Atviri Lietuvos finansai: dar daugiau skaidrumo

Data

2020 06 16

Įvertinimas
0
3592_2193d303121721d04b27866d55dea5d6.jpg

Kiek efektyviai valdomas valstybės turtas? Kokią dalį šalies pajamose sudaro Europos Sąjungos parama ir kiek jos tenka vienam gyventojui? Kurioje biudžetinėje įstaigoje didžiausia vidutinė alga ir kuri daugiausia išleidžia komandiruotėms, kvalifikacijai ar transportui, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių? Kaip rikiuojasi savivaldybės pagal pajamas ir išlaidas vienam gyventojui, užimtumo lygį ar įsiskolinimus? Dar daugiau struktūrizuotų įvairių duomenų – statistinių, makroekonominių, demografinių ir kt., bei iki šiol neskelbtų išvestinių rodiklių galima rasti atnaujintoje „Atviri Lietuvos finansai“ svetainėje.

Sausį startavusi svetainė www.lietuvosfinansai.lt unikali tuo, kad vienoje sistemoje patogiai, atvirai ir suprantamai pateikiami visų Lietuvos viešojo sektoriaus subjektų finansiniai duomenys, surinkti iš skirtingų šaltinių. Svetainė nuolat tobulinama, dabar joje pateikiama dar daugiau įvairių duomenų – palyginamųjų, santykinių ekonominių ir veiklos efektyvumo rodiklių ir kt., kuriuos vartotojai galės analizuoti pagal savo poreikį, kurdami individualizuotas lenteles ar paveikslus.

„Daugiau duomenų – daugiau skaidrumo. Lietuvos Finansų ministerija yra viena iš daugiausiai finansinių duomenų atveriančių institucijų pasaulyje. Įvairiais naujais duomenimis ir rodikliais atnaujinta svetainė parodo valstybės ekonominį potencialą, o turimas kapitalas ir prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai atskleidžia Lietuvos turto, kuriančio vertę ateinančiam laikotarpiui, kilmę. Taip pat tai suteikia dar daugiau skaidrumo bei veikia kaip korupcijos prevencijos priemonė“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

„Atviri Lietuvos finansai“ pasipildė galimybe įvairiais pjūviais analizuoti valdžios sektoriaus skolą įvairiais pjūviais, daugybe statistinių rodiklių (makroekonominiais, gyventojų skaičiumi, nedarbo, užimtumo lygiu, prekių eksportu ir importu, tiesioginėmis užsienio investicijomis, darbo užmokesčiu ir kt.), valstybės tarnautojų skaičiumi įstaigose bei bendru darbuotojų skaičiumi.

Taip pat svetainėje pateikiami nauji išvestiniai ekonominiai rodikliai, kurie iki šiol nebuvo skaičiuojami, pvz., pajamos ir išlaidos vienam gyventojui, viešojo sektoriaus subjektų pajamų ir išlaidų, grynojo perviršio/ deficito ir turto, skolos ir turto santykiai ir t.t.

Svetainėje pirmą kartą vienoje vietoje galima analizuoti ir palyginti savivaldybių rodiklius, įskaitant per metus gautas ir grąžintas paskolas, turtą, pajamas ir išlaidas vienam gyventojui, bedarbių skaičių, užimtumo lygį ir kt. rodiklius.

„Dabar kiekvienas besidomintis šalies finansais gali pats įvairiais pjūviais analizuoti viešojo sektoriaus subjektų finansinius rodiklius, valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetų pajamas ir išlaidas, palyginti santykinius rodiklius savivaldybių ar nacionaliniu lygiu. Taip pat kiekvienam suteikiama galimybė kurti lenteles, grafikus, juos atsisiųsti ir pritaikyti savarankiškam naudojimui“, – pasakoja projekto „Atviri Lietuvos finansai“ vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyr. patarėja Rasa Kavolytė.

„Atviri Lietuvos finansai“ svetainėje šiuo metu galima rasti 3563 viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas, 479 valstybės biudžetinių įstaigų biudžeto vykdymo duomenis, tarp kurių – virš 500 tūkst. mokėjimų pavedimų ir 20 tūkst. prekių ar paslaugų teikėjų, taip pat visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo (SODROS) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondų biudžetų vykdymo duomenis.

Kilus klausimams analizuojant ar interpretuojant duomenis, visi kviečiami kreiptis į Finansų ministeriją ir konsultuotis su projekto ekspertų komanda. Klausimai laukiami adresu lietuvosfinansai@finmin.lt.

 

Papildoma informacija:

  • Finansų ministerija kartu partneriais Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos savivaldybių asociacija nuo 2016 m. vykdo projektą „Informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pajamas, išlaidas viešinimo elektroninėje erdvėje informacinės sistemos kūrimas“;
  • Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę NR. 10.1.2-ESFA-V-916 „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“;
  • Projekto vertė – 580 tūkst. eurų (iš kurių 493 tūkst. eurų – ES lėšos);
  • Kuriant informacinę sistemą „Atviri Lietuvos finansai“, analizuota įvairių šalių geroji praktika, atveriant finansinius duomenis visuomenei – JAV, Jungtinės Karalystės, Estijos, Slovėnijos, Čekijos, Olandijos, Australijos, Naujosios Zelandijos;
  • „Atviri Lietuvos finansai“ pateikiami visi viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenys bei biudžeto asignavimus gaunančių subjektų biudžeto planų ir jų vykdymo ataskaitų duomenys, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus ir biudžeto asignavimus gaunančius subjektus, kurių duomenis sujungus į visumą, juos sugretinus ar kitais atvejais, pateikti duomenys atskleistų įslaptintą informaciją ir (ar) sudarytų prielaidas tokią informaciją atskleisti.

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.