BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Atvira teisėkūra

Teisėkūros procesas

Teisinis reguliavimas – tai tam tikros socialinės tvarkos nustatymo forma, užtikrinanti valstybės funkcijų atlikimą, pilietinės visuomenės lūkesčius ir sudaranti visuomenės bei valstybės efektyvaus vystymosi sąlygas. Teisinio reguliavimo aiškumas, pagrįstumas, veiksmingumas priklauso nuo teisinio reguliavimo kūrimo (teisėkūros) proceso.

Teisėkūros proceso metu yra rengiami teisės aktai. Teisėkūra apima iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, jų pasirašymą ir skelbimą. Teisės aktai gali būti įvairūs – įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai. 

Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad rengiant teisės aktus vadovaujamasi pagrindiniais principais: tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, aiškumo bei sistemiškumo. 

Teisėkūros procesą reglamentuoja Konstitucija, Teisėkūros pagrindų įstatymas, Seimo statutas ir kiti teisės aktai. Teisėkūros procese dalyvauja ministerijos, Vyriausybė, Seimas, Respublikos Prezidentas. Teisės aktus, reguliuojančius teisėkūros procesą, galite rasti čia.


Atvira teisėkūra

Teisėkūros proceso metu konsultuojamasi su visuomene, daromas teisės akto poveikio vertinimas dėl galimų teigiamų ar neigiamų pasekmių. 

Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie kylančias problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui. Konsultavimasis taip pat padeda geriau įvertinti teisinio reguliavimo pasekmes. 

Esant poreikiui ar priėmus naują teisės aktą, numatomas teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti jau priimto teisės akto įtaką reguliavimo sričiai. 

 

Vyriausybės teisėkūros planas

Vyriausybės 2021–2024 metų teisėkūros planu siekiama numatyti vidutinio laikotarpio trukmės Vyriausybės teisėkūros darbotvarkę, padėsiančią veiksmingiau valdyti Vyriausybės teisėkūros procesą. 

Vyriausybės teisėkūros plano tikslas – mažinti rengiamų teisės aktų skaičių ir vengti dokumentų pataisų, kai ministerijos teikia smulkius pakeitimus vietoj sisteminių ir kompleksinių teisinio reguliavimo pakeitimų. Siekiama, kad institucijos derintų savo teisėkūros iniciatyvas, kai keičiamas tas pats teisės aktas.

Vyriausybės teisėkūros plane numatyti ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos planuojami parengti ir Vyriausybės priimti ar apsvarstyti teisės aktų – įstatymų, Seimo nutarimų, Vyriausybės nutarimų – projektai. Planas yra pagrindinis šaltinis rengiant Vyriausybės pasiūlymus Seimo sesijoms. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas gali prireikti tikslinti ir kitus teisės aktus, planas bus kintantis – nuolat peržiūrimas, atnaujinamas ir pildomas dokumentas.


Visas Vyriausybės 2021–2024 metų teisėkūros planas skelbiamas čia.

Viešosios konsultacijos dėl teisėkūros iniciatyvų 

Vyriausybė numato vykdyti konsultacijas su visuomene dėl reikšmingų ir svarbių teisėkūros iniciatyvų, siekdama išsiaiškinti ir geriau suprasti svarstomų pakeitimų pasekmes arba pasitikrinti nurodytos problemos mastą, arba sulaukti konkrečių siūlymų iš praktikų, ekspertų, ar pasirinktos priemonės bus veiksmingos, kas galėtų padidinti jų veiksmingumą ir efektyvumą.

Vyriausybė iš anksto, remdamasi Vyriausybės teisėkūros planu, suplanavo konkrečius viešųjų konsultacijų terminus atrinktiems reikšmingesnio poveikio ir svarbesniems teisės aktų projektams. Suplanuotų didesnio poveikio teisės aktų projektų ir viešųjų konsultacijų sąrašas skelbiamas čia.

Viešųjų konsultacijų dėl konkrečių teisėkūros iniciatyvų sąrašas bus reguliariai aktualizuojamas.
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-09-13