BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Kviečiame išsakyti nuomonę apie parengtą Nacionalinio vandenų srities plėtros plano projektą

Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti
Konsultacijos metodas
Metodo data
Nuo 2022-08-22 iki 2022-09-16

Pastabas ir pasiūlymus kviečiame pateikti užpildant šią formą

Taip pat kviečiame dalyvauti nuotoliniame plano pristatymo renginyje rugsėjo 9 d. Registracija į renginį vyksta čia

 

Aprašymas

Geros vandens būklės užtikrinimas – būtina egzistavimo sąlyga ir žmogui, ir gamtai. Siekiant gerinti paviršinių vandens telkinių ir Baltijos jūros būklę, atsižvelgiant į potvynių pavojų ir vandetvarkos sektoriaus problemas parengtas Nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022–2027 Plano projektas, su kuriuo galite susipažinti čia.

Plano tikslas – užtikrinti tvarų ir integruotą vandens telkinių, jūros aplinkos, potvynių rizikos, vandentvarkos valdymą. Plane pateikiama esamos situacijos analizė bei nustatyti Lietuvos vandenų srities tikslai, uždaviniai, veiksmai iki 2027 m. Planas – kompleksinis strateginis dokumentas, prisidėsiantis prie Lietuvos gerovės ir vandens, kaip vieno iš pagrindinių gamtinių turtų, išsaugojimo, o to naudą pajus visi Lietuvos gyventojai.

Naujausias vandens telkinių vertinimas (2014 – 2019 m.) atskleidė, kad Lietuvoje 63 proc. upių (iš 826) ir 64 proc. ežerų (iš 361) kategorijų vandens telkinių neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Ankstesniame vertinimo periode geros būklės kriterijų neatitiko 51 proc. upių, 40 proc. ežerų. Galima išskirti 2 veiksnių grupes, lėmusias paviršinių vandens telkinių būklės tyrimų rezultatų pablogėjimą. Viena veiksnių grupė – besitęsianti ir didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos (42 proc. reikšmingai paveiktų telkinių), išliekantis hidromorfologinių pokyčių poveikis (užtvankos, melioracija ir kt.) (40 proc. reikšmingai paveiktų telkinių), kai kuriuose vandens telkiniuose – sutelktoji tarša (nuotekos) (11 proc. reikšmingai paveiktų vandens telkinių), gamtiniai procesai ir besikeičiančios klimatinės sąlygos. Kita veiksnių grupė – surinkta daugiau faktinių duomenų apie paviršinių vandens telkinių būklę ir situacija įvertinta įtraukiant daugiau rodiklių ir vandens telkinių. Galima teigti, kad dalies vandens telkinių būklė ne pablogėjo, bet įvertinta patikimiau. Požeminių vandens telkinių būklė išlieka gera, tačiau dėl gamtinių sąlygų išlieka rizika, kad gali didėti sulfatų, chloridų, kai kuriais atvejais ir fluoridų koncentracija požeminiame vandenyje. Bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė nesiekia geros pagal 9 kokybinius rodiklius: eutrofikacijos, komerciniams tikslams naudojamų žuvų, mitybos tinklų, pavojingų medžiagų koncentracijos jūroje ir maistui vartojamuose produktuose, biologinės įvairovės, nevietinių rūšių, jūros dugno vientisumo, šiukšlių jūrinėje aplinkoje. 2011–2018 m. vertinimu potvyniai kelia pavojų didesnei kaip 5 proc. (351 tūkst. hektarų) Lietuvos teritorijos daliai. Stebima ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių didėjimo tendencija. AAA duomenimis, 2020 m. Lietuvoje vandens tiekimo paslaugas gavo 83 proc. gyventojų, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas Lietuvoje gavo 77 proc. gyventojų. Nepakankamai efektyvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veikla neužtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir kokybės, sektoriaus tvarumo.

Siekiant užtikrinti požeminio ir paviršinio vandens telkinių ir Baltijos jūros gerą būklę, mažinti potvynių keliamą grėsmę ir sudaryti sąlygas visiems šalies gyventojams gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, Plane nustatyti 5 vandenų srities plėtros tikslai:

1. Gerinti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę. Plane numatoma ypatingą dėmesį skirti pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimui ir upių „išlaisvinimui“.

2. Pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Pirmiausia siekiama mažinti organinių medžiagų kiekį, pasiekiantį Baltijos jūrą ir Kuršių marias su upių nuotėkiu.

3. Mažinti potvynių riziką ir jų padarinius šalies teritorijoje. Siekiama tobulinti potvynių prevenciją, užtikrinti tinkamą pasirengimą.

4. Didinti vandens telkinių valdymo sistemos efektyvumą, Lietuvos tarptautinių ir ES vandenų srities įpareigojimų vykdymą.

5. Šalies gyventojams teikti kokybiškas viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, mažinti aplinkos taršą nuotekomis. Planuojama didinti vandentvarkos įmonių efektyvumą, įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą

Detalus veiksmų planas bus pateiktas Vyriausybei patvirtinus šį Planą ir tvirtinamas Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymais.

Konsultacijos tikslas

Konsultacija skirta gauti suinteresuotų grupių ir gyventojų konstruktyvias pastabas ir pasiūlymus numatomiems Plano tikslams, uždaviniams ir veiksmams.

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Konsultacijos metu gauti konstruktyvūs pasiūlymai ir pastabos bus svarstomos ir naudojamos redaguojant Planą prieš teikiant jį LR Vyriausybės patvirtinimui.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Pastabas ir pasiūlymus kviečiame pateikti užpildant šią formą

Taip pat kviečiame dalyvauti nuotoliniame plano pristatymo renginyje rugsėjo 9 d. Registracija į renginį vyksta čia

Kontaktai

Justina Anglickytė, Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė, tel. 8 618 78298, el. paštas: [email protected]

Tomas Želvys, Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas, tel.: 8 696 74940, el. paštas: [email protected]

Paskelbta

2022-08-22

Galioja iki

2022-09-16