BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-04 18:00 iki 2020-12-06 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Išrinkime Lukiškių aikštės memorialą!

Paskelbta

2017-11-02

Galioja iki

2017-11-27

Įvertinimas

1

Aprašymas

Dėkojame už aktyvų dalyvavimą. Lapkričio 27 dieną paskelbti galutiniai visuomenės ir ekspertų komisijos balsavimo rezultatai.

Balsavimas vyko 2017 m. lapkričio 3-19 d. Siekiant užtikrinti visuomenės nuomonės reprezentatyvumą, buvo prašoma atsakyti į papildomus demografinius klausimus ir nurodyti galiojantį elektroninio pašto adresą. Visa nurodyta informacija naudojama tik šios apklausos tikslaisVienas asmuo šioje apklausoje dalyvauti gali tik vieną kartą. 

Balsavimas: 

Pusę galutinio įvertinimo sudarys komisijos narių balsai. Kitą pusę galutinio įvertinimo sudarys visų balsavusių žmonių balsai. Visuomenės balsavimo rezultatai bus proporcingai prilyginami komisijos narių balsams. Gauti balsai bus sudedami ir daugiausiai balsų surinkęs memorialo projektas laimės. Visuomenės balsavimas vyko iki lapkričio 19 d., ekspertų komisija balsavo lapkričio 24 d. Iki šios dienos komisijai nebuvo žinomi visuomenės balsavimo rezultatai.

Apklausos organizatoriai užtikrina, kad visuomenės ir komisijos balsai būtų susumuoti skaidriai ir nešališkai.  

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI


 

A. „Atminti ir pagerbti“. Idėjos autoriai: Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, Rimantas Dichavičius, Arūnas Sakalauskas

Memorialo kompoziciją sudaro akmeninis apskritimas aikštės grindinyje („Šimtmečio ratas“), paaukštinta granitinė „Tūkstantmečio juosta“, skulptoriaus Arūno Sakalausko kuriama „Laisvės kario“ skulptūra ir stiebas su istorine Lietuvos valstybės vėliava.
„Šimtmečio ratas“ skirtas šimtmečiui nuo Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo iki 2018-ųjų metų. „Tūkstantmečio juostoje“ pažymėti svarbiausi istoriniai Lietuvos tūkstantmečio įvykiai nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo. „Laisvės karys“ – tai šarvuotą raitelį ant žirgo vaizduojanti skulptūra, simbolizuojanti karius, visais amžiais kovojusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. 

Išsamesnis idėjos pristatymas ŠMC tinklalapyje: www.cac.lt/lt/lukiskiu/8974 

Video pristatymas: www.youtube.com/watch?v=AnMwQTe_B4Y


 

B. „Šviesti tiesa“. Idėjos autoriai: Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Eglė Dimaitytė, Jovita Laurukėnaitė, Martynas Mankus

Memorialas kviečia įvardinti ir asmeniškai pagerbti visus, žuvusius Laivės kovose – tiek partizanus, tiek 1919–1923 m. kovose žuvusius reguliariosios kariuomenės karius. Atskiros memorialinio ansamblio dalys skirtos paminėti sukilimams ir rezistencijos judėjimui. Ryškiausi aikštės akcentai – simbolinis Vyčio kryžiaus formos „Laisvės aukuras“, įsižiebiantis ryškiau, jei jį liečia žmogaus rankos, ir aplink jį įrengtas dinamiškai šviečiantis memorialinis grindinys, sudarytas iš mažesnių Vyčio kryžiaus formos simbolių-segmentų. Kiekvienas jų ženklina vieno iš kelių dešimčių tūkstančių žuvusiųjų už Lietuvos laisvę gyvybę. 

Išsamesnis idėjos pristatymas ŠMC tinklalapyje: www.cac.lt/lt/lukiskiu/8980 

Video pristatymas: www.youtube.com/watch?v=OFzhLHct6CM 


 

C. Idėjos autorius: Andrius Labašauskas

Memorialas kuriamas aikštėje formuojant kalvą su memorialine siena pietiniame kalvos šlaite. Memorialinės sienos reljefui pasirinktas realistiškas medžių motyvas, kuris simboliškai siejasi su miško partizanų bunkeriais ir pačiu mišku, kuris lietuviams nuo seno svarbus tiek strategine, tiek sakraline prasme. Ši skulptūrinė siena simbolizuoja ir pogrindį – simbolinę erdvę, kurioje vyko pasipriešinimas okupacijai.
Pačioje aikštėje vykstantys gyvi procesai taptų memorialo dalimi, nes, pasak idėjos autoriaus, laisvos valstybės piliečiai pačiu savo buvimu viešoje erdvėje kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį. 

Išsamesnis idėjos pristatymas ŠMC tinklalapyje: www.cac.lt/lt/lukiskiu/8982 

Video pristatymas: www.youtube.com/watch?v=Orxdj66HD4U


 

D. Idėjos autorius: Algimantas Lelešius

Memorialą sudaro devyni nedideli baseinėliai, išsidėstyti visame aikštės plote Vyčio kryžiaus forma. Kiekvienas iš devynių baseinėlių simbolizuoja vieną Lietuvos valstybingumo šimtmetį, pradedant tryliktuoju ir baigiant dvidešimt pirmuoju amžiumi. Istorinius kiekvieno šimtmečio įvykius simbolizuoja skulptūrinių baseinėlių forma ir piešiniai jų dugnuose, puoštuose toms epochoms ir įvykiams būdingais simboliais ir ornamentais. Memorialas skirtas atminti visiems, žuvusiems kovoje nuo Mindaugo laikų iki šių dienų, ir patrauklia forma priminti Lietuvai svarbiausius praėjusių šimtmečių įvykius.

Išsamesnis idėjos pristatymas ŠMC tinklalapyje: www.cac.lt/lt/lukiskiu/8984

Video pristatymas: www.youtube.com/watch?v=CfTxjibI-jo


 

E. Idėjos autorius: Darius Žiūra

Memorialas sujungia du tradicinius atminties pagerbimo ritualus: tylos minutę ir garbės sargybą. Visgi šioje garbės sargyboje budi ne kariškiai – joje gali budėti kiekvienas iš mūsų.
Kiekvienas, nusprendęs tylos minute pagerbti žuvusiuosius ir įsijungti į amžinąją garbės sargybą, yra filmuojamas ir tokiu būdu tampa nuolat kuriamo nebylaus atminties filmo dalimi. Šis filmas rodomas tam skirtame ekrane aikštėje, o specialioje interneto svetainėje šį atminties filmą ir visą sukauptą vaizdo įrašų archyvą galima pamatyti esant bet kuriame pasaulio taške. 

Išsamesnis idėjos pristatymas ŠMC tinklalapyje: www.cac.lt/lt/lukiskiu/8986

Video pristatymas: www.youtube.com/watch?v=b6xPefW_TNk


 

Viešosios konsultacijos rezultatai

Viešosios konsultacijos rezultatai

 

Viešoji konsultacija vykdyta Vyriausybės kanceliarijos įgyvendinamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kuris finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšomis.