Mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

2017 08 03
170803_Mokesciu_pakeitimai_spaudos konferencija.jpg

Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo metu. Ją visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pristatymą rasite čia.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą.

„Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiškai visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius. Tokia ir yra šios Vyriausybės pozicija – ne išsakyti nuomonę, o rasti sprendimą. Tikiu, kad tai pavyko padaryti sėkmingai, o šiandien pristatytas rezultatas – mūsų visų“, – sako Premjeras S. Skvernelis.

Konsultacijos metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tiek gyventojai, tiek įvairios organizacijos bei asociacijos pateikė daug konstruktyvių pasiūlymų – kai kurie jų buvo įvertinti ypač gerai ir bus naudingi visai šaliai.

„Man, kaip finansų ministrui, svarbu, kad šalis gyventų pagal galimybes. Šie pasiūlymai tokie ir yra – gerai apgalvoti, pasverti ir turintys pamatuojamą naudą. Suradome būdų, kaip mažinti skurdą, užtikrinti svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, paskatinti imtis verslo, investuoti į technologinį atsinaujinimą ir sukti inovacijų keliu“, – sako V. Šapoka.

Siekdama numatytų tikslų Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio SODROS įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „SODROS“ įmokos.

Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.

Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.

Dar vienas svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną – atitinkamai daugiau.

Vyriausybė ir toliau siekia suvienodinti žemės ūkio sektoriaus apmokestinimą. Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita gera naujiena tokią veiklą vykdantiems – galimybė į  leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.

Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.

Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Planuojama, kad artimiausiu metu Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs pakeitimus įtvirtinsiančių teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami Seimui.

Finansų ministerija, Viešųjų ryšių skyrius
vrs@finmin.lt
www.finmin.lrv.lt

Komentarai

2
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.
  • -S-
    Prieš 2 d.

    Dėl mokesčių Kažkada Lietuvoje buvo krizė, kažkada vardan jos buvo sujaukti visi mokesčiai, ir jei ne Tautos pakantumas 'laikinam' PVM padidinimui (o ir drąsa emigracijai) vargu ar būtume išgyvenę... dabar teigiama kad krizė baigės, bet PVM neatstatomas; girdim apie naujus mokesčių pertvarkymus, bet kol kas tai tik abstrakčios ir aiškiai nekonstruktyvios kalbos, labai primenančios bandymus neveiksmingai 'reformai' pridengt. O dar reikia nepamiršt apie didėjančią turtinę atskirtį, bet be kalbų nieko daugiau nėra; - tiesiog nenorima žvelgt į esmę... nors ir tai galima suprast - daug turintys nenori 'savo' prarast, o ekonomistai... jie juk jau išdresiruoti, jie per medžius nebesugeba pamatyt miško, kalba 'kaip reikia', kaip mokinti buvo, o ne iš esmės; čia būtinas žvilgsnis iš šalies, žvilgsnis be jokių išankstinių nustatymų. Ir čia PIRMIAUSIA reikia paminėt tą PVM - tai yra TOTALIAI neteisingas ir socialiai ŽALINGAS mokestis. Bet tai - it narkotikas, ir valstybės jau negali įsivaizduot gyvenimo be jo. O juk tai kelias į pražūtį - gerai kol šalies ekonominė padėtis gera, tai ir su PVM surinkimu problemų nebūna (o kada valstybei pinigų buvo per daug?), bet kai prasideda krizės, kai smunka ekonomika - žmonės ima taupyt, vartoti mažiau, prasideda natūriniai mainai, o visa tai DAR vienas smūgis biudžetui (brangstantys degalai didino ir kitų prekių kainas, didėjo PVM apimtys ir valstybė džiaugės lengvomis įplaukomis nieko pati nedarydama, bet kai nafta ėmė pigt - prasidėjo kolapsas... ir visa tai TIK dėl tos PVM 'adatos' ir ydingo biudžeto formavimo). Ir tas kolapsas logiškas, žinant kad PVM sudaro didžiausią biudžeto dalį (~1/3 jo dalies), taip kad prekių pigimas valstybių biudžetams nepriimtinas. Bet tuo pačiu prekių brangimas (infliacija) - tai gyventojų atviras apiplėšinėjimas, tai ŽALINGA verslui (kliedesiai kad esą infliacija verslą skatina, tai tik kaip rimbas nuvarytam arkliui); ciniškai skamba kalbos apie kažkokią 'valdomą infliaciją' (žmonių apiplėšinėjimą), bet 'infliacija' - būtina sąlyga to PVM egzistavimui, ir šitai dengti 'verslu' (ar kuo kitu) NESĄŽININGA; inliacija skatina perteklinį vartojimą, bet tai tik nepakeliamas krūvis Gamtai ir nereikalingas stresas tiek gyventojams, tiek ir verslui. O juk pats PVM buvo sugalvotas kaip vaistas prieš infliaciją - hyper-infliacija pokario Vokietijoj lėmė pilną ekonominę stagnaciją: turintys žaliavų neskubėjo jų pardavinėt (laukdami tolimesnio brangimo), amatininkai neturėjo iš ko produkciją gamint (kurios irgi neskubėjo pardavinėt); sugalvotas PVM mechanizmas leido valstybei pildyt biudžetą iš tokio 'infliacino brangimo', atsirado pinigų gamintojams remt. BET - infliaciją suvaldžius reikėjo to PVM (ekonominio narkotiko) atsisakyt; deja, buvo kalbama taip pat kaip ir dabar pas mus nenorint grąžint ikikrizinio PVM. O juk - kuo didesnis PVM, tuo naudingesnis ir PVM grobimas, gal tai dėl to? (beje, ar visuomet reikia tą PVM grąžint, jei ūkio subjektas yra galutinis prekės 'vartotojas' (jos nurašytojas), kodėl stambūs prekybiniai centrai (PC), nežinantys kur pelnų dėt, to PVM praktiškai negeneruoja?). O ir - AR tinka valstybei pelnytis iš žmonių kultūrinimo (PVM knygoms, laikraščiams, renginiams - kas vyksta sunkumams atsiradus?), ar tas PVM negimdo šešėlinės rinkos (geriau žmonėms privačiai 'susimest', nei oficialiai organizuotis ir veikti drauge). (čia verta pacituot vieną komentarą iš 'Žinių radijo' ('Dienos tema', 2017-08-02): "Pensininke kasoje viena ranka asaras trina o kotoje lako paskutynius centus kad galetum nusipirkt batona o prisais ja apsiperka verslininko zmonele prikrovus pilna vezimeli skanestu su brangiu alkoholiu ir dar praso saskaita israsyti kad galetum grazinti pvm.") O ir - NEJAU galimas PVM paslaugai kurios žmogus NIEKAIP negali atsisakyt ar sumažint vartojimą - kalbu apie PVM Centralizuotam šildymui NELEIDŽIANT nuo 'pono' atsijungt - Centralizuotam šildymui turi būt nustatytas nulinis PVM... tol KOL žmogus negalės individualiai to šildymo valdyt. Beje, NUSIKALSTAMOS yra ir išmokos iš biudžeto PRIVAČIAM turtui (butui) išlaikyt, reikia tuos butus paverst akcijiniu kapitalu ir - visos tokios 'kompensacijos šildymui' turėtų atitinkamą buto vertės dalį perduoti Valstybės dispozicijai (tuomet ir su renovacija būtų paprasčiau kai buto pagrindiniu savininku taptų Valstybė). Ir čia dar BŪTINA prisimint viešbučius - NUSIKALSTAMA teikt PVM lengvatas viešbučių verslui: pirm, turizmas yra RIMTAS biudžeto pildymo šaltinis (tai ir reikia pilnai tai išnaudot), antr - keista kai viena ranka skurdinam biudžetą kažkokiomis 'lengvatomis turistui', o kita įvedam visokius 'pagalvės' mokesčius ir nebijom kad jis turistus gali atbaidyt (o jei atvirai - ta lengvata skirta 'plaštakių' biznio rėmimui; tokiu atveju skaidriau būtų 'tai' legalizuot IR apmokestint). O juk - nejau galima biudžetą vadint socialiai atsakingu JEI jame 32.8% sudaro įplaukos iš PVM (o JEI mes nustosim pirkt?), gyventojų PAJAMŲ mokesčių dalis 15.5% (o kaip bedarbystės didėjimo atveju?), dar ir kiti ŽMONIŲ mokami mokesčiai (o kur žmonėms dingti?), o įmonių PELNO mokesčio dalis TIK 6.8%, tai... kodėl gyventojai turi mokėt DAUG ir nuo VISŲ pajamų, o įmonės moka MAŽAI, ir - TIK nuo pelno? (ir dar nepamirškim kad įmonėms ir PVM grąžinamas - ne taip kaip piliečiams, Šalies suverenui!). O ir - koks pelnas, jei krizės sąlygomis žmonės praktiškai nustoja vartot, o užsienio rinkoms gaminantys išvis nuo mokesčių atleidžiami? TAIP KAD: jei neįmanoma to PVM išvis panaikint, reikia siekt kad įmonių pelno norma būtų bent lygi PVM dydžiui, tik tuomet bus galima kalbėt apie socialinės atskirties mažėjimą (nepamirškim dar dividendų ir tantjemų - apimtys didžiulės, bet - o kokia iš jų tiesioginė nauda biudžetui, ar tos sumos priskaitomos prie gyventojų pajamų?) Aišku, negautas biudžeto pajamas reikia kažkaip kompensuot, bet tai negali būt kažkokie 'turto' (JEI jis teisėtai įgytas; kas čia per proletariniai siekiai 'nubuožinti darbščiuosius'; - galima tik kalbėt apie infrastruktūros mokestį) ar automobilių mokesčiai (jie sumokami per benzino akcizą)... - siūlau įvest visuotinį apyvartos mokestį (VAM); toks mokestis žinomas, tiesiog kažkada kažkas nusprendė tuos mokesčius permesti mažiau organizuotoms visuomenės dalims. Ir jis bus socialiai teisingas - moka TIEK pardavėjas, TIEK ir pirkėjas nuo visų finansinių operacijų (kodėl tik bankai gali kalbėt apie tranzakcijos mokesčius?), apyvartos mokesčių ataskaitos būtų pateikiamos kartu su PVM ataskaitomis (nekiltų didelių problemų su jo administravimu), šie mokesčiai leistų lengviau kontroliuot įmonių finansinę veiklą (būtų galima nesunkiai sulyginti įplaukas su išlaidomis bei jas sugretint su kitų ūkio subjektų mokesčiais). O galiausiai - juk visos ūkinių subjektų finansinės operacijos yra valstybės kontroliuojamos (VMI, pan.), paskui tikrinamos (prokurorai, pan.) - visai logiška kad tų operacijų vykdytojai nors iš dalies už tą neišvengiamą kontrolę ir susimokėtų; ir tai YPAČ aktualu tiriant PVM grobimo atvejus kai tų tarpininkų daugiau nei reikia. Taip, žinomos kalbos ESĄ tokie mokesčiai verslui trukdo (VISI mokesčiai verslui nepatinka), TIK kad: JOKIŲ mokesčių verslininkas nemoka iš savo kišenės, visi tie mokesčiai yra perkeliami vartotojui; apyvartos ataskaitos būtų teikiamos KARTU su PVM ataskaitomis (apskaita problemų nesukeltų), o štai Valstybei - atsirastų papildomas kontrolės mechanizmas ir galimybė finansuot tikrintojus (o ir - apčiuopiamai sumažėtų PVM grąžinimo apimtys; - tai būtų YPAČ naudinga). O ir dabar tokiam mokesčiui įvest labai palankus momentas: tiesiog PRIVALU grąžint ikikrizinį PVM, o negautas įplaukas (21% -> 18%) pilnai padengtų visuotinai įvestas 1% apyvartos mokestis, kurį mokėtų tiek pirkėjas, tiek pardavėjas; taip, jei stambus PC pats įsivežė prekes, bendra valstybės gaunama mokesčių suma kiek sumažėtų (18%+2%), atsiradus vienam tarpininkui (prekybinei bazei) būtų gaunama netgi daugiau, o daugiau prekybinių tarpininkų ir nereikia - na, kam jie, ką jie sukuria??? O juk tie begaliniai tarpininkai tik didina kainas, didina BVP, bet - tuo pačiu tarnauja tai šešėliniam bizniui, kai kiekvienas toks tarpininkas stengiasi prekių KAINOS padidėjimo PVM 'kompensuot' tų prekių 'nurašymu'... - kur paskui tas prekes reikia realizuot, ar ne dėl to reikėjo Gariūnus skelbt 'strateginiu objektu'? Taip, žmonėms nepatiktų naujas mokestis (nežiūrint kad PVM sumažėtų; galima būtų kalbėt apie PVM 17%), ir todėl: tą galutinio vartotojo pirkimo apyvartos mokestį eiliniam piliečiui reiktų grąžint - dėl apskaitos problemų jį reiktų grąžint mėnesio pabaigoje (kurį laiką valstybė galėtų juo disponuot), o ir grąžinamas jis būtų TIK sumokėjusiems bankine kortele - apskaita nesudėtinga, pakankamai skaidru, 'psichologiškai jautru' (valstybės rūpestis žmogumi), o ir - puikus kelias siekiant po truputį atsisakyt grynų pinigų (beje, ir tą siūlomą 'čekių loteriją' reikia keist bankinių mokėjimų loterija: kam tas čekis (o kaip juos kontroliuot?), kam atsiskaitinėjimai grynais, jei atsiskaitant bankine kortele GALIU tikėtis viso/dalinio mokėjimo (PVM) kompensavimo ir dar net kažką išlošt?) Taip kad visuotinio apyvartos mokesčio (VAM) įvedimas išspręstų LABAI DAUG problemų, 1% dydis daugiau nei niekinis (nepamirškim kad pagal prekybinių centrų (PC) išduodamas 'Lojalumo korteles' atgaunam nuo 1% iki 3% prekės vertės, ir dėl to pardavėjai neverkia), būtų oficialiai pabaigta su 'krize', o ir toks VAM įvedimas tarnautų tramplinu į grynų pinigų atsisakymą. O tuo pačiu - Valstybė parodytų dėmesį eiliniam piliečiui, atsirastų daugiau pinigų bankinėms operacijoms vykdyti (iš tų pinigų galima būtų mokėt bankams už kortelių naudojimą) ir joms tirti (savotiškas mokestis už valstybinių pinigų skaidrų vartojimą), sumažėtų PVM grąžinimai (tuo pačiu ir jo grobstymai). Aišku, VAM 1% tik pirmas žingsnis į PVM atsisakymą, VAM didinimas verslininkų būtų adekvačiai priimamas TIK mažinant PVM grąžinimo atvejus (ar duona supelijo pas vartotoją, ar pačiame PC - tai juk tas pats jos 'suvartojimas'!); jei ES leidžia (berods) 5% PVM, tai tokį sumažinimą padengt leistų 3% dydžio VAM (normalu būtų ir 2% VAM + 15% PVM esant 15% pelno normai) - ar tuomet liktų PVM grobstytojų? Taip kad VAM - ir būtinas, ir efektyvus bei TEISINGAS mokestis, ir laikas jam įvest - pats tas. Ir tuo pačiu - dar kiek apie MMA, NPD ir visa kita. Dabar vis didinamas ir didinamas MMA, bet tai voliuntaristinis (populistinis) veiksmas, MMA sulyginimas su NPD vis tik būtų žalingas biudžetui ir nieko neišspręstų, keliolikos eurų 'parama' vaikams yra NIEKINĖ (ir sujaukianti darbo rinką), taip kad tai tik triukšmo darymas maskuojant išliekančią socialinę atskirtį. Tad: save gerbiančiai Valstybei PRIVALU nustatyt realų MGL, ir juo bazuot TIEK visus atlyginimus, TIEK ir pensijas; ir tuomet nekiltų problemų atėjus krizei: "Ne atlyginimai (pensijos) mažėja, o MGL sumažėjo!", ir paskui nereiktų niekam nieko kompensuot; tuo pačiu Valstybė PRIVALO garantuot kad nuo 'savo' MGL pilietis nemokėtų jokių mokesčių (bet to MGL gavimas liktų piliečio (jo Šeimos) rūpesčiu). Aišku, Valstybei mokesčiai būtini, tad ir MMA turėtų būt apytikriai lygus 2*MGL, bet tas MMA savaime daugiau nieko nereikštų, žmonės aiškiai siektų uždirbti daugiau; juo nebent galima būtų išreikšt visokias 'kanceliarines išlaidas', kažkokius 'priedus' ir kitas išmokas (sunkmečio sąlygomis pirmiausia būtų mažinamas MMA), BET - tą MMA galima būtų panaudot kalbant apie progresinį pajamų apmokėjimą. O jei niekas nuo 'savo' MGL nemokėtų mokesčių, tai tokiu būdu nesunkiai išsispręstų ir paramos vaikams problema: kiek vaikų (išlaikytinių), tiek tėvai turėtų papildomų neapmokestinamų MGL, ir nereiktų dirbtinai remti šeimų, tiesiog tėvai patys privalo stengtis daugiau uždirbt, Valstybė tik nuo perteklinių mokesčių juos atleistų (NPD =v*MGL/d; v - vaikų ir išlaikytinių skaičius, d - dirbančių tėvų skaičius), patikslinant tuos dydžius kalendorinių metų gale. Ir vėl: atsirastų pagrindas stiprinti Šeimas (Valstybė įsipareigojusi šeimas remt, prie ko čia sugyventiniai?), tik susituokę turėtų teises į MGL lengvatas (kitaip jie tik nebrandumą parodytų). BET - tuo pačiu REIKIA pradėt ir Motinystę gerbt - keistai atrodo valstybės deklaruojama parama šeimoms ir vaikams, kai pagimdžiusi moteris gerbiama TIK dirbanti, ji verčiama vėl pradėt tarnaut 'darbdaviui'; - Valstybė PRIVALO Motinas (ar jų atstovus) oficialiai samdyti 'jų vaikiukų auklėmis' (pirmais metais pilnu etatu, antrais - puse, trečiais trečdaliu; SU teise motinoms kooperuotis) - būtų ir pagarba (valstybinė tarnyba), ir pajamos (o ir auklėjimo kontrolė), o ir stažas motinoms; negalima valstybinės pareigos rūpintis Šeimomis permesti kažkokiems darbdaviams, tai ne jų veiklos sritis. Dar žinom, kad darbo mokesčius moka ne tik dirbantysis, bet ir jo darbdavys, tad: pasibaigus kalendoriniams metams įmonėms reikia grąžint jų mokesčių už darbuotojus dalį už visus metus toje įstaigoje išdirbusius asmenis, kuriems buvo nustatytas padidintas NPD. Ir tai būtų realus pagrindas tam vadinamajam 13-am atlyginimui, ir įmonės būtų suinteresuotos pastoviu darbuotojų su vaikais darbu, o ir kiti darbuotojai tokiais rūpintųs (jiems tai galimybė į tą 13-ą atlyginimą). O įvedus progresinius pajamų mokesčius išreiškiamus pagal MMA (1-as MGL neapmokestinamas, dalis nuo MGL iki MGL+ MMA - minimaliai, sekanti dalis iki MGL+2*MGL - puse dabartinio dydžio, ir toliau didėjančiai iki 49%) visi būtų patenkinti, o ir - atsirastų visuotinės paskatos tą MMA didinti: kuo MMA didesnis, TUO visi mažiau mokesčių moka, bet kuo MMA didesnis, tuo šalis turtingesnė, tuo prekių apyvarta didesnė, didesni pelnų mokesčiai, didesnės įplaukos į biudžetą, ir visiems tik geriau. Na ir... kadangi biudžetas PIRMIAUSIA (!!!?) finansai, tai visai logiška jo sudarymą pavesti Lietuvos bankui (pagal Vyriausybės ir Seimo nustatytas gaires; nelabai ką dabar tas LB veikia, o ir - kur kas stabilesnė institucija nei vyriausybės... nepamirškim ir valdžių atskyrimo principo: alogiška kai Vyriausybė PATI sudaro biudžetą, pati jį vykdo bei kontroliuoja), tuo pačiu pavedant nustatyt tų metų MGL bei parinkt konkretų MMA (ribose 1,8*MGL - 2,2*MGL), tuo pačiu užfiksuojant vidutinę praėjusių metų pensiją ir gyvenimo trukmę. Nes ir pensijų sistema... galima sutart kad 4 darbo metai (tarkim) prilyginami 1 metams pensijoj; mokant nuo atlyginimo (tarkim) 10% tuometiniams pensininkams (pensijinei sistemai), atsiranda tikimybė gaut pensiją lygią 40% buvusio vidutinio atlyginimo (tuo pačiu leidžiant asmenims ir ilgiau dirbt ir/ar papildomai susimokėt kai tų metų vidutinė pensija maža); ilgėjant gyvenimo trukmei automatiškai kistų ir išėjimo į pensiją laikas, o ir žmonėms atsirastų galimybės prognozuot savo būsimas pensijas (daugiau sukaupei 'pensininko-mėnesių', vėliau išėjai į pensiją - tavo pensija didesnė). Bet - tas išmokas pensijinei sistemai reikia iškart perskaičiuot į pensininko-mėnesius (t.y., kiek 'pensininkų' išlaikei); po nn darbo metų žmogus būtų sukaupęs kk pensininko-mėnesių; žinant kiek vidutiniškai žmogus išbus pensijoj nesunku paskaičiuot jo pensijos dydį (ir jį reikia užfiksuot per MGL - didėjant MGL, pensija didėtų, ir atvirkščiai; - alogiška didelė pensija pingant pragyvenimui ir sunkėjant gyvenimui kitiems). Ir visas tas Darbo kodeksas - ant neteisingų pagrindų renčiamas; nuo nedarbo reikia draustis (tiek darbdavys, tiek ir samdomasis) - panašiai kaip kad vairuotojai draudžia savo civilinę atsakomybę; draudikai jau pasistengtų kad tų atleidimų daug nebūtų; reikia įteisint 'brigadinę samdą' (žmonės kooperuojasi kaip vienas darbinis vienetas - pvz., 'gydytojas, jo pavaduotojas ir padėjėjas'; pardavėjų grupelė; pan. ...) Nereikalingas ir bedarbių šelpimas, reikia skatint 'verslumą': vadybininkų išleidžiama pakankamai, visuomenei naudingų darbų irgi pakanka, tiesiog reikia sudaryt sąlygas kurtis 'darbinėms brigadoms' (savotiškiems NVO analogams), kurių vadybininkams Valstybė už 'nepritapėlius' kompensuotų tą MGL (bet iki MMA vis vien reiktų užsidirbt) - tokiu būdu bedarbis privalėtų bent formaliai įsidarbint, na o toks vadybininkas jau turėtų pasirūpint kaip žmogų priverst dirbt kad jam galėtų dalį iki MMA išmokėt (jei jam MMA mažai, žmogus ieškotų kur geriau, bet jis vis vien iš darbo rinkos neiškristų). Ir tokia sistema puikiai veiktų atsiradus toms dabar reklamuojamoms 'bazinėms išmokoms' - niekas nieko už ačiū negautų, kurtųs kokios WEB-rašytojų grupelės (pvz.; žmonėms veikla būtina), kiti burtųs į jų apžvalgininkus/vertintojus, treti (prie VMI, pan.) kontroliuotų kad veikla išties būtų vykdoma, kad visi tokiose grupelėse VEIKIA... - taip kad veiklos pakanka, blogiau kai žmogus pametamas pats sau degraduot. Bet tai jau kardinalios permainos, dabar pakaktų grąžint ikikrizinį PVM (socialiai teisingas veiksmas), tuo pačiu įvedant 1% dydžio visuotinį apyvartos mokestį; biudžetas nepakistų net ir pradėjus LR piliečiams grąžint tą 1%.

    0
    Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
    Blogai įvestas apsaugos kodas.
  • Kalnas, prakalbęs V.Šapokos balsu, pagimdė pelę.

    0
    Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
    Blogai įvestas apsaugos kodas.