Pasiūlymai Atviros Vyriausybės Partnerystės veikloms

Paskelbta

2016-04-26

Galioja iki

2016-05-17

Įvertinimas

8

Aprašymas

 

 

Vyriausybės kanceliarija kviečia visuomenę pareikšti savo nuomonę, kaip valstybės institucijoms tobulinti kasdienę veiklą, siekiant paskatinti visuomenę domėtis Vyriausybės veiklomis ir įtraukti visuomenės narius į viešojo valdymo procesus ir sprendimus.

2011 metais Lietuva prisijungė prie tarptautinės iniciatyvos „Atviros Vyriausybės partnerystė“ (toliau – AVP), kurią inicijavo JAV ir Brazilija. Šis projektas, šiuo metu apimantis 65 valstybes, yra tarptautinė platforma viešojo valdymo reformų kūrėjams ir diegėjams bendradarbiauti ir keistis gerąja praktika.

Lietuva prisijungė prie AVP, siekdama, kad mūsų viešasis politinis ir administracinis aparatas taptų dar efektyvesnis. AVP suteikė reikiamas priemones ir pagrindą veiklos kryptims. Pagrindiniai AVP uždaviniai – užtikrinti viešojo administravimo institucijų veiklos skaidrumą, supaprastinant esamus ir (ar) plėtojant naujus visuomenės įtraukimo į viešąjį administravimą būdus, taip pat didinti tiesioginių visuomeninių paslaugų naudingumą, pasinaudojant visa turima ir nauja informacija, taip pat komunikacinėmis technologijomis.

Siekdama tapti atviresnė visuomenei ir labiau atitinkanti jos poreikius, Vyriausybė 2014 m. birželio 9 d. pritarė nacionaliniam AVP veiksmų planui. Tai jau antrasis AVP veiksmų planas. Svarbiausios AVP veiksmų plano kryptys: 1) paslaugų tobulinimas ir plėtra, 2) visuomenės dalyvavimas viešajame valdyme, 3) viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas visuomenėje, 4) kova su korupcija viešajame sektoriuje. Valstybės institucijos skatinamos taikyti atvirumo principą kasdienėje veikloje ir tobulinti bendravimą su visuomene. Šiuo metu Lietuva jau baigia įgyvendinti AVP veiksmų planą, todėl labai svarbu įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant jame numatytas priemones, pasidalyti su visuomene nuomonėmis ir įžvalgomis dėl galimų tolesnių žingsnių rengiant naujo laikotarpio AVP veiksmų planą. Taip pat buvo peržiūrėta ir atnaujinta darbo grupės sudėtis – pakviesti atstovai iš kitų valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus.

Šios viešosios konsultacijos tikslas – nustatyti, kaip paskatinti visuomenę aktyviau domėtis Vyriausybės veiklomis, sužinoti piliečių nuomonę ir pasiūlymus dėl pateiktų AVP krypčių.

AVP KRYPTYS IR VEIKSMAI

AVP vertybės: skaidrumas, efektyvumas, atskaitomybė.

Lietuvos AVP vizija – Lietuvos valdžia atvira, skaidri, atitinkanti visuomenės poreikius, didinanti piliečių įsitraukimą į viešuosius reikalus, gerinanti viešąsias paslaugas ir sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesus.

Lietuvos AVP misija – pakeisti valdžios institucijų elgsenos kultūrą, siekiant įtraukti visuomenę į valdymą, viešinant priimamus sprendimus, gerinant teikiamų paslaugų kokybę.

I. Viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas:

sukurti Lietuvos atvirų duomenų portalą ir integruoti į Europos bendrą skaitmeninę rinką.

II. Korupcijos prevencija, skaidrumo skatinimas:

viešinti informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pajamas, išlaidas elektroninėje erdvėje;

sukurti ir transliuoti socialinę reklamą, kurios tikslinė tema – korupcijos prevencija sveikatos priežiūros sistemoje;

sukurti teisines, organizacines ir technines priemones, kad būtų galima patogiu būdu gauti išsamią informaciją apie rinkimus ir balsavimo tvarką, savo dalyvavimą rinkimuose, aukas politinės kampanijos dalyviams.

III. Piliečių įsitraukimo į viešuosius valstybės reikalus ir dalyvavimo juose didinimas:

rinkti ir sisteminti informaciją apie konsultavimosi su visuomene procesą ir rezultatus;

viešai skelbti viešųjų konsultacijų rezultatus, gautus pasiūlymus ir argumentuotus atsakymus, ar į pasiūlymus atsižvelgta, ar ne;

skelbti ir viešinti sėkmingo konsultavimosi ir bendradarbiavimo su visuomene pavyzdžius;

informaciją apie viešąsias konsultacijas skleisti gyventojams priimtinais kanalais;

perduoti viešųjų paslaugų teikimą (konkurso būdu) nevyriausybinių organizacijų sektoriui;

sukurti nevyriausybinių organizacijų duomenų bazę;

sukurti nevyriausybinių organizacijų fondą.

Laukiama visuomenės nuomonės šiais klausimais:

1. Ar pritariama siūlomoms AVP kryptims ir veiksmams?

2. Kokie valstybės institucijų veiksmai padėtų joms tapti skaidresnėms ir atsakingesnėms, geriau atsiskaityti, greičiau reaguoti į piliečių poreikius ir lūkesčius, siekiant galutinio tikslo – gerinti valdymo ir piliečiams suteikiamų paslaugų kokybę?

 

Grupės

Organizacijos, Asociacijos, Mokymo įstaigos, Valstybinės institucijos, Gyventojai, Organizuotos pilietinės visuomenės grupės, Socialiniai partneriai, Verslo organizacijų atstovai, Ekspertai

Viešosios konsultacijos rezultatai

Vyriausybės kanceliarija 2016 m. balandžio 26 d. paskelbė viešąją konsultaciją „Pasiūlymai Atviros Vyriausybės Partnerystės veikloms“.

2011 metais Lietuva prisijungė prie tarptautinės iniciatyvos „Atviros Vyriausybės partnerystė“ (toliau – AVP), kurią inicijavo JAV ir Brazilija. Šis projektas, šiuo metu apimantis 69 valstybes, yra tarptautinė platforma viešojo valdymo reformų kūrėjams ir diegėjams bendradarbiauti ir keistis gerąja praktika. Lietuva prisijungė prie AVP, siekdama, kad mūsų viešasis politinis ir administracinis aparatas taptų dar efektyvesnis. Pagrindiniai AVP uždaviniai – užtikrinti viešojo administravimo institucijų veiklos skaidrumą, supaprastinant esamus ir (ar) plėtojant naujus visuomenės įtraukimo į viešąjį administravimą būdus, taip pat didinti tiesioginių visuomeninių paslaugų naudingumą, pasinaudojant visa turima ir nauja informacija, taip pat komunikacinėmis technologijomis.

Šios viešosios konsultacijos tikslas – nustatyti, kaip paskatinti visuomenę aktyviau domėtis Vyriausybės veiklomis, sužinoti piliečių nuomonę ir pasiūlymus dėl pateiktų AVP krypčių.

Visuomenės buvo klausiama:

1. Ar pritariama siūlomoms AVP kryptims ir veiksmams?

2. Kokie valstybės institucijų veiksmai padėtų joms tapti skaidresnėms ir atsakingesnėms, geriau atsiskaityti, greičiau reaguoti į piliečių poreikius ir lūkesčius, siekiant galutinio tikslo – gerinti valdymo ir piliečiams suteikiamų paslaugų kokybę?

Deja, viešojoje konsultacijoje dalyvavusiųjų nebuvo daug – pasiūlymus (iki 2016 m. gegužės 17 d.) pateikė tik 4 asmenys (3 fiziniai asmenys, 1 asociacija).

Viešosios konsultacijos dalyviai pritarė AVP kryptims. Pateikti pasiūlymai dėl viešojo sektoriaus paslaugų tobulinimo, suformuluotas poreikis viešinti sveikatos apsaugos įstaigų ir darbuotojų veiklą ir atkreiptas dėmesys, kad veiksmingesnis kovos su korupcija būdas būtų papildomų mokėjimų už paslaugas įteisinimas viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Suformuluotas poreikis tobulinti konsultavimosi su visuomene mechanizmą. Pateikti pasiūlymai dėl atvirų duomenų plėtros užtikrinimo – pageidautina tokius duomenis skelbti patogiu, bendrai naudojamu formatu ir pateikti vartotojams patraukliu būdu, taip pat suteikti daugiau galimybių piliečiams aktyviai dalyvauti valstybės valdyme e. būdu.

Tolesni veiksmai:

2016 m. gegužės 30 d. Vyriausybė pritarė trečiajam veiksmų planui, kurį parengė Vyriausybės kanclerio 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-34 patvirtinta darbo grupė, sudaryta iš suinteresuotų institucijų: Susisiekimo ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos – atstovų ir nevyriausybinio sektoriaus: Pilietinės visuomenės instituto, VšĮ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro – atstovų.

AVP plane buvo pritarta priemonėms, kuriose iš esmės atsižvelgta į daugumą viešojoje konsultacijoje pateiktų pasiūlymų. Pavyzdžiui, pirmajai krypčiai „Viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas visuomenei“ įgyvendinti numatytos 2 priemonės: 1) sukurti Lietuvos atvirų duomenų portalą ir integruoti į Europos bendrą skaitmeninę rinką; 2) sukurti ir įgyvendinti informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą ir visuomenės dalyvavimą valdyme viešinimo priemones. Esminių viešojo valdymo pokyčių bus siekiama ir kita kryptimi – didinant piliečių dalyvavimą ir įsitraukimą į viešuosius valstybės reikalus. Numatoma įgyvendinti 2 esmines priemones: 1) sukurti konsultavimosi su visuomene mechanizmą; 2) ugdyti atviro viešojo valdymo kultūrą valstybės tarnyboje diegiant AVP vertybes.

Viešoji konsultacija vykdyta Vyriausybės kanceliarijos įgyvendinamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kuris finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšomis.

Pasiūlymų sąrašas

4
3
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ sveikina pateiktą viešajai konsultacijai Atviros Vyriausybės Partnerystės veiklų projektą. Ypatingai džiaugiamės, jog jame deramas dėmesys yra skiriamas valstybės skaidrumui ir atvirų duomenų plėtros skatinimui. Taip pat ir tai, kad pateiktose veiklos kryptyse ir veiksmuose yra numatytos ir aiškios nevyriausybinių organizacijų veiklą gerinančios priemonės. Pritardami pasiūlytoms kryptims kartu norime atkreipti dėmesį ir pateikti kelis papildomus pasiūlymus: 1. Atvirų duomenų plėtra yra būtina ir gali būti labai naudinga valstybei, bet kad taip įvyktų, būtina užtikrinti, jog tokie duomenys būtų skelbiami patogiu ir bendrai naudojamu formatu ir pateikti vartotojui patraukliu (angl. user-friendly) būdu. Tam pasiekti galima kreiptis į specialistus, dirbančius su vartotojų patirtimi (angl. user-experience); 2. Būtina pagal minėtus į vartotojus orientuotus principus pertvarkyti Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą (www.epaslaugos.lt); 3. Piliečių konsultacijos turėtų tapti profesionalesnės, nuomonės surinkimui reikėtų naudoti ne tik visuomenės nuomonės apklausas, bet ir kitus metodus, plačiai paplitusius Vakarų Europoje; 4. Būtina užtikrinti, jog valstybėje pradėtų realiai funkcionuoti „vieno langelio“ principas. Šiuo metu didelė dalis valstybės tarnautojų (ir taip pat institucijų vadovaujantis lygmuo) vis dar iki galo nesuvokia esminių „vieno langelio“ principų; 5. Būtina užtikrinti savalaikį poįstatyminių (nutarimų, ministrų įsakymų) skelbimą elektroninėje sistemoje; 6. Suteikti daugiau galimybių piliečiams aktyviai dalyvauti valstybės valdyme e. būdu – įteisinti galimybę piliečiams savo įstatymų leidybos iniciatyvos teise realizuoti, renkant parašus e. būdu, taip pat, pagal piliečių poreikį plėsti e. paslaugų pasiūlą ir mažinti didelę biurokratinę naštą.
Eimantas Matulaitis
Prieš 4 mėn.
3
Laba diena, Taip, pritariu AVP kryptims, tik siūlau jomis neapsiriboti. Norint tapti efektyviais, manau reikia: - Atsisakyti popierinių dokumentų. - Pereiti prie el. balsavimo. - Pasiekti, kad e. paslaugos būtų formuojamos atsižvelgiant į vartotojo patirtį (user experience) ir nuolat tobulinamos. - Suformuoti vartotojo patirties specialistų komandą (mielai imčiausi vadovauti tokiai komandai), kuri sukurtų rėmus e. paslaugoms, konsultuotų ir prižiūrėtų viešojo sektoriaus darbuotojus, kuriančius naujas e. paslaugas vienoje sistemoje. - Visas viešojo sektoriaus e. paslaugas siūlau patalpinti į vieną platformą ir ją pavadinti pvz., Viena Lietuva ar Lietuva.lt. - E. paslaugų platformoje įdiegti vartotojo elgesnos stebėsenos įrankius, kuriuos naudodama vartotojo patirties komanda teiktų rekomendacijas viešojo sektoriaus paslaugų tobulinimui, keitimui, kūrimui, naikinimui. Šios komandos pasiūlymai turėtų būti svarstomi prioriteto tvarka. Jos tikslas būtų pasiekti, kad darant mažiau ir paprasčiau būtų pasiektas geresnis rezultatas ir didesnis vartotojų (daugiausia mokesčių mokėtojų) pasitenkinimas. - Būtina leisti eksperimentuoti su viešosiomis paslaugomis. Vartotojai, kurie sutiktų dalyvauti testavimuose, galėtų matyti alfa ir beta paslaugų versijas, suteikti išsamesnį grįžtamąjį ryšį. - Rašant teisės aktus reikia vengti pernelyg detalių aprašymų kaip paslaugos turi veikti, nes jų keitimas tampa sudėtingas. Tačiau teikiant e. paslaugas pokyčiai yra nuolatiniai. - Teisės aktų leidėjai ir registruoti vartotojai turėtų turėti prieigą prie vartotojo patirties ir elgsenos analizės duomenų. Galėtų teikti grįžtamąjį ryšį, inicijuoti sistemos/teisės aktų pakeitimus. Esant kuo didesniam vartotojų palaikymui (naudojant "like" funkcijos analogą), tam tikri pakeitimai įgytų didesnį prioritetą. - Galiausiai teisės aktai turėtų būti rašomi iškart programavimo kalba, teisės aktų leidėjai kodą peržiūrėtų per vartotojo sąsają ir patvirtintų ar pasiūlytų patobulinimus. Tai leistų atsirasti sisteminiam mąstymui viešąjame sektoriuje. Neabejoju, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus viešojo sektoriaus paslaugos pradėtų itin sparčiai tobulėti ir pasiektume proveržį. Atsirastų ne tik NVO fondas, bet daug kas keistųsi, galbūt netgi išvystytume geresnę finansinę sistemą, geriau apsirūpintume švaria energija, efektyviau perdirbtume atliekas, turėtume efektyvesnį transportą, švietimą, sveikatos priežiūrą, t.t. Manau šiuos pokyčius įmanoma pradėti jau netrukus. Jei reikės bet kokios pagalbos, kreipkitės drąsiai. Man rūpi kokiomis sąlygomis mes ir mūsų vaikai gyvens ateityje. Esu dirbęs Kurk Lietuvai programoje. Mano CV: https://www.linkedin.com/in/eimantasm Gražios dienos.
Deivis Bluznevičius
Prieš 4 mėn.
2
Sveikatos apsaugos sistemoje reikėtų viešinti sveikatos apsaugos įstaigų ir darbuotojų veiklą. Sudaryti ligoninių, poliklinikų, klinikų, vaistinių pastatų elektroninius planus ir rodyti, kas juose vyksta. Modeliavimo programa rodytų, kur priimamas, paguldomas koks ligonis, kokie ir kokiu laiku vaistai jam skiriami, koks gydytojas gydo, įstaigos vedėjas. Viešinama įstaigos buhalterija, vaistų tiekimo grandinė (kokia įmonė tiekia, vaistų pavadinimai ir kaina), medicininių atliekų apskaita. Visi vaistų aprašymai ir paskyrimai būtų skelbiami internete. Ligonis prisijungęs su slaptažodžiu galėtų perskaityti jam paskirtų vaistų aprašymą ir vartojimo laiką ir savo medicininę istoriją. Įpareigoti gydytojus, vaistininkus, vedėjus kas dieną rašyti dienoraštį, kurį tikrintų valdymo tobulinimo komisija. Taip pat visi viešojo sektoriaus darbuotojai (nuo direktoriaus iki pagalbinio) turėtų parašyti, ką padarė ir savo pasiūlymus ar pastabas dėl tarnybinių instrukcijų ir įstaigos veiklos tobulinimo. Tada būtų galima patikrinti, ar darbuotojas suvokia įstaigos misiją ir savo pareigas. Tiems darbuotojams, kurių darbai ir mintys skiriasi, reikėtų duoti paprastesnį darbą, o tiems, kurie gali geriau prisidėti prie įstaigos misijos, patikėti atsakingesnį darbą. Taip pat sudaryti galimybę gyventojams parašyti atsiliepimus ir samprotavimus apie įstaigos veiklą, o įstaigos vadovybė turėtų paaiškinti ar patobulinti įstaigos veiklą. Tai veiktų kaip forumas įstaigos interneto svetainėje.
5
AVP kryptims ir veiksmams galima pritarti, bet keletas pastabų ir siūlymų: - viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas: pavadinimas turėtų būti apie priėjimą prie valdžios institucijų informacijos. Kodėl numatyta tik viena priemonė dėl aktyvaus priėjimo? Trūksta priemonių dėl pasyvaus priėjimo prie informacijos, kurio procesas nėra pakankamai sklandus ir OECD rekomendavo tobulinti priėjimo prie informacijos užtikrinimą; - kova su korupcija: numatytos standartinės priemonės, kurios neduos reikšmingų pokyčių. Pvz., efektyviausia korupcijos prevencijos priemonė asmens sveikatos apsaugos srityje būtų ne socialinė reklama, o papildomų mokėjimų už paslaugas įteisinimas viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose; - konsultavimasis su visuomene: reikalinga profesionalizuoti šias konsultacijas ir skaidriai konsultuotis dėl reikšmingų viešosios politikos klausimų vykstant teisėkūros procesui Vyriausybėje ir Seime, nes, remiantis apklausomis, Lietuvoje sprendimų priėmimas labai veikiamas neoficialiais būdais. Vitalis