FOKUS GRUPĖS, INTERVIU IR KITI METODAI

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

Policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla taptų daug veiksmingesnė, jei sulauktų didesnio visuomenės pritarimo, aktyvumo ir bendradarbiavimo. Todėl svarbu į viešojo saugumo stiprinimo veiklas labiau įtraukti gyventojus ir bendruomenes, stiprinti visuomenės savisaugos kultūrą – skatinti gyventojus ir patiems labiau pasirūpinti savo ir savo turto saugumu. 2016 m. gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 8 proc. gyventojų tikrai sutiktų dalyvauti veikloje rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu. 

Išskirtos 2 tikslinės institucijos: Policijos departamentas prie VRM (toliau – PD) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM (toliau – PAGD), kurios savo veikloje pasitelkia skirtingų bendruomenės narių pagalbą – PD padeda policijos rėmėjai, o PAGD – savanoriai ugniagesiai.

Viešoji konsultacija organizuojama, siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą „Skatinsime visuomenę įsitraukti į viešosios tvarkos užtikrinimo ir nusikalstamumo prevencijos veiklas, plėsime policijos rėmėjų, jaunųjų policijos rėmėjų veiklą, skatinsime iš pilietinės visuomenės kylančias iniciatyvas, pvz., saugios bendruomenės kūrimąsi, sieksime, kad kiekvienoje kaimiškojoje seniūnijoje būtų visuomeniniai policijos talkininkai.“, taip pat Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.1 darbo 4 veiksmą „Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų skatinimo būdų ir formų įdiegimas“.

Viešosios konsultacijos tikslas – identifikuoti veiksmingas priemones, kurios skatintų gyventojus įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Aktyvesnis gyventojų dalyvavimas tokioje savanoriškoje veikloje  prisidėtų prie saugesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gyventojų saugumo jausmo bei pasitikėjimo viešojo saugumo įstaigomis didinimo.

Tikslinės grupės – potencialūs savanoriai (t.y. gyventojai, ateityje galintys tapti viešojo saugumo savanoriais), esami savanoriai, buvę savanoriai, savanorystę skatinančių organizacijų atstovai, savanoriškos veiklos organizatoriai.

Konsultacijos metodas – konsultacija vykdoma taikant fokus grupės metodą (fokus grupė – tai mažos tikslinės grupės diskusija, kurią veda moderatorius pagal iš anksto parengtą pokalbio planą).

 

Konsultacijos eiga

2017 m. rugsėjo 11 d. vyko fokus grupės diskusija, skirta savanorystei vykdant priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus, o rugsėjo 12 d. – diskusija, skirta savanorystei užtikrinant viešąją tvarką ir vykdant nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją.

Konsultacijos dalyviai – abiejų fokus grupių dalyviais tapo su savanoryste susijusių įvairių suinteresuotų grupių atstovai iš skirtingų šalies regionų.

Pirmojoje (rugsėjo 11 d. Kauno raj. vykusioje) fokus grupėje dėl savanorių ugniagesių veiklos dalyvavo 14 įvairių grupių atstovų:

  • Savanoriai ugniagesiai,
  • Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovai iš Kaišiadorių raj., Ukmergės raj., Kauno raj. ir Klaipėdos raj.
  • Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Radviliškio ir Gargždų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų,
  • PAGD atstovas,
  • Savanorių ugniagesių organizacijos atstovas,
  • Savivaldybių asociacijos atstovas.

Antrojoje (rugsėjo 12 d. Vilniuje vykusioje) fokus grupėje dėl policijos rėmėjų veiklos dalyvavo 11 asmenų iš skirtingų klausimo sprendimo „pusių“:

  • Policijos rėmėjai,
  • Aktyvių gyventojų bendruomenių ir asociacijų atstovai,
  • Seniūnijų atstovai,
  • Profesinės sąjungos ir policijos veteranų atstovai,
  • PD atstovas.

Rezultatų panaudojimas – viešosios konsultacijos rezultatai bus naudojami vykdant LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.1 darbo 4 veiksmą „gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų skatinimo būdų ir formų įdiegimas“.

Viešosios konsultacijos ataskaita – su renginio rezultatais susipažinkite čia (ataskaita).

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

Vienas iš Energetikos ministerijos prioritetinių darbų – mažosios energetikos, orientuotos į elektros energiją gaminančius vartotojus, plėtra. Vartotojų, kurie patys patogiai pasigamina elektros energiją savo poreikiams, skaičius sparčiai auga tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Tokie vartotojai ne tik gali sumažinti savo išlaidas už elektros energiją, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo, nes elektrą pasigamina iš atsinaujinančių elektros šaltinių – saulės, vėjo, biomasės ir kt.

Nuo 2017 m. lapkričio įsigalios teisės aktų pakeitimai, kurie smarkiai sumažins administracinę naštą ir palengvins galimybes tapti gaminančiais vartotojais. Nuo šiol gauti leidimus ir įsirengti nedidelės galios saulės elektrines namuose užtruks nebe 5–6 mėnesius, o 4–5 savaites. Dabar įgyvendinamos priemonės yra orientuotos į individualius namų ūkius. Siekiama, kad ateityje kuo daugiau daugiabučių namų gyventojų galėtų lengvai tapti gaminančiais vartotojais. Todėl yra vykdoma viešoji konsultacija, kurios metu siekiama nustatyti pagrindinius veiksnius ir aplinkybes, kurios skatintų daugiabučių gyventojus tapti gaminančiais vartotojais.

Viešosios konsultacijos tikslas – parengti realiai veikiančio gaminančių vartotojų daugiabučiuose namuose modelio gaires. Konsultacijos metu bus identifikuota, kokie sunkumai šiuo metu kyla daugiabučių pastatų gyventojams (ar jų grupėms) tapti gaminančiais vartotojais ir kokios priemonės padėtų jų išvengti.

Tikslinės grupės – daugiabučių gyventojų grupės t.y. potencialūs gaminantys vartotojai (daugiabučių namų savininkų bendrijos bei jas ir kitas daugiabučių namų bendruomenes aptarnaujantys daugiabučių pastatų administratoriai), kitos suinteresuotos šalys ir potencialūs paslaugų teikėjai.

Konsultacijos metodas – konsultacija vykdoma taikant interviu metodą. Viešosios konsultacijos metu su suinteresuotomis grupėmis siekiama aptarti gana specifinius ir smulkius klausimo aspektus, todėl pasirinktas interviu ciklo metodas, užtikrinantis artimą ir intensyvų kontaktą su konsultacijos dalyviais.

 

Konsultacijos eiga

2017 m. rugsėjo mėn. buvo vykdomi interviu su suinteresuotomis šalimis.

Konsultacijos dalyviai  interviu dalyvavo skirtingų (pagal namo dydį ir būklę, vietą, gyventojų sudėtį ir kt.) daugiabučių gyventojų atstovai (namų savininkų bendrijų pirmininkai), daugiabučius administruojančios įmonės ir kitos suinteresuotos grupės:

  • daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai (Vilniaus Naujamiesčio, Pilaitės, Žirmūnų, Lazdynų, Pašilaičių, Antakalnio mikrorajonai ir du daugiabučiai namai Kėdainių mieste);
  • daugiabučius namus administruojančiomis įmonės, veiklą vykdančios Vilniaus Naujininkų, Šeškinės, Pilaitės, Santariškių, Žvėryno ir Antakalnio mikrorajonuose;
  • kitos suinteresuotos grupės (VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, Lietuvos saulės energetikos asociacija).

Rezultatų panaudojimas – susistemintos nuomonės ir pasiūlymai, įvertinus jų įgyvendinimo galimybes ir teikiamą naudą, taps daugiabučių namų gyventojų skatinimo tapti gaminančiais vartotojais modelio principais. Taip bus prisidedama prie Vyriausybės programos tikslų dėl gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo įgyvendinimo.

Viešosios konsultacijos ataskaita – su rezultatais susipažinkite čia (ataskaita).

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistą Andrių Jovaišą, tel. 8 706 64870, el. p. andrius.jovaisa@enmin.lt

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

Sparti technologijų plėtra kelia problemų saugant žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris įsigalios 2018 m. gegužės 25 d., buvo parengtas atsižvelgus į galimas grėsmes ir siekiant patobulinti iki šiol ES galiojusias asmens duomenų apsaugos taisykles. Šis reglamentas suvienodins duomenų apsaugą reglamentuojančią teisę ES mastu. Perkeliant reglamentą į nacionalinę teisę, valstybės narės turi tam tikrą apsisprendimo teisę, kaip įgyvendinti atskiras nuostatas. LR Teisingumo ministerija, rengdama teisės aktus, įgyvendinsiančius Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, organizuoja viešąją konsultaciją.

Viešosios konsultacijos tikslas – plėtoti suinteresuotų šalių dialogą teisinio asmens duomenų apsaugos reglamentavimo klausimu, prieiti kompromiso dėl Asmens duomenų teisinės apaugos įstatymo (ADTAĮ) nuostatų, kur tai yra įmanoma, ir informuoti suinteresuotas šalis dėl BDAR reikalingumo ir poveikio.

Viešosios konsultacijos metu suinteresuotų grupių atstovai kviečiami išsakyti savo nuomonę daugiausiai ginčų keliančiais klausimais – dėl asmens kodo viešumo ir naudojimo kaip pagrindinio paieškos kriterijaus, asmens duomenų tvarkymo su darbo santykiais susijusiame kontekste, vaikų amžiaus ribos, siūlant informacinės visuomenės paslaugas ir asmens duomenų tvarkymo mokumo ir finansinės rizikos vertinimo tikslais.

Tikslinės grupės – žmogaus teisių organizacijų, verslo asociacijų ir kt. – atstovai.

Konsultacijos metodas – susitarimo paieškos diskusija. 

 

Konsultacijos eiga

Diskusija įvyko 2017 m. rugsėjo 19 d. (antradienį) 13 val. ir buvo tiesiogiai transliuojama Teisingumo ministerijos socialinio tinklo Facebook paskyroje www.facebook.com/teisingumas. Čia rasite ir tiesioginės transliacijos įrašą. 

Visi norintys renginį galėjo stebėti tiesiogiai ir užduoti aktualius klausimus komentaruose. Esant galimybei, į šiuos klausimus buvo atsakyta viešosios konsultacijos metu.

Konsultacijos dalyviai – dalyvavo suinteresuotų grupių, atstovaujančių fizinius asmenis (visuomenę), verslo subjektus ir viešojo valdymo institucijas, atstovai:

  • Fizinių asmenų teises atstovaujanti grupė – Žmogaus teisių stebėjimo institutas,
  • Verslo subjektai ir juos vienijančios organizacijos (Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos draudikų asociacija, asociacija „Infobalt“, finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, „Dataprotection.lt“, advokatų profesinė bendrija „iLAW“, Google Lithuania UAB, „Lietuvos energija“, UAB),
  • Viešojo valdymo institucijos (Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Finansų ministerija, Lietuvos bankas).

Rezultatų panaudojimas – viešosios konsultacijos rezultatai bus naudojami rengiant galutinį ADTAĮ projektą prieš jį pateikiant LR Vyriausybei (2017 m. spalio mėn.).

Viešosios konsultacijos ataskaita  su renginio rezultatais susipažinkite čia (ataskaita).

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

2015 m. buvo patvirtinta atnaujinta mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija, kuria buvo siekiama sukurti kryptingą šių parkų veiklos politiką, orientuotą į didesnę pridėtinę vertę kuriančias paslaugas: žinių ir technologijų perdavimą, klasterizacijos procesų skatinimą, idėjų komercializavimą, inovatyvaus verslumo skatinimą, inovacinių ir technologinių auditų atlikimą.

„Vykdydami mokslo ir technologijų parkų veiklos efektyvumo tyrimą siekiame pasakyti, ar prieš porą metų parkams nubrėžta veiklos kryptis yra sėkmingai įgyvendinama, ar pavyko parkus įgalinti Lietuvos inovacijų ekosistemos rezultatyvumui didinti, ar parkai atliepia valstybės lūkesčius ir siekius“, – teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas R. Reimeris.

Nagrinėjama tema tiesiogiai susijusi su LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 4.1.2 darbu „Žinių ir technologijų perdavimo grandžių sukūrimas“.

Viešosios konsultacijos tikslas – viešosios konsultacijos metu bus siekiama parengti pradinę, turimais duomenimis ir informacija grįstą, mokslo ir technologijų parkų veiklos koncepciją.

Tikslinės grupės – viešojoje konsultacijoje dalyvaus mokslo ir technologijų parkų vadovai, politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų atstovai, inovacijų politikos ekspertai.

Konsultacijos metodas – konsultacija vykdoma pagal vizijos formavimo susitikimo metodą, leidžiantį įtraukti skirtingus požiūrius atstovaujančius dalyvius į struktūruotas diskusijas. Jų metu kartu formuojama bendra nagrinėjamo klausimo sprendimo, plėtros vizija.

 

Konsultacijos eiga

Lapkričio 15 d. vyko MOSTA rengiama viešoji konsultacija dėl mokslo ir technologijų parkų ateities Lietuvos inovacijų ekosistemoje.

Rezultatų panaudojimas – konsultacijos metu ekspertų pateiktos įžvalgos padės realiai įvertinti esamą situaciją ir bus įtrauktos į šiuo metu atliekamą šių parkų veiklos tyrimą bei rekomendacijas dėl parkų veiklos.

Viešosios konsultacijos ataskaita – su renginio rezultatais susipažinkite čia (ataskaita).

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

Visoje Europoje pastebimos privalomo mokymosi laiko ilginimo tendencijos. Viena iš priemonių – privalomo dalyvavimo švietimo programose ankstinamas. Šie sprendimai priimami remiantis naujausiais smegenų tyrimų duomenimis, kurie teigia, kad pirmieji žmogaus gyvenimo metai yra ypatingai svarbus laikotarpis, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi „smegenų architektūra“ (iki 1 mln. naujų neuronų junginių per sekundę). Ir tai nėra tik genetika – ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina ankstyvoji vaiko patirtis / santykis su šalia esančiais žmonėmis, aplinka ir tikslingas, padedantis vaikui optimaliai augti, ugdymas.

Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) ilgalaikių tyrimų duomenys taip pat rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, o ypač – augančių socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis, tolesnei socialinei ir emocinei raidai, padeda mažinti skurdą (Lietuvoje kas penktas vaikas nuo gimimo iki 5 m. gyvena skurdo sąlygomis). Taip pat kokybiškas ugdymas gali padėti spręsti daugelį socialinių problemų, gerinti mokinių pasiekimus mokykloje, daryti įtaką visam tolesniam gyvenimui, t. y., atlikti atskirties prevencijos funkciją.

Tarptautinių PISA, PIRLS tyrimų duomenys rodo, kad vaikų, kurie bent vienerius metus iki mokyklos lankymo pradžios dalyvavo kokybiškame instituciniame ugdyme, matematikos, skaitymo gebėjimai pastebimai geresni nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo.

Įvertinusi problematiką, aktualią ikimokykliniam, priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui visos švietimo sistemos kontekste, sekdama kokybišką ugdymą vykdančių užsienio valstybių praktikos pavyzdžiais, atsižvelgdama į EBPO rekomendacijas Lietuvai ir vykdydama LR Vyriausybės programą 2.2.1 darbą „Priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų įteisinimas ir plėtra“, Švietimo ir mokslo ministerija ketina ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą. Planuojama, jog priešmokyklinį ugdymą vaikai pradės lankyti nuo 5 m., o pradinį ugdymą – nuo 6 m.

Toks struktūrinis švietimo sistemos pokytis lems pasikeitimus daugelyje sričių, todėl norima sutarti dėl bendrų priešmokyklinio ugdymo organizavimo tikslų ir galimų sprendimų.

Šiuo klausimu LR Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja viešąją konsultaciją su visuomene „5 m. priešmokyklinuko diena ugdymo įstaigoje ugdytinių amžiaus ankstinimo kontekste“.

Viešosios konsultacijos tikslas – suformuoti bendrą suinteresuotų šalių atstovų viziją, kaip turėtų atrodyti tipinė 5 m. amžiaus vaiko, dalyvaujančio priešmokyklininiame ugdyme, diena.

Diskusijos metu dalyviai bus kviečiami aptarti koks galėtų būti 5 m. amžiaus priešmokyklinuko ugdymo  organizavimo modelis (trukmė, vieta, ugdymo programa, personalas, finansavimas, galimos papildomos veiklos ir kt.).

Tikslinės grupės – tėvai / globėjai ir jų atstovai, praktikai (pedagogai, vadovai), steigėjai, mokslininkai ir šios srities politikos formavimo, organizavimo institucijų atstovai.

Konsultacijos metodas – diskusija bus organizuojama pagal sprendimų spektro sudarymo metodą. Dalyviai bus suskirstyti į dvi atskiras vienodo dydžio grupes; per šį laiką grupės sudarys savo priešmokyklinuko dienos vizijas. Po to bendroje abiejų grupių diskusijoje bus ieškoma kompromisų ir priimtiniausių sprendinių aptartais aspektais.

 

Konsultacijos eiga

Viešoji konsultacija vyko 2017 m. lapkričio 7 d. Vilniuje.

Rezultatų panaudojimas – apibendrinus viešosios konsultacijos rezultatus bus siekiama panaudoti rengiant XVII LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytą perėjimo prie institucinio vaikų ugdymo (PMU nuo 5 m., PU – nuo 6 m.) modelį.

Viešosios konsultacijos ataskaita – su renginio rezultatais susipažinkite čia (ataskaita).

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-10-09