FOKUS GRUPĖS, INTERVIU IR KITI METODAI

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

Policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla taptų daug veiksmingesnė, jei sulauktų didesnio visuomenės pritarimo, aktyvumo ir bendradarbiavimo. Todėl svarbu į viešojo saugumo stiprinimo veiklas labiau įtraukti gyventojus ir bendruomenes, stiprinti visuomenės savisaugos kultūrą – skatinti gyventojus ir patiems labiau pasirūpinti savo ir savo turto saugumu. 2016 m. gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 8 proc. gyventojų tikrai sutiktų dalyvauti veikloje rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu. 

Išskirtos 2 tikslinės institucijos: Policijos departamentas prie VRM (toliau – PD) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM (toliau – PAGD), kurios savo veikloje pasitelkia skirtingų bendruomenės narių pagalbą – PD padeda policijos rėmėjai, o PAGD – savanoriai ugniagesiai.

Viešoji konsultacija organizuojama, siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą „Skatinsime visuomenę įsitraukti į viešosios tvarkos užtikrinimo ir nusikalstamumo prevencijos veiklas, plėsime policijos rėmėjų, jaunųjų policijos rėmėjų veiklą, skatinsime iš pilietinės visuomenės kylančias iniciatyvas, pvz., saugios bendruomenės kūrimąsi, sieksime, kad kiekvienoje kaimiškojoje seniūnijoje būtų visuomeniniai policijos talkininkai.“, taip pat Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.1 darbo 4 veiksmą „Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų skatinimo būdų ir formų įdiegimas“.

Viešosios konsultacijos tikslas – identifikuoti veiksmingas priemones, kurios skatintų gyventojus įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Aktyvesnis gyventojų dalyvavimas tokioje savanoriškoje veikloje  prisidėtų prie saugesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gyventojų saugumo jausmo bei pasitikėjimo viešojo saugumo įstaigomis didinimo.

Tikslinės grupės – potencialūs savanoriai (t.y. gyventojai, ateityje galintys tapti viešojo saugumo savanoriais), esami savanoriai, buvę savanoriai, savanorystę skatinančių organizacijų atstovai, savanoriškos veiklos organizatoriai.

Konsultacijos metodas – konsultacija vykdoma taikant fokus grupės metodą (fokus grupė – tai mažos tikslinės grupės diskusija, kurią veda moderatorius pagal iš anksto parengtą pokalbio planą).

 

Konsultacijos eiga

2017 m. rugsėjo 11 d. vyko fokus grupės diskusija, skirta savanorystei vykdant priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus, o rugsėjo 12 d. – diskusija, skirta savanorystei užtikrinant viešąją tvarką ir vykdant nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją.

Konsultacijos dalyviai – abiejų fokus grupių dalyviais tapo su savanoryste susijusių įvairių suinteresuotų grupių atstovai iš skirtingų šalies regionų.

Pirmojoje (rugsėjo 11 d. Kauno raj. vykusioje) fokus grupėje dėl savanorių ugniagesių veiklos dalyvavo 14 įvairių grupių atstovų:

  • Savanoriai ugniagesiai,
  • Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovai iš Kaišiadorių raj., Ukmergės raj., Kauno raj. ir Klaipėdos raj.
  • Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Radviliškio ir Gargždų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų,
  • PAGD atstovas,
  • Savanorių ugniagesių organizacijos atstovas,
  • Savivaldybių asociacijos atstovas.

Antrojoje (rugsėjo 12 d. Vilniuje vykusioje) fokus grupėje dėl policijos rėmėjų veiklos dalyvavo 11 asmenų iš skirtingų klausimo sprendimo „pusių“:

  • Policijos rėmėjai,
  • Aktyvių gyventojų bendruomenių ir asociacijų atstovai,
  • Seniūnijų atstovai,
  • Profesinės sąjungos ir policijos veteranų atstovai,
  • PD atstovas.

Rezultatų panaudojimas – viešosios konsultacijos rezultatai bus naudojami vykdant LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.1 darbo 4 veiksmą „gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų skatinimo būdų ir formų įdiegimas“.

Viešosios konsultacijos ataskaita – su renginio rezultatais susipažinkite čia (ataskaita).

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

Vienas iš Energetikos ministerijos prioritetinių darbų – mažosios energetikos, orientuotos į elektros energiją gaminančius vartotojus, plėtra. Vartotojų, kurie patys patogiai pasigamina elektros energiją savo poreikiams, skaičius sparčiai auga tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Tokie vartotojai ne tik gali sumažinti savo išlaidas už elektros energiją, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo, nes elektrą pasigamina iš atsinaujinančių elektros šaltinių – saulės, vėjo, biomasės ir kt.

Nuo 2017 m. lapkričio įsigalios teisės aktų pakeitimai, kurie smarkiai sumažins administracinę naštą ir palengvins galimybes tapti gaminančiais vartotojais. Nuo šiol gauti leidimus ir įsirengti nedidelės galios saulės elektrines namuose užtruks nebe 5–6 mėnesius, o 4–5 savaites. Dabar įgyvendinamos priemonės yra orientuotos į individualius namų ūkius. Siekiama, kad ateityje kuo daugiau daugiabučių namų gyventojų galėtų lengvai tapti gaminančiais vartotojais. Todėl yra vykdoma viešoji konsultacija, kurios metu siekiama nustatyti pagrindinius veiksnius ir aplinkybes, kurios skatintų daugiabučių gyventojus tapti gaminančiais vartotojais.

Viešosios konsultacijos tikslas – parengti realiai veikiančio gaminančių vartotojų daugiabučiuose namuose modelio gaires. Konsultacijos metu bus identifikuota, kokie sunkumai šiuo metu kyla daugiabučių pastatų gyventojams (ar jų grupėms) tapti gaminančiais vartotojais ir kokios priemonės padėtų jų išvengti.

Tikslinės grupės – daugiabučių gyventojų grupės t.y. potencialūs gaminantys vartotojai (daugiabučių namų savininkų bendrijos bei jas ir kitas daugiabučių namų bendruomenes aptarnaujantys daugiabučių pastatų administratoriai), kitos suinteresuotos šalys ir potencialūs paslaugų teikėjai.

Konsultacijos metodas – konsultacija vykdoma taikant interviu metodą. Viešosios konsultacijos metu su suinteresuotomis grupėmis siekiama aptarti gana specifinius ir smulkius klausimo aspektus, todėl pasirinktas interviu ciklo metodas, užtikrinantis artimą ir intensyvų kontaktą su konsultacijos dalyviais.

 

Konsultacijos eiga

2017 m. rugsėjo mėn. bus vykdomi interviu su suinteresuotomis šalimis.

Rezultatų panaudojimas – susistemintos nuomonės ir pasiūlymai, įvertinus jų įgyvendinimo galimybes ir teikiamą naudą, taps daugiabučių namų gyventojų skatinimo tapti gaminančiais vartotojais modelio principais. Taip bus prisidedama prie Vyriausybės programos tikslų dėl gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo įgyvendinimo.

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistą Andrių Jovaišą, tel. 8 706 64870, el. p. andrius.jovaisa@enmin.lt

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Kodėl vykdoma viešoji konsultacija?

Sparti technologijų plėtra kelia problemų saugant žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris įsigalios 2018 m. gegužės 25 d., buvo parengtas atsižvelgus į galimas grėsmes ir siekiant patobulinti iki šiol ES galiojusias asmens duomenų apsaugos taisykles. Šis reglamentas suvienodins duomenų apsaugą reglamentuojančią teisę ES mastu. Perkeliant reglamentą į nacionalinę teisę, valstybės narės turi tam tikrą apsisprendimo teisę, kaip įgyvendinti atskiras nuostatas. LR Teisingumo ministerija, rengdama teisės aktus, įgyvendinsiančius Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, organizuoja viešąją konsultaciją.

Viešosios konsultacijos tikslas – plėtoti suinteresuotų šalių dialogą teisinio asmens duomenų apsaugos reglamentavimo klausimu, prieiti kompromiso dėl Asmens duomenų teisinės apaugos įstatymo (ADTAĮ) nuostatų, kur tai yra įmanoma, ir informuoti suinteresuotas šalis dėl BDAR reikalingumo ir poveikio.

Viešosios konsultacijos metu suinteresuotų grupių atstovai kviečiami išsakyti savo nuomonę daugiausiai ginčų keliančiais klausimais – dėl asmens kodo viešumo ir naudojimo kaip pagrindinio paieškos kriterijaus, asmens duomenų tvarkymo su darbo santykiais susijusiame kontekste, vaikų amžiaus ribos, siūlant informacinės visuomenės paslaugas ir asmens duomenų tvarkymo mokumo ir finansinės rizikos vertinimo tikslais.

Tikslinės grupės – žmogaus teisių organizacijų, verslo asociacijų ir kt. – atstovai.

Konsultacijos metodas – susitarimo paieškos diskusija. 

 

Konsultacijos eiga

Diskusija įvyko 2017 m. rugsėjo 19 d. (antradienį) 13 val. ir buvo tiesiogiai transliuojama Teisingumo ministerijos socialinio tinklo Facebook paskyroje www.facebook.com/teisingumas. Čia rasite ir tiesioginės transliacijos įrašą. 

Visi norintys renginį galėjo stebėti tiesiogiai ir užduoti aktualius klausimus komentaruose. Esant galimybei, į šiuos klausimus buvo atsakyta viešosios konsultacijos metu.

Konsultacijos dalyviai – dalyvavo suinteresuotų grupių, atstovaujančių fizinius asmenis (visuomenę), verslo subjektus ir viešojo valdymo institucijas, atstovai:

  • Fizinių asmenų teises atstovaujanti grupė – Žmogaus teisių stebėjimo institutas,
  • Verslo subjektai ir juos vienijančios organizacijos (Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos draudikų asociacija, asociacija „Infobalt“, finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, „Dataprotection.lt“, advokatų profesinė bendrija „iLAW“, Google Lithuania UAB, „Lietuvos energija“, UAB),
  • Viešojo valdymo institucijos (Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Finansų ministerija, Lietuvos bankas).

Rezultatų panaudojimas – viešosios konsultacijos rezultatai bus naudojami rengiant galutinį ADTAĮ projektą prieš jį pateikiant LR Vyriausybei (2017 m. spalio mėn.).

Viešosios konsultacijos ataskaita  su renginio rezultatais susipažinkite čia (ataskaita).

Viešoji konsultacija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vykdomo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos", finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, dalis.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-10-09