Lietuva siekia išsaugoti ES paramą gyvulininkystės sektoriui

Data

2017 05 15

Įvertinimas
0
karviukai.jpg

ES savanoriška susietoji parama skiriama žemės ūkio sektoriams, kurie patiria sunkumų. Lietuvoje tokią paramą iki šiol gavo gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių ir auga baltyminių augalų plotai, pradėjo reikalauti, kad  šiems sektoriams parama nebūtų skiriama arba būtų sumažinta. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ruošiasi atkaklioms deryboms su Briuseliu.

ŽŪM, siekdama kuo labiau susieiti paramą su gamyba, nuo 2015 m. didžiausią leistiną ES tiesioginių išmokų bendros sumos dalį (15 proc.) skyrė savanoriškajai susietajai paramai. Jos pagalba yra papildomai remiami Lietuvos gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai, kuriems labiausiai reikalinga parama.

Europos Komisijos nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti, tačiau jokiu būdu gamybos neskatinti. Atsakydama į gautas EK pastabas dėl remtinų objektų skaičiaus didėjimo, ŽŪM nurodė, kad jis didėja ne dėl susietosios paramos teikimo, o dėl kitų priežasčių.

Nuo 2015 metų įvedus žalinimo išmokas, ūkininkai tapo suinteresuoti pievų ir ganyklų išlaikymu tam, kad gautų minėtas išmokas. Didesni pievų ir ganyklų plotai lėmė gyvulių augintojų sprendimą plėsti gyvulių bandas. Be to, kai kurie ūkiai, anksčiau specializavęsi vien tik augalininkystėje, pradėjo auginti ir mėsinius gyvulius.

Dėl Rusijos paskelbto pieno produktų embargo, pieno kvotų sistemos panaikinimo ir komplikuotos padėties pasaulinėje pieno rinkoje pieno ūkiai atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Nemažai tokių ūkių, norėdami gauti papildomų pajamų, pradėjo auginti ir pieninių veislių bulius. Kita pieno ūkių dalis ėmėsi mėsinių gyvulių auginimo kaip mažiau investicijų reikalaujančio verslo.

              Gyvulių skaičiaus augimą lėmė ir teisės aktų pakeitimai dėl ritualinio skerdimo. Matydami naujai atsiveriančių rinkų galimybes, mėsinės gyvulininkystės ėmėsi ir nauji ūkiai.

Tačiau visi šie argumentai EK kol kas neįtikino, todėl ŽŪM atstovai šiandien išvyko į Briuselį ir asmeniškai kalbėsis su EK pareigūnais. „Stengsimės įrodyti, kad susietoji parama Lietuvos žemdirbiams yra ypač svarbi ir turi būti išsaugota. Bet kokiu atveju – mes esame pasirengę deryboms su Briuseliu bei galimo kompromiso ieškojimui žemdirbių, o taip pat ir visos valstybės labui“, – sako ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.  

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.