Aktyvesnio visuomenės dalyvavimo kultūrinėse veiklose skatinimas

Paskelbta

2016-03-31

Galioja iki

2016-05-31

Įvertinimas

5

Aprašymas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu UAB Socialinės informacijos centras ir UAB „ESTEP Vilnius“ 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. atliko tyrimą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Nors dalyvavimo kultūrinėje veikloje ir jos produkcijos ir paslaugų vartojimo teigiamas vaidmuo asmenybės tobulėjimui neginčijamas, Lietuvoje kultūrinėse veiklose dalyvauja tik 37,2 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų.

Kalbant apie kliūtis, trukdančias žmonėms įsilieti į kultūrinį gyvenimą, dalyvauti kultūrinėje veikloje arba joje savanoriauti, dažniausiai (65 proc.) nurodomos asmeninės priežastys: laiko stoka (47 proc. apklaustųjų paminėjo tai kaip kliūtį) ir prasta sveikata (20 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) tyrimo dalyvių teigia turintys kitokių interesų nei kultūrinis gyvenimas. Daugiau negu pusė respondentų (56 proc.) paminėjo bent vieną pasiūlos ir prieinamumo problemą, tarp jų: per didelė kaina (37 proc.) ir blogas pasiekiamumas (16 proc. sudėtinga nuvykti, 4 proc. netinka kultūros įstaigų darbo laikas). Kiek mažesnė dalis turi priekaištų sklaidai ir kokybei: ribotą pasirinkimą nurodo 8 proc., prastą kokybę – 6 proc. apklaustųjų, 8 proc. teigia negaunantys pakankamai informacijos apie kultūrinę veiklą Lietuvoje.

Dalyvavimo kultūroje atskirtis matoma amžiaus, išsimokslinimo, tautybės, kartais – pajamų ir gyvenamosios vietos pagrindu.

Kultūrinėse veiklose dalyvaujantys gyventojai (kultūros vartotojai) yra akivaizdžiai visuomeniškesni, jaučiasi laimingesni, sveikesni, kūrybingesni, labiau pasitiki kitais žmonėmis, noriau buriasi į bendruomenes, labiau didžiuojasi esantys savo valstybės piliečiai.

TIKSLAS – išsiaiškinti, kaip suaktyvinti visuomenės, ypač regionuose, domėjimąsi kultūrinėmis veiklomis, paskatinti lankytis ir dalyvauti kultūros renginiuose.

Laukiama visuomenės nuomonės šiais klausimais:

  • Kokiais būdais galima paskatinti miestų ir regionų (miestelių, kaimų) gyventojus aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose, lankytis kultūros renginiuose?
  • Kokių papildomų priemonių galėtų imtis valstybės institucijos ir savivaldybės? 
  • Kaip pati visuomenė (pavieniai piliečiai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos) galėtų prisidėti prie visuomenės į(si)traukimo į kultūrines ir kūrybines veiklas?

 

Grupės

Organizacijos, Asociacijos, Mokymo įstaigos, Valstybinės institucijos, Gyventojai, Organizuotos pilietinės visuomenės grupės, Socialiniai partneriai, Verslo organizacijų atstovai, Ekspertai

Viešosios konsultacijos rezultatai

Vyriausybės kanceliarija kartu su Kultūros ministerija 2016 m. kovo 31 d. paskelbė viešąją konsultaciją „Aktyvesnio visuomenės dalyvavimo kultūrinėse veiklose skatinimas“. Kultūros ministerijos užsakymu UAB Socialinės informacijos centras ir UAB „ESTEP Vilnius“ 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. atliko tyrimą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Žinoma, kad kultūrinė veikla regionuose prisideda prie regionų stiprinimo, stiprios ir demokratinės valstybės kūrimo, o kultūros pasiekiamumas, renginių ir idėjų įvairovė regionuose yra viena veiksmingiausių emigracijos masto mažinimo ir gerovės šalyje užtikrinimo priemonių.

Nors dalyvavimo kultūrinėje veikloje ir jos produkcijos ir paslaugų vartojimo teigiamas vaidmuo asmenybės tobulėjimui neginčijamas, Lietuvoje kultūrinėse veiklose dalyvauja tik 37,2 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų.

Šia konsultacija siekta išsiaiškinti, kaip suaktyvinti visuomenės, ypač regionuose, domėjimąsi kultūrinėmis veiklomis, paskatinti lankytis ir dalyvauti kultūros renginiuose.

Visuomenės buvo klausiama:

  • Kokiais būdais galima paskatinti miestų ir regionų (miestelių, kaimų) gyventojus aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose, lankytis kultūros renginiuose?

  • Kokių papildomų priemonių galėtų imtis valstybės institucijos ir savivaldybės? 

  • Kaip pati visuomenė (pavieniai piliečiai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos) galėtų prisidėti prie visuomenės į(si)traukimo į kultūrines ir kūrybines veiklas?

Deja, viešojoje konsultacijoje dalyvavusiųjų nebuvo daug – pasiūlymus (iki 2016 m. gegužės 31 d.) pateikė tik 2 asmenys.

Viešojoje konsultacijoje gautas pasiūlymas aktyvinant kultūrines veiklas pirmiausia sukurti interesą, bendruomenės narių poreikį kultūrai. Nedarbas ir skurdas lėmė žmonių nenorą ar negalėjimą dalyvauti kultūrinėse veiklose, o nemažai vietovių apskritai negali pasigirti išvystyta ir įveiklinta infrastruktūra. Siūloma taip pat įvesti privalomas etninės kultūros pamokas, nes tik nuo pat mažens formuojant smalsų, kultūringą, pažįstantį savo šaknis žmogų, duodant jam gerą, aukštos vertės kultūrinį produktą, bus pasiektas norimas rezultatas.

Viešosios konsultacijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad nemažą poveikį kultūriniam visuomenės įsitraukimui turi nevyriausybinės organizacijos (NVO), tačiau jų finansavimas yra ribotas ir neprognozuojamas, nežinant, kiek ir kokių kultūros projektų užsitikrins finansavimą.  Todėl kultūrinė veikla regionuose daugeliu atveju vyksta iš asmeninių arba aktyvios grupės paskatų, taip pat paremiant verslui. Sutinkama, kad vietos bendruomenės turi veikti geranoriškumo ir entuziazmo principais, o aktyvinant bendruomenės dalyvavimą kultūrinėse veiklose laimi pilietiškiausius lyderius turinčios savivaldybės ir jų gyventojai.

Tolesni veiksmai:

2016 m. gegužės 25 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Etninės kultūros globos tarybos, kurioje dalyvauja Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, pasitarimas dėl etninės kultūros ugdymo plėtros. Aptarti klausimai, susiję su  bendrųjų etnokultūrinio ugdymo programų įtraukimu į bendruosius ugdymo planus, etnologinės krypties specialybių studijomis Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nutarta rekomenduoti aukštosioms mokykloms, ypač rengiančioms pedagogus, įtraukti į bendruosius dalykus privalomą Etninės kultūros programą. Diskutuota dėl etnokultūrinio ugdymo įtraukimo į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą. Nutarta parengti kvalifikacinius reikalavimus etninės kultūros pedagogams, iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų skirti lėšų etninės kultūros pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kursams aukštosiose mokyklose rengti ir kt.

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo aktyvinant kultūrines veiklas yra svarbus ir įvairiapusiškai palaikytinas. NVO, veikiančių kultūros srityje, projektus konkurso būdu iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginiams organizuoti lėšas skiria savivaldybių tarybos. Tačiau lėšų poreikis kelis kartus viršija realias galimybes.

Lietuvoje veikia didelis kultūros įstaigų – kultūros centrų, bibliotekų, muziejų, teatrų, koncertinių įstaigų, meno galerijų – tinklas. Jų steigėjai yra valstybė ir savivaldybės. Kultūros įstaigose veikia ekspertų ir konsultantų funkcijas atliekančios visuomeninės tarybos, kurios padeda įstaigų vadovams nustatyti bendruomenių poreikius, teikia pasiūlymus ir pačios aktyviai dalyvauja kultūros veiklose. Ne tik bendruomenių lyderiai, bet ir visi nariai yra įtraukiami į kultūrines veiklas vietos seniūnijose. Siekdamas sustiprinti bendruomenių vaidmenį valstybės gyvenime, Seimas 2016 metus paskelbė Bendruomenių metais. Kultūros ministro rūpesčiu ir pastangomis nuo 2016 m. liepos 1 d. jau trečią kartą per pastaruosius 2 metus keliami atlyginimai kultūros darbuotojams. Specialistų, vykstančių dirbti iš miesto į kaimo vietoves, kelionės išlaidų apmokėjimas yra savivaldybių rūpestis. Tenka apgailestauti, kad savivaldybių biudžetai ne visada pajėgūs šias išlaidas kompensuoti.

 

Viešoji konsultacija vykdyta Vyriausybės kanceliarijos įgyvendinamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kuris finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšomis.

 


 

Pasiūlymų sąrašas

1
3
Laba diena. Pirmiausia reikia sukurti interesą. Nedarbas, skurdas lėmė žmonių nenorą ir negalėjimą dalyvauti kultūrinėse veiklose, o daug kur net nebuvo kur dalyvauti, nes durų atrakinimas šokiams,dar ne kultūra. Pasikeitus aplinkybėms,poreikis kultūrai jau buvo išnykęs. Labai gražus etninės kultūros globos įstatymas yra mažai veiksnus, nes praėjus šitiek nepriklausomybės metų, mes dar neturime privalomų etninės kultūros pamokų. Tik nuo pat mažens formuodami žingeidų, kultūringą, žinantį savo šaknis žmogų, duodami jam gerą kultūrinį produktą turėsime rezultatą. Kuo ilgiau delsime, tuo sunkiau bus. 1. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. 2. Bendruomenės lyderių sąmoningas įsitraukimas į kultūrines veiklas. 3. Specialistų rengimas, darbo užmokesčio kėlimas, specialistų dirbančių regionuose kelionės išlaidų į darbą apmokėjimas.