Visų pirma svarbu įsisąmoninti, kad prekyba žmonėmis iki šių dienų mums vis dar per ne lyg mažai žinomas reiškinys ir svarbiausia ne apibrėžti, kokios grupės yra pažeidžiamiausi, bet suvokti, kad tai liečia mus visus. Visų pirma tuo aspektu, kad „išrauti“ iš savo mąstysenos žmonių kategorizavimą ir įsigalėjusius stereotipus, kad nukentėję asmenys „patys kalti“ ir „kad man taip nenutiks“, kai nustosime teisti ir kaltinti, galbūt sugebėsime pamatyti, kad šių laikų vergovė vyksta visai šalia mūsų ir gal tokiu būdu sugebėtume žengti žingsniu priekyje modernėjančios žmonių išnaudojimo industrijos. Kitas svarbus aspektas, kad valstybės institucijos orientuotųsi į problemos sprendimą nacionaliniu lygmeniu, man atrodo, kad laikas į prevenciją žvelgti ne kaip į „užgesintų gaisrų grūmojantį pirštą, kad žiūrėk nepapulk“, bet kaip į visumą, atkreipiant dėmesį į tai, jog reikalinga imtis priemonių ir kalbėti apie tai, kas naudojasi parduotais žmonėmis, kas atneša pinigus ir moka už įvairius įgeidžių tenkinimus. Ar tai būtų moteris, kurios kūnu naudojasi, ar tai būtų paauglio vaiko pavogti daiktai, kuriuos pigiau perka, ar tai būtų išnaudojamo žmogaus gaminama produkcija ir t.t. Laikas kalbėti apie kiekvieno asmeninę atsakomybę prisidedant prie šio reiškinio vešėjimo. Formuoti bendrą pagarbos žmogui, jo kūnui, jo asmenybei kultūrą. Žinau, kad ši misija itin sudėtinga ir apima daug sričių, tačiau kelias, kuriame kalbama apie kitą prekybos žmonėmis pusę – besinaudojančius žmones yra šių dienų iššūkis, kurį laikas įsidrąsinti ir priimti.

Atstovauju moterų bei su jaunimu dirbančiai organizacijai - Labdaros ir paramos fondui "Frida". Mūsų pasiūlymas būtų nukreiptas į vieną iš prekybos žmonėmis sričių - asmenų (tiek moterų, merginų, tiek vyrų, tiek abiejų lyčių vaikų) išnaudojimą prostitucijoje ir šios problemos prevenciją. Manome, kad Lietuvoje būtina kurti ir diegti giluminės prevencines programas įvairaus amžiaus žmonėms (pradedant nuo vaikų pagal amžiaus grupes), kurios apimtų tiek lytinį ugdymą (plačiąja prasme), tiek santykius tarp lyčių, lyčių stereotipų mažinimą, tiek smurto ir išnaudojimo ženklų atpažinimą ir atsparumą į(si)traukimui į išnaudojimą. Plečiant jaunimo edukaciją, šias programas galėtų vykdyti nevyriausybinės organizacijos. Ir šiuo metu vykdomas tam tikras projektų finansavimas per LR SADM konkursus, tačiau juose prioritetas teikiamas pagalbai aukoms. Neatmetant tos pagalbos svarbos, prevencinėms programoms ir jų įgyvendinimui siūlytume atskirą konkursą, tada jame galėtų dalyvauti ir daugiau organizacijų, kurios tiesiogiai nedirba su aukomis, tačiau turi kompetenciją vykdyti edukacines programas. Kitas mūsų pasiūlymas būtų nuosekliai diegti vadinamąjį "švedišką modelį" ir taip mažinti prostitucijos (bei su ja surištos prekybos žmonėmis), paklausą. Čia taip pat reikalinga giluminė prevencija (edukacija nuo jauno amžiaus), o taip pat ir sisteminės priemonės bausti prostitucijos organizatorius ir klientus bei dekriminalizuoti asmenis prostitucijoje, pasiūlant ir suteikiant jiems socialinę/psichologinę pagalbą.

Paprastas sprendimas: Teisingai informavus investuotojus ir uzpildzius oficialias ir legalias Darbo sutartis darbo vietos teritorijoje,tai ir neteks traktuoti,kad pardavinejami zmones. Zmones samdomi darbo vietai uzimti su konkreciu suderetu atlyginimu ir vadinami imoniu oficialiais ir legaliais darbuotojais dirbantys su Darbo sutartimi pagal pareigybes.Dirbantys be darbo sutarciu vadinami nelegalais ir suprantama darbas atliekamas nelegaliai. Apsiziurejus aplink,tai galiu konstatuoti,kad Lietuva kaip po karo atrodo (nelegalai atliko nelegalu darba.- galim pradeti galvoti ,kad vyko Valstybes perversmas,taciau nepavyko,nes pasipriesino lietuviu tauta su Lietuvos pilieciais). Cia tik pasiulymas. Imones vadovas.Parasas.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro pasūlymas Dingusių žmonių šeimų paramos centras - pirmoji NVO Lietuvoje, kuri 1997 metais prakalbo apie prekybą žmonėmis. 18 metų vykdome prekybos žmonėmis prevenciją ir nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis integraciją. Prekybos žmonėmis auka galima tapti per vieną dieną, tuo tarpu išsikapstyti iš šios tragedijos pasekmių užtrunka ilgus metus. Lietuvoje gana gerai vykdoma pirminė prevencija, tretinei prevencijai buvo parengta iš dalies įgyvendinta Valstybinė prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programą. Kodėl prekybos žmonėmis mastai didėja? Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tėvai su vaikais bendrauja tik 7-8 minutes per parą, o to nepakanka, kad vaikas jaustųsi mylimas, reikalingas ir kad būtų savalaikiai sprendžiami jam kylantys sunkumai. Neturėdami pakankamai bendravimo, atramos ir užtikrintumo šeimoje vaikai neretai sprendžia savo problemas atsiribojimu arba bėgimu iš namų, būna, kad neretai sumaišo priešus su draugais ir draugus su priešais, todėl būtina atkreipti dėmesį į be žinios dingstančius vaikus. 2015 metais, per ketvirtąjį ketvirtį, Lietuvoje paskelbtų užregistruotų paieškų registre yra 911 žmonių, iš jų 617 nepilnamečių. Vaikai bėga iš namų ar iš globos įstaigų. Dažniausiai jiems tiesiog prisegama „blogiukų“ etiketė ir tuo viskas baigiasi. Vaikų dingimai siejami su prekyba žmonėmis, jų seksualiniu išnaudojimu, įtraukimu į kriminalines veiklas. Vis populiaresnės tokios prekybos nepilnamečiais formos, kaip priverstinis vagiliavimas, elgetavimas ar privertimas daryti kitus smulkius nusikaltimus. Nors mūsų šalies įstatymuose šie nusikaltimai yra griežtai reglamentuojami, šiuos nusikaltimus įrodyti labai sunku. Didžioji dalis nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis augo vaikų namuose, internatuose – ypač pažeidžiamoje aplinkoje, kurioje nesusiformavo reikalingi socialiniai įgūdžiai, padedantys apsisaugoti bei atpažinti prekeivius žmonėmis. Viena iš svarbiausių priemonių, kuri sumažintu prekybos žmonėmis mastus ir priverstinę prostituciją yra antrinė prevencija, jos veikla turėtų orientuotis platesniame kontekste. Būtina parengti atskira Valstybinė prevencinė programa apie šiuolaikinės vergovės pavojus, kuri atitiktų vaikų amžiaus cenzus. Programos tikslas – ankstyva intervencija, padedanti sumažinti riziką tapti prekybos žmonėmis auka. Švietimas turi būti nuolatinis ir pradedamas kuo anksčiau, nuo mažų vaikų (darželinukų) iki tėvų (globėjų) Remiantis užsienio šalių gerąja praktika, esame tikri, kad tai padės apsaugoti Lietuvos piliečius, bei padės sumažinti asmenų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis skaičių.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras - pirmoji NVO Lietuvoje, kuri 1997 metais prakalbo apie prekybą žmonėmis. 18 metų vykdome prekybos žmonėmis prevenciją ir nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis integraciją. Prekybos žmonėmis auka galima tapti per vieną dieną, tuo tarpu išsikapstyti iš šios tragedijos pasekmių užtrunka ilgus ilgus metus. Lietuvoje gana gerai vykdoma pirminė prevencija, tretinei prevencijai buvo parengta iš dalies įgyvendinta Valstybinė prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programą. Kodėl prekybos žmonėmis mastai didėja? Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tėvai su vaikais bendrauja tik 7-8 minutes per parą, o to nepakanka, kad vaikas jaustųsi mylimas, reikalingas ir kad būtų savalaikiai sprendžiami jam kylantys sunkumai. Neturėdami pakankamai bendravimo, atramos ir užtikrintumo šeimoje vaikai neretai sprendžia savo problemas atsiribojimu arba bėgimu iš namų, būna, kad neretai sumaišo priešus su draugais ir draugus su priešais, todėl būtina atkreipti dėmesį į be žinios dingstančius vaikus. 2015 metais, per ketvirtąjį ketvirtį, Lietuvoje paskelbtų užregistruotų paieškų registre yra 911 žmonių, iš jų 617 nepilnamečių. Vaikai bėga iš namų ar iš globos įstaigų. Dažniausiai jiems tiesiog prisegama „blogiukų“ etiketė ir tuo viskas baigiasi. Vaikų dingimai siejami su prekyba žmonėmis, jų seksualiniu išnaudojimu, įtraukimu į kriminalines veiklas. Vis populiaresnės tokios prekybos nepilnamečiais formos, kaip priverstinis vagiliavimas, elgetavimas ar privertimas daryti kitus smulkius nusikaltimus. Nors mūsų šalies įstatymuose šie nusikaltimai yra griežtai reglamentuojami, šiuos nusikaltimus įrodyti labai sunku. Didžioji dalis nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis augo vaikų namuose, internatuose – ypač pažeidžiamoje aplinkoje, kurioje nesusiformavo reikalingi socialiniai įgūdžiai, padedantys apsisaugoti bei atpažinti prekeivius žmonėmis. Viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, padedanti sumažinti prekybos žmonėmis mastus ir priverstinę prostituciją turėtų būti Švietimo ir mokslo ministerijos parengta atskira prevencinė programa apie šiuolaikinės vergovės pavojus, kuri atitiktų vaikų amžiaus cenzus. Programos tikslas – ankstyva intervencija, padedanti sumažinti riziką tapti prekybos žmonėmis auka. Pati svarbiausia yra antrinė prevencija, jos veikla turėtų orientuotis platesniame kontekste. Švietimas turi būti nuolatinis ir pradedamas kuo anksčiau, nuo mažų vaikų (darželinukų) iki tėvų (globėjų). Remiantis užsienio šalių gerąja praktika, esame tikri, kad tai padės apsaugoti Lietuvos piliečius, bei padės sumažinti asmenų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis skaičių.