Benzodiazepinų skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodikos apžvalgos posėdis

Paskelbta

2019-01-29

Galioja iki

2019-02-18

Įvertinimas

2

Aprašymas

Benzodiazepinai (toliau – BZD) – centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai. BZD turėtų būti skiriami tik kaip pagalbinė ir trumpalaikė (4-6 savaites trunkanti) gydymo priemonė. Šie vaistai yra efektyvūs gydant ūmius nerimo epizodus ar kai dėl stipraus susijaudinimo kankina nemiga. Taip pat, BZD gali būti skiriami laukiant atsako į antidepresantus.

Šalutinis BZD poveikis:

  • Sulėtėjusi protinė veikla ir budrumas;
  • Mieguistumas;
  • Letargija, neaiškios mintys;
  • Sunkiau priimti teisingus sprendimus;
  • Sutrikusi raumenų koordinacija;
  • Galvos svaigimas, žemas kraujospūdis, nualpimas;
  • Susilpnėjęs emocinis atsakas į išorinius dirgiklius, pvz. skausmą.

Vartojant BZD ilgiau nei 4-6 savaites, jų šalutinis poveikis sustiprėja, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, jais pradedama piktnaudžiauti. Dėl raumenis atpalaiduojančių ir migdančių savybių padidėja nelaimingų atsitikimų rizika vairuojant, kritimai ir kaulų lūžimai (ypač senyvo amžiaus žmonių tarpe), vystosi kognityviniai sutrikimai. Nutraukus BZD vartojimą staiga, pasireiškia abstinencijos būklės su delyriniais sąmonės sutrikimais, traukuliais, gali ištikti mirtis.

Lietuvoje BZD suvartojama 2-3 kartus daugiau nei kitose Šiaurės Europos regiono šalyse (Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje). BZD dažniausiai išrašo šeimos gydytojai, o vidutinė BZD vartojimo trukmė – 86 mėnesiai. Galimai priklausomi nuo šio vaisto beveik 38 proc. šiuos vaistus vartojančių asmenų. Dauguma priklausomybę turinčių pacientų dėl vyraujančios stigmos ir kitų priežasčių į gydymo įstaigas nesikreipia. Lietuvoje kasmet daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo (TLK-10 diagnozės kodas F13). 2017 m. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo nustatyti 1108 asmenims. 2017 m. iš viso buvo užregistruota 110 mirčių nuo narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų. BZD buvo nustatyti 46-ių mirusiųjų audiniuose ar kūno skysčiuose. BZD kaip pagrindinė mirties priežastis įvardinti 10-yje atvejų.

Daugelis išsivysčiusių šalių yra pasitvirtinę BZD skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodiką. Skiriant ar nutraukiant BZD Lietuvoje gydytojai vadovaujasi savo kompetencija ir subjektyviu sprendimu, nes standartinės rekomendacijos neegzistuoja. Metodikų tikslas – užtikrinti racionalų BZD skyrimą ir saugų vaistų nutraukimą. Rekomendacijų tikslinė auditorija yra BZD išrašantys gydytojai.

 

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti tikslingą ir su visomis suinteresuotomis šalimis suderintą benzodiazepinų skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodiką,  kviečia jus į posėdį, kuris įvyks 2019 m. vasario 18 d. 9.00-12.00 val., Sveikatos apsaugos ministerijoje 200C salėje (Vilniaus g. 33, Vilnius).

Posėdžio tikslas yra aptarti ir suderinti metodikos turinį su suinteresuotomis šalimis. Dokumentas bus tvirtinamas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

 

Šios metodikos rengimo procesas vyks 2 etapais:

I etapas. Iki 2019-02-08 prašome jūsų (ar jūsų deleguoto atstovo/-ų) dokumentą redaguoti, teikti pastabas ir siūlymus dėl metodikos turinio. Jei prieiga prie dokumento reikalinga, prašau informuokite elektroniniu paštu  vaiva.gerasimaviciute@kurklt.lt.

II etapas. 2019-02-18 posėdžio metu bus išgrynintas metodikos turinys.

 

Registracija ir kontaktinis asmuo iškilus klausimams: Vaiva Gerasimavičiūtė (vaiva.gerasimaviciute@kurklt.lt; +370 5 205 3363). Vietų skaičius ribotas

Labai prašome jūsų indėlio rengiant benzodiazepinų skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodiką.