BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Konsultacijų ciklas dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimo

Svarbu: Viešoji konsultacija rengiama didesnio poveikio projektui
Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti
Organizuojanti institucija
Tikslinės grupės
Įvertinimas
Peržiūros

453

Aprašymas

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sensta: daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir didėja jų dalis bendroje gyventojų struktūroje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje šalyje gyveno 551 tūkst. 65 m. ir vyresnių (toliau – 65+) žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,6 proc. (2018 m. pradžioje). Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus 65+ amžiaus grupės žmonės. Vyresnių, pagyvenusių asmenų (65+amžiaus) grupėje stebimas dažnesnis sergamumas lėtinėmis ligomis, ypač dažnai asmuo serga keliomis lėtinėmis ligomis. Sveikatos sutrikimus patiriantys žmonės negali patys savimi tinkamai pasirūpinti, dėl to jiems reikalingas  didesnis kompleksinių – socialinių ir sveikatos priežiūros – paslaugų poreikis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2012–2019 m. stabilizavosi asmenų, gaunančiųjų priežiūros (pagalbos) kompensacijas, skaičius (2012 m. – 58,3 tūkst., 2016 m. – 56,3 tūkst., 2020 m. – 56,2 tūkst.) ir asmenų, turinčių negalią, kuriems paskirta slaugos išlaidų kompensacija, skaičius (2012 m. – 39,6 tūkst., 2016 m. – 41,3 tūkst., 2020 m. – 34,3 tūkst.). Nors Lietuvoje teikiama vis daugiau socialinių paslaugų namuose (2020 m. socialines paslaugas namuose gavo apie 22,1 tūkst. šalies gyventojų, tai yra 36 proc. daugiau nei 2012 m.), tačiau paslaugos namuose suteikiamos tik nedidelei asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, daliai (2012 m. – 16,5 proc., 2020 m. – 24,4 proc.). Slaugos paslaugas namuose 2019 m. gavo apie 43,1 tūkst. gyventojų. 

Asmenų, turinčių specialiuosius nuolatinės slaugos arba priežiūros poreikius 2021 m. skaičius siekė 90 574, ir tik 5938 (6,5 proc.) iš jų gauna visas integralias (sveikatos ir socialines) paslaugas, dėl šios priežasties didėja lėtinių ligų ekonominė našta valstybei. Ilgalaikės priežiūros paslaugas apima sveikatos priežiūros paslaugas (slaugos paslaugas pacientų namuose, slaugos paslaugas slaugos ligoninėse) ir socialines paslaugas (pagalba į namus, dienos socialinę globa asmens namuose ir institucijoje, integralią pagalbą namuose, stacionarią socialinę globą). Šios paslaugos teikiamos fragmentuotai, nėra koordinuojamos ir derinamos tarpusavyje. 

Pagalba namuose yra ribota ir dėl paslaugų organizavimo ypatumų – jas teikia skirtingų sistemų specialistai (asmenys, kuriems yra reikalinga ilgalaikė priežiūra, paslaugas gauna iš dviejų tiekėjų – socialinės srities ir sveikatos priežiūros apsaugos sektorių specialistų), nestacionarios paslaugos dažniausiai teikiamos tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Asmenys, kurie negali gyventi visaverčio savarankiško gyvenimo ir nesulaukia pagalbos savo artimoje aplinkoje, šeimos, kurios neturi galimybės namuose prižiūrėti savo artimųjų dėl darbo ar kitų įsipareigojimų, priversti ieškoti vietos socialinės globos ar slaugos namuose bei ligoninėse. 

Atsižvelgiant į išdėstytas problemas, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria naują ilgalaikės priežiūros paslaugų modelį, kurio tikslas – sudaryti sąlygas bendram integruotų kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų teikimui, užtikrinant ir didinant nuolatinės kompleksinės pagalbos ir priežiūros asmens namuose, dienos stacionare ir stacionarines paslaugas teikiančioje įstaigoje prieinamumą.

Kuriamo Ilgalaikės priežiūros paslaugų modelio uždaviniai: nustatyti ilgalaikės priežiūros sistemą, įtvirtinant paslaugų organizavimo ir valdymo pagrindus, ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, nustatant ilgalaikės priežiūros paslaugų rūšis ir paslaugų gavėjų kategorijas, ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimo ir apmokėjimo sistemą.

Konsultacijos tikslas

Viešųjų konsultacijų tikslas - pristatyti Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio projektą suinteresuotoms tikslinėms grupėms, sulaukti visuomenės ir tikslinių grupių pasiūlymų dėl socialinių ir sveikatos paslaugų integravimo ir jo alternatyvų ir panaudoti šiuos siūlymus tobulinant Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio projektą, atliekant ilgalaikės priežiūros modelio numatomo reguliavimo poveikio vertinimą bei rengiant Ilgalaikės priežiūros įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimo projektus.

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Viešųjų konsultacijų apibendrinti rezultatai bus paskelbti pasibaigus visų renginių ciklui.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Artimiausi konsultacijų ciklo renginiai:

•    Gegužės 5 d.  organizuojama viešoji konsultacija dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo organizavimo (registracija iki gegužės 4 d.).
Tikslinės grupės: savivaldybės gydytojai, socialiniai darbuotojai. 
Metodas: apskritojo stalo diskusija/kvietimas teikti siūlymus. 

•    Gegužės 17 d. numatoma viešoji konsultacija dėl paslaugų teikimo tvarkos Ilgalaikės priežiūros paslaugų dienos centre (registracija iki gegužės 17 d.).
Tikslinės grupės: paslaugų teikėjai, planuojantys teikti paslaugas Ilgalaikės priežiūros paslaugų dienos centre.  
Metodas: apskritojo stalo diskusija/kvietimas teikti siūlymus.

•    Gegužės 18 d. – 26 d. numatoma viešoji konsultacija dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų apmokėjimo ir paslaugų apimties. 
Tikslinės grupės: paslaugų gavėjai (pacientų organizacijos, NVO).
Metodas: apklausa.

•    Gegužės 19 d. numatoma viešoji konsultacija dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo tvarkos stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (registracija iki gegužės 18 d.).
Tikslinės grupės: stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, globos įstaigos.
Metodas: apskritojo stalo diskusija/kvietimas teikti siūlymus.

•    Gegužės 31 d. numatoma viešoji konsultacija dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimo sistemos (registracija iki gegužės 30 d.).
Tikslinės grupės: Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, draudimo bendrovių atstovai. 
Metodas: apskritojo stalo diskusija/kvietimas teikti siūlymus.

•    Rugsėjo mėnesį numatoma viešoji konsultacija dėl Ilgalaikės priežiūros įstatymo projekto (konkreti data bus patikslinta).
Tikslinės grupės: Ilgalaikės priežiūros paslaugų organizatoriai, paslaugų gavėjai ir jų interesus atstovaujančios NVO, paslaugų teikėjai.
Metodas: kvietimas teikti nuomonę ir siūlymus.

Norintys dalyvauti privalo registruotis el. paštu [email protected], atsižvelgiant į aukščiau nurodytas registracijos datas, nurodant vardą ir pavardę ir atstovaujamą organizaciją. Registracijos metu renkami duomenys bus naudojami tik dalyvių skaičiui sužinoti ir valdyti.

Viešosios konsultacijos vyks nuotoliniu būdu Microsoft Teams aplinkoje. Nuoroda bus išsiųsta užsiregistravusiems dalyviams dieną prieš renginį.

Kontaktai

Sveikatos apsaugos ministerijos 
Asmens sveikatos departamento 
Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Solveiga Inokaitytė – Šmagarienė
El. paštas: [email protected]

Viešosios konsultacijos rezultatai

Sveikatos apsaugos ministerijos 
Asmens sveikatos departamento 
Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Solveiga Inokaitytė – Šmagarienė
El. paštas: [email protected]

Paskelbta

2022-05-05

Galioja iki

2022-07-15