Projekto MIV'19 dalyviams viena iš svarbiausių temų - aplinkosauga ir klimato kaita

Data

2019 09 27

Įvertinimas
0
0927webPM.png

Projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviai ne tik darbavosi skirtingose ministerijose, bendravo su ministrais, bet ir uždavė jaunimui rūpimus klausimus.

Jauniesiems politikos mėgėjams vienas iš svarbiausių temų buvo aplinkosauga bei klimato kaita. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atsako į projekto dalyvio klausimą – ko imamasi sprendžiant aplinkosaugos klimato pokyčių problemą?

„Pagrindinis globalaus masto sutarimas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą - Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija. Ji įsigaliojo 1994 metais ją ratifikavus 196 šalims. Formuojant tarptautinius susitarimus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo srityje, vis dar susiduriama su nemažais iššūkiais. Svarbiu postūmiu yra laikomas 2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtas Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas. 2016 m. balandžio 22 d. Niujorke įvykusioje pasirašymo ceremonijoje Lietuva kartu su kitomis 174 pasaulio šalimis susitarimą pasirašė. Tai sudėtingiausias globalus tarptautinis susitarimas, kurio Pasaulio valstybių lyderiai siekė net 20  metų. Šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C.“ – teigia ministras K. Mažeika.

Ministro teigimu pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m.

„Šio tikslo bus siekiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kuro deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos, naftos perdirbimo, cemento ir kt. pramonė) ES valstybėms narėms bendrai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų  kiekį sumažinant 43%, o minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, pramonė, kuri nepatenka į ES ATLPS sistemos taikymo sritį, atliekų tvarkymas, namų ūkiai, komerciniai ir viešieji pastatai ir kt.) – ES lygiu 30%, palyginti su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms. Lietuva iki 2030 m. privalės 9% sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. Lietuva Susitarimą įgyvendins vykdydama ES klimato kaitos ir energetikos 2030 m. tikslų teisės aktus. Įvykdyti įsipareigojimus bus galima tik visų institucijų, pramonės, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, visuomenės pastangomis, taip pat plėtojant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę inovatyviems aplinkosaugos sprendimams, išnaudojant  kovą su klimato kaita kaip galimybę eko-inovacijoms, konkurencingumo didinimui, ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui. Būtini pokyčiai transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriuose, visuomenės vartojimo įpročiuose.“ – tvirtina ministras.

Aplinkos ministerijos kuruojamam sektoriui mažinti ŠESD išmetimus yra vienas svarbiausių prioritetų. Ypač svarbūs technologiniai ir architektūriniai sprendimai, mažinantys ŠESD išmetimus, tai nulinės energijos ar mažai energijos naudojantys būstai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – saulės energijos, geoterminės energijos, vėjo energijos ir biokuro. Ministro teigimu, siekiant skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja įvairias Klimato kaitos programas, kurių dėka teikiama finansinė pagalba leidžia žmonėms pasikeisti neefektyvų seną ar iškastinį kurą naudojantį katilą, įsirengti saulės, vėjo elektrines ir pan. Kita ministerijai pavaldi įstaiga – Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) – įgyvendina su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa susijusius projektus, kurių pagalba seni daugiabučiai atnaujinami, kad būtų efektyviau vartojama energija.

„Lietuvoje  šiuo metu aktualiausi darbai – tai rudens sesijos metu Seimui bus teikiama svarstyti atnaujinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija iki 2050 metų. Joje bus įtvirtinti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) strateginiai tikslai ir uždaviniai, skirti švelninti ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Energetikos ir Aplinkos ministerijos rengia integruotą nacionalinį energetikos ir klimato kaitos sričių planą. Jame bus įtvirtintos šalies ūkio sektorių priemonės, skirtos švelninti ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Tiek strategija, tiek integruotas planas turi būti patvirtinti ir pateikti Europos Komisijai iki šių metų pabaigos.“ – akcentavo ministras.  


Jeigu ir Jūs turite klausimą ministrui, kviečiame jį užduoti čia.

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.