Valdžios ir visuomenės susitarimas: kodėl tai svarbu

Data

2019 05 16

Įvertinimas
0
Teisingumo ministerija imasi iniciatyvos stiprinti skaidrumą ir atvirumą teismų veikloje.png

Didėjantys visuomenės reikalavimai valstybės valdymui ir valdžios institucijų darbui verčia ieškoti naujų įstaigų valdymo ir veiklos modelių. Siekdamos įveikti šiuos iššūkius pasaulio valstybės buriasi į atvirumo tinklą ir dalinasi gerosiomis valdymo patirtimis. Situaciją pakeisti siekia ir Lietuva, nuo 2011 m. dalyvaudama tarptautinėje Atviros Vyriausybės partnerystės iniciatyvos veikloje. Šios iniciatyvos ambasadore Lietuvoje yra Vyriausybės kanceliarija, kuri kryptingai siekia viešajame sektoriuje įvesti naują skaidrumo, atskaitomybės ir dalyvavimo principais grįstą valdymo kultūrą, pasisemti gerosios patirties iš kitų šalių bei susipažinti su svetur įgyvendinamomis naujovėmis atviro viešojo valdymo srityje.

Kas yra Atviros Vyriausybės partnerystė?

Tarptautinė Atviros Vyriausybės partnerystė (angl. Open Government Partnership) (toliau – AVP) yra 2011 m. startavusi tarptautinė iniciatyva, jungianti jau 79 šalis ir padedanti valstybių valdymo reformų specialistams bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi, siekiant valstybės valdymo atvirumo. Iniciatyvoje dalyvauja įvairios šalys: ir demokratijos indekso viršūnėje esanti Norvegija, ir Afganistanas – tame pačiame indekse įvertintas 143 vieta iš 167. Kas gali būti bendro tarp tokių šalių?

Daugiau galios ir galimybių piliečiams

„AVP iniciatyva siekia piliečiams suteikti galimybes dalyvauti priimant sprendimus, kurie keičia jų gyvenimus. Siekiame, kad tokia galimybė būtų ne tik kas ketverius ar penkerius metus balsuojant rinkimuose, o nuolat. AVP iniciatyvoje dalyvauja skirtingos šalys, o geros idėjos ir praktikos gali atkeliauti iš bet kurios valstybės“, – sako AVP vyresnysis koordinatorius Europos regionui Peter Varga.

Kaip pavyzdį jis pateikia Ukrainos atvejį. Didinant institucijų veiklos skaidrumą, šios šalies piliečiams suteikta galimybė detaliai sekti valstybinius viešuosius pirkimus bei pranešti apie galimus pažeidimus. Nuo 2016 m. jau gauta keliolika tūkstančių pranešimų, po kurių pakeista daugiau nei 1 tūkst. pardavėjų, dešimtims jų paskelbtos sankcijos bei pareikšti kaltinimai.

Tuo metu Mongolijoje piliečiai sugebėjo iš esmės pakeisti viešųjų paslaugų kokybę. Piliečiai ėmė stebėti ir vertinti paslaugas, o ši stebėsena tapo pagrindu pokyčiams – ligoninėse gyvos eilės pakeistos bilietų sistema, sutvarkyti vandens kioskai, piliečiams nebereikia ilgai keliauti iki artimiausio geriamojo vandens šaltinio ir t. t.

Užtikrinti, kad vyriausybės tarnautų piliečiams

„Esminis AVP tikslas – užtikrinti, kad vyriausybės, užuot tarnavusios sau, tarnautų piliečiams. Juk jos įgaliotos tobulinti visų gyvenimo kokybę. Norėdamos judėti šiuo keliu, vyriausybės turi laikytis 3 pagrindinių vertybių: daugiau atvirumo, – kad piliečiai matytų, kaip ir kokie sprendimai priimami jų vardu; daugiau įtraukimo, – kad piliečiai, ypač socialiai jautrių visuomenės grupių atstovai, galėtų aktyviau dalyvauti priimant sprendimus, ypatingai, susijusius su jų gyvenimo kokybe; daugiau atskaitomybės, – kad piliečiai galėtų sekti ir žinoti, kas vyksta su valstybės sprendimais, dėl kurių jie išreiškė savo valią.

Vyriausybės, kurios geba išlaikyti šias vertybes, padedamos pilietinės visuomenės, galės tobulinti savo šalių piliečių gyvenimo kokybę ir išlikti atskaitingos“, – įsitikinęs Peter Varga.

Anot jo, pakeitusios savo veiklos kultūrą bei atsivėrusios piliečiams ir jų iniciatyvoms, vyriausybės ne tik tobulina savo veiklą, bet ir didina piliečių pasitikėjimą jomis.

„Išmintingos vyriausybės įgalina savo piliečius, suteikdamos joms prieigą prie informacijos, kaip, pavyzdžiui, padaryta Šri Lankoje ar Naujojoje Zelandijoje. Taip pat jos suteikia piliečiams galimybes tikrinti viešąsias investicijas, kaip tai daroma Italijoje, ar netgi valstybės biudžetą, kaip Sakartvele“, – dėsto AVP vyresnysis koordinatorius.

Kai piliečiai labiau įsitraukia į valstybės valdymą ir gali dalyvauti sprendimų priėmime, vyriausybių veikla tampa veiksmingesnė ir efektyvesnė, taip pat didėja pasitikėjimas jomis.

„Tai, turint omenyje nuolat krintantį pasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir mąžtančius vyriausybių gebėjimus pasiekti rezultatų, yra tikrai viltinga. Kuriant pasitikėjimą, reikia nuolatinio investavimo, o Atviros Vyriausybės politika yra viena geriausių pasitikėjimo investicijų“, – tvirtina P. Varga.

Europoje gausu gerųjų pavyzdžių

Nors Europa dar turi kur tobulėti, Senajame žemyne gausu gerųjų Atviros Vyriausybės politikos praktikų ir inovacijų. Pavyzdžiui, į AVP iniciatyvą įsitraukusi Jungtinė Karalystė panaikino galimybes verslininkams nuslėpti tikrąjį įmonės savininką ir paskelbė viešą įmonių ir jų savininkų registrą. Tai turėtų ženkliai sumažinti korupcijos atvejų – iki tol apie 70 proc. su korupcija susijusių nusikaltimų buvo daroma nuslepiant tikrąjį naudos gavėją.

Paskelbus viešą, kiekvienam norinčiajam pasiekiamą registrą, žurnalistai jau sugebėjo išsiaiškinti ne vieną skambią istoriją. Jungtinė Karalystė savo pavyzdžiu užkrėtė dar 15 šalių, kurios taip pat ketina išbandyti šią praktiką. Jungtinė Karalystė planuoja šią priemonę pritaikyti ir savo užjūrio teritorijoms. Tai turės nemenką poveikį, mat dalis užjūrio žemių – žinomiausi pasaulio „mokesčių rojai“.

Toliau Europoje taip pat vyksta teigiami pokyčiai – Portugalija neseniai tapo pirmąja šalimi, kurios piliečiai dalyvauja tvirtinant šalies biudžeto prioritetus, Airijoje priimtas griežtas lobizmo įstatymas, kuris jau laikomas aukso standartu. Šiaurės šalys lyderiauja skaitmenindamos viešąjį administravimą bei siūlydamos e. valstybės paslaugas piliečiams.

Kokia situacija Lietuvoje?

Kaip jau minėta, Lietuva prie šios AVP iniciatyvos prisijungė 2011 m., siekdama tapti atviresnė visuomenei ir labiau atitinkanti jos poreikius. Atviros Vyriausybės nauda siejama su tvariais sprendimais, geresnės kokybės viešosiomis paslaugomis, efektyviu valstybės lėšų naudojimu, didesniu pasitikėjimu institucijomis. Plėtojant ir remiant atvirumo iniciatyvas, siekiama skatinti viešojo valdymo institucijas labiau prisidėti prie skaidresnio ir efektyvesnio valstybės valdymo, taip pat didinamas informacijos prieinamumas piliečiams, visuomenė labiau įtraukiama į savo šalies valdymą, plėtojamos elektroninės paslaugos ir pan.

Lietuva dalyvauja šioje iniciatyvoje drauge su visuomene rengdama ir įgyvendindama dvimečius veiksmų planus. Veiksmų planuose nustatomi pagrindiniai šalies įsipareigojimai ir jų įgyvendinimo gairės, atsakingos institucijos ir planuojami rezultatai.

Iki šiol Lietuva yra įgyvendinusi tris veiksmų planus, kurie apėmė temas, susijusias su visuomenės įtraukimu, e. valdžia, viešosiomis paslaugomis, fiskaliniu atvirumu, NVO, atvirais duomenimis, kova su korupcija bei duomenų valdymu. Visa su Lietuvos dalyvavimu AVP iniciatyvoje susijusi informacija ir įgyvendinti planai skelbiami portalo „Mano vyriausybė“ interneto svetainėje.

Susidomėjimas Atviros Vyriausybės partnerystės iniciatyva Lietuvoje išaugo: prieš 2–3 metus atsirado atvirumo priemones koordinuojanti darbo grupė, atvirumas pačioje Vyriausybėje, 2017 m. sukurta „Facebook“ paskyra „Piliečių ministerija“, pasitelkdamos į pagalbą portalo „Mano vyriausybė“ interneto svetainės tinklapį „E. pilietis“ Vyriausybė ir ministerijos vykdo viešąsias konsultacijas, kurioms pasibaigus portale skelbiami jų rezultatai, visuomenė turi galimybę stebėti, ar piliečių pateikti pasiūlymai turėjo įtakos konkretiems priimtiems sprendimams.

„E. pilietis“ – gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą elektroninė paslauga. Jos dėka, interneto portale galima greitai ir paprastai: kreiptis į Vyriausybės valdymo srities įstaigas; stebėti savo kreipinių nagrinėjimo eigą; centralizuotai elektroniniu būdu gauti atsakymus; dalyvauti viešosiose konsultacijose ir apklausose ir kt.

Tai yra partnerystė tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos valdymo srities įstaigų ir piliečių, kuriuo siekiama gerinti keitimąsi informacija, paslaugų teikimą ir interaktyvų dalyvavimą. Šis portalas – tiesioginis ryšys tarp Vyriausybės ir visuomenės.

„Nacionaliniu mastu situacija geresnė nei savivaldybėse, kur vaizdas labai nevienodas. Nors įstatymai, įvairios valstybinės strategijos numato gana imperatyvius principus viešosioms konsultacijoms, sprendimų derinimui su visuomene ir bendruomenėmis, tačiau vienos savivaldybės tai daro, o kitos – ne. Čia nubausti niekas negali, tad kiekviena savivaldybė elgiasi pagal savo supratimą“, – teigia Martinas Žaltauskas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius.

Jam pritaria ir Marija Šaraitė, organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė.

„AVP iniciatyva labai reikalinga Lietuvoje. Apskritai, bet kurio lygio valstybės institucijų atvirumas ir bendradarbiavimas, piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą itin reikalingas. Piliečių ir suinteresuotų pusių įtraukimas į sprendimų priėmimą suteikia ne tik skaidrumo, bet ir efektyvumo, nes dirbama su grupėmis, kurios išmano problemą. Taip priimama mažiau neefektyvių sprendimų, o valstybės pinigų panaudojimo efektyvumas auga. Turime suprasti, kad kiekvienas pilietis gali bei turi teisę įsitraukti į sprendimų priėmimą“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tiek M. Žaltauskas, tiek M. Šaraitė yra Atviros Vyriausybės tinklo nariai. Tai suinteresuotų šalių kontaktų tinklas, skirtas atviro viešojo valdymo gerosioms praktikoms skleisti bei atvirumo iniciatyvoms įgyvendinti. Taip pat jis jungia suinteresuotus piliečius, prisidedančius prie Nacionalinių Atviros Vyriausybės partnerystės veiksmų planų sudarymo ir jų veiklų įgyvendinimo. Visus, norinčius daugiau sužinoti apie Atviros Vyriausybės tinklo vykdomas veiklas ir (ar) tapti tinklo nariais kviečiame portalo „Mano vyriausybė“ interneto svetainėje.

Bręsta pokytis

„Atviros institucijos ne tik veiksmingesnės – atsiverdamos, įtraukdamos piliečius, jos taptų palankiau vertinamos, augtų pasitikėjimas jų sprendimais. Jau dabar Vyriausybės kanceliarija yra parengusi viešųjų konsultacijų metodinius dokumentus, svarbiausia, kad juos įsisavintų visos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos. Sisteminis pokytis dar neįvykęs, nes šios permainos susijusios su valdymo kultūros pokyčiais, o tokie procesai užtrunka. Su tuo reikia ilgai, kantriai ir reguliariai dirbti“, – teigia M. Šaraitė.

Kalbėdamas apie tai, kokius pokyčius Lietuvai gali atnešti ši iniciatyva, M. Žaltauskas sako, kad ji turėtų prisidėti prie efektyvesnių viešųjų paslaugų teikimo, skaidresnio valdymo ir korupcijos mažinimo bei didesnio piliečių įsitraukimo į sprendimų priėmimą.

„Lietuva yra aktyvi ir ambicinga AVP narė. Neseniai patvirtintas ir Lietuvos dalyvavimo „Atviros Vyriausybės partnerystės“ iniciatyvoje 2018–2020 m. planas, kuriame yra tikrai svarbių įsipareigojimų. Būtų gerai, jei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas bei keitimasis Atviros Vyriausybės iniciatyvomis būtų dar glaudesnis. Labai paranku, kad Lietuvos piliečiai gali surasti visą reikiamą informaciją ir įsitraukti į procesus portalo „Mano vyriausybė“ interneto svetainės E.pilietis tinklalapyje“, – teigia P. Varga.

Jo teigimu, Atviros Vyriausybės pamatu yra kolektyvinė piliečių išmintis ir jų indėlis, t. y. kiek piliečiai pasikliauja vyriausybių teikiamu saugumu bei aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis. Tai yra 21-ojo amžiaus socialinės sutarties versija, nešanti naudą visiems – tiek vyriausybėms, kurioms atsiveria efektyvesnio darbo galimybės, tiek piliečiams, kurių balsas ir poreikiai gali būti greitai išgirsti.

Šis straipsnis parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos įgyvendinamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kuris finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto, lėšomis.

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.