Prekybos žmonėmis prevencija

Spausdinti

Paskelbta

2016-01-04

Institucija

Vyriausybės kanceliarija

Galioja iki

2016-04-04

Įvertinimas

Aprašymas

Prekyba žmonėmis yra ne tik vienas iš pelningiausių organizuotų nusikalstamų grupių veikų, bet ir vienas iš pavojingiausių nusikaltimų, pažeidžiantis žmogaus prigimtines teises ir laisves. Šis sudėtingas socialinis reiškinys yra susijęs su lyčių nelygybe, neteisėta migracija, organizuotu nusikalstamumu, ekonomine situacija, darbo rinka ir kt. Žmonės parduodami seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui ir paslaugoms, organų donorystei, nusikaltimams daryti, elgetauti, tarnystei ir pan. kilmės valstybėje ar svetur.

Nors įgyvendinama daug prevencijos priemonių, prekybos žmonėmis aukų skaičius nuolat didėja. Tai rodo, kad visuomenė dar nepakankamai įvertina šio nusikaltimo pavojingumą ir mastą.

Laukiama visuomenės nuomonės šiais klausimais: Kokie asmenys yra pažeidžiamiausi pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą? Kokių papildomų prevencijos priemonių galėtų imtis valstybės institucijos ir savivaldybės? Kaip pati visuomenė (pavieniai piliečiai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos) galėtų prisidėti prie prekybos žmonėmis prevencijos?

TIKSLAS

Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį pavojingą reiškinį ir paskatinti tiek valstybės institucijas, savivaldybes, tiek visuomenę bendradarbiauti stiprinant kovą su prekyba žmonėmis.

LAIKAS - iki 2016-04 -04.

Grupės

Organizacijos, Asociacijos, Valstybinės institucijos, Gyventojai, Organizuotos pilietinės visuomenės grupės, Socialiniai partneriai, Ekspertai

Dokumentai ir susijusi medžiaga

Prekybos zmonemis prevencija.pdf 231KB

Viešosios konsultacijos rezultatai

Vyriausybės kanceliarija kartu su Vidaus reikalų ministerija 2016 m. sausio 4 d. paskelbė viešąją konsultaciją „Prekybos žmonėmis prevencija“. Nors įgyvendinama daug prevencijos priemonių, prekybos žmonėmis aukų skaičius nuolat didėja.

Visuomenės buvo klausiama:

Viešojoje konsultacijoje (iki 2016 m. balandžio 4 d.) iš viso dalyvavo 20 dalyvių, iš jų: 7 nevyriausybinės organizacijos (NVO) (Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Dingusių žmonių šeimų paramos centras, Lietuvos Caritas, Kazickų šeimos fondas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir kt.) ir 13 piliečių (dauguma jų dirbančių šioje srityje).

Viešosios konsultacijos dalyviai pateikė ne po vieną pasiūlymą.

Populiariausi pasiūlymai:

Švietimo apie prekybą žmonėmis priemonių jaunimui didinimas mažesnių miestelių, kaimų švietimo įstaigose, vaikų globos namuose (atkreipti dėmesį, kad prekybos žmonėmis auka gali būti bet kas, nesvarbu kokį išsilavinimą turi žmogus, kokioje šeimoje augo) (8).

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas (rengti susitikimus su ministerijų, kitų institucijų, NVO atstovais) (6).

Visuomenės nusistovėjusio netinkamo požiūrio į auką keitimas, aukos saugumo užtikrinimas (6).

Pagalbos prekybos žmonėmis aukoms stiprinimas, aukų reintegravimas į visuomeninį gyvenimą (4).

Prevencinių priemonių taikymas pažeidžiamoms šeimoms ir asmenims, gyvenantiems mažesnių miestelių ir kaimo vietovėse (3).

„Švediško modelio“ palaipsnis diegimas (3).

Nacionalinio koordinatoriaus ir nepriklausomo pranešėjo skyrimas (3).

Nuolatinių mokymų prekybos žmonėmis klausimais socialiniams darbuotojams, pedagogams, policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams organizavimas. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pasiruošęs bendradarbiauti, suteikdamas galimybę naudotis e. mokymosi platforma, ir prisidėti prie kurso, pritaikyto su prekyba žmonėmis dirbančių pareigūnų poreikiams, rengimo (3).

Teisės aktų (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Baudžiamojo kodekso) keitimas (atkreipti dėmesį į netinkamą prekybos žmonėmis teisinį reglamentavimą) (2).

Papildomų lėšų NVO, dirbančioms šioje srityje, skyrimas (2).

Greitesnio teismų darbo skatinimas (1).

Visuomenės socialinės atskirties mažinimas.

Be nurodytų pasiūlymų, vienas iš pasiūlymų buvo grįžti prie ilgalaikių kovos su prekyba žmonėmis programų (sukurti strategiją ir veiksmų planą, numatyti finansavimą).

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja konkursus dėl projektų finansavimo, kuriuose prioritetas teikiamas pagalbai aukoms. Buvo pateiktas pasiūlymas, neatmetant pagalbos aukoms svarbos, prekybos žmonėmis prevencinėms programoms ir jų įgyvendinimui organizuoti atskirą konkursą.

Švietimo ir mokslo ministerijai siūloma parengti atskirą šiuolaikinės vergovės pavojų prevencinę programą pagal vaikų amžiaus grupes.

Viešosios konsultacijos rezultatai pristatyti 2016 m. kovo 24 d. Vidaus reikalų ministerijos organizuotame tarpinstituciniame pasitarime „Dėl kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo“, kuriame dalyvavo ir NVO atstovai.

Tolesni veiksmai:

Vidaus reikalų ministerija kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis atsižvelgė į viešosios konsultacijos metu pateiktus pasiūlymus ir suplanavo tolesnius veiksmus:

1. Stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą kovojant su prekyba žmonėmis:

1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaryti Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisiją (toliau – Komisija), patvirtinti Komisijos nuostatus ir nustatyti, kad Komisijos veikloje dalyvaujančios institucijos, įstaigos ir organizacijos planuoja kovos su prekyba žmonėmis priemones ir jas teikia Vidaus reikalų ministerijai įtraukti į Kovos su prekyba žmonėmis planą, kurį tvirtina vidaus reikalų ministras.

1.2. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti Kovos su prekyba žmonėmis planą, skirtą Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, uždaviniui „Plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis“ kompleksiškai įgyvendinti.

1.3. Teikti metodinę pagalbą savivaldybių institucijoms, sudarant kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo grupes savivaldybėse ir organizuojant jų veiklą.

1.4. Įgyvendinti tarptautinį projektą „Savivaldybių vaidmens kovojant su prekyba žmonėmis stiprinimas“.

1.5. Įgyvendinti Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. I-327/1V-1015/A1-758 „Dėl Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatas.

1.6. Užtikrinti nacionalinio pranešėjo funkcijų atlikimą.

2. Tobulinant prekybos žmonėmis prevenciją ir ikiteisminį tyrimą:

2.1. Skleisti jaunimui informaciją apie prekybą žmonėmis per atviruosius jaunimo centrus, atvirąsias jaunimo erdves ir savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius.

2.2. Jaunimui skirtuose šviečiamuosiuose renginiuose informuoti vaikus ir jaunimą apie teises ir pareigas darbo santykių srityje, jų teisėtumo svarbą ir nelegalaus darbo žalą, prekybos žmonėmis priverstiniam darbui problematiką, neteisėto darbo pavojus, galimybes tapti prekybos žmonėmis aukomis, veiksmus tapus prekybos žmonėmis auka.

2.3. Organizuoti visuomenės ir specialistų, dirbančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, informuotumo apie prekybą žmonėmis didinimo priemones, kurių tikslas – viešinti prekybos žmonėmis tendencijas, kovos su prekyba žmonėmis iniciatyvas, teikiamą pagalbą ir problemas bei mažinti parduotų žmonių paslaugų poreikį visose jų išnaudojimo srityse.

2.4. Organizuoti informacijos apie galimybes gauti socialinę pagalbą nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenims sklaidą.

2.5. Organizuoti tikslines prevencines priemones rizikos grupėms, galinčioms nukentėti nuo prekybos žmonėmis: socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, taip pat asmenims, ieškantiems darbo.

2.6. Organizuoti tikslines prevencines priemones bendrojo ugdymo mokykloms: parengti informacinę mokomąją medžiagą bendrojo ugdymo mokykloms prekybos žmonėmis prevencijos klausimais ir organizuoti jos sklaidą, taip pat mokiniams skirtas informacines mokomąsias priemones, susijusias su prekyba žmonėmis, ir vykdyti jų sklaidą, užtikrinant ugdymo programų bei sričių dermę ir ugdant visapusišką asmenybę. Šiuo metu neformaliojo ugdymo srityje mokykloms siūloma įgyvendinti 14 prevencinių programų, kurios ugdo mokinių socialinius emocinius gebėjimus ir kompetencijas, tarp jų – ir prekybos žmonėmis prevencijos srityje (tikslinė prevencinė programa „Saugok ir gerbk mane“).

2.7. Vykdyti bendras kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnų policines priemones, skirtas nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, prevencijai.

2.8. Tęsti šviečiamąjį darbą, psichosocialinių, sociokultūrinių ir kitų su vaiko ugdymu, jo teisių apsauga, integracija į šeimą, visuomenę susijusių paslaugų, krizių įveikimo pagalbos vaikams iš socialinės rizikos šeimų ir šių šeimų nariams teikimą vaikų dienos centruose visose savivaldybėse, vaikų dienos centrų projektus finansuojant valstybės biudžeto lėšomis pagal Vaiko gerovės 2013–2018 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A1-547 „Dėl Vaiko gerovės 2013–2018 m. programos patvirtinimo“, priedo – Vaiko gerovės 2013–2018 m. programos įgyvendinimo priemonių plano 1.2 priemonę „Plėsti vaikų dienos centrus savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms“.

2.9. Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektus, kuriais siekiama ugdyti šeimos kultūrą ir socialinę šeimos narių tarpusavio atsakomybę bei pagalbą, formuoti tėvystės įgūdžius, plėtoti pozityvių auklėjimo metodų sklaidą šeimoje, skatinti šeimų telkimąsi, teikti pagalbą įveikiant skyrybų krizes, sunkumus dėl įvairių priklausomybių.

2.10. Skirti lėšų socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis pareigybėms savivaldybėse steigti, šių darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti, siekiant stiprinti darbą su socialinės rizikos šeimomis, kurios priskirtinos padidėjusios rizikos nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenų grupei.

2.11. Užtikrinti nemokamus gyventojų skambučius į emocinę (psichologinę) pagalbą telefonu teikiančias tarnybas, į kurias ištisą parą turi galimybę paskambinti asmenys, atsidūrę krizinėje situacijoje.

2.12. Užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis keičiantis informacija apie tarpininkavimo įdarbinant agentūras, kurios, siųsdamos Lietuvos Respublikos piliečius į užsienį, pažeidžia tarptautines įdarbinimo tarpininkavimo taisykles, asmenų, ieškančių darbo, konstitucines teises į orų atlyginimą, tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas, taip pat apie užsienio įmones, vykdančias veiklą Lietuvoje.

2.13. Prekybos žmonėmis prevencijos priemones vykdyti savivaldybėse, atsižvelgiant į kiekvienos savivaldybės situaciją, įtraukiant šias priemones į savivaldybių nusikaltimų prevencijos planus.

3. Stiprinant pagalbos nukentėjusiems ir turintiems didelę riziką nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenims teikimo sistemą:

3.1. Organizuoti projektų, skirtų socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikti, konkursą ir finansuoti atrinktų nevyriausybinių organizacijų projektų įgyvendinimą tam, kad asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, būtų suteikta visa reikalinga pagalba.

3.2. Užtikrinti socialinės pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimą savivaldybėse taikant pagalbos nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenims koordinavimo savivaldybėse pavyzdinį modelį.

3.3. Organizuoti projektų finansavimą 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonę „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“, siekiant sukurti prielaidas integracijai ir sugrįžimui į darbo rinką pažeidžiamiausių grupių asmenims (įskaitant ir prekybos žmonėmis aukas).

3.4. Vykdyti Užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje programą „Prekybos žmonėmis prevencija ir pagalba“ ir teikti pagalbą grįžtantiems į Lietuvos Respubliką nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse, įskaitant prekybos žmonėmis aukų identifikavimą, pirminės pagalbos joms suteikimą ir atsakingų institucijų Lietuvoje informavimą.

4. Tobulinant pareigūnų ir specialistų, kuriems gali tekti bendrauti su prekybos žmonėmis aukomis, kvalifikaciją:

4.1. Suteikti žinių apie prekybą žmonėmis bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojams: organizuoti mokymus bendrojo ugdymo mokyklų vadovams ir supažindinti juos su prekybos žmonėmis problematika, mastu ir formomis, švietimo pagalbos organizavimo būdais, parengti metodinę medžiagą bendrojo ugdymo mokyklų švietimo pagalbos specialistams, mokytojams, skirtą darbui su vaikais prekybos žmonėmis prevencijos srityje, organizuoti bendrojo ugdymo mokyklų švietimo pagalbos specialistams, mokytojams mokymus, skirtus mokyti juos praktiškai naudotis parengta metodine medžiaga dirbant su įvairių amžiaus tarpsnių vaikais.

4.2. Organizuoti prokurorams, tyrėjams, teisėjams ir jų padėjėjams, darbo inspektoriams, darbo biržų specialistams, vaiko teisių apsaugos specialistams, socialiniams darbuotojams, teisinę pagalbą teikiantiems specialistams mokymus asmenų, galėjusių nukentėti ar nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, atpažinimo (nustatymo), bendravimo su jais ypatumų ir pagalbos jiems suteikimo, nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos klausimais.

4.3. Organizuoti prokurorams, policijos, migracijos, sienos apsaugos pareigūnams, teisėjams ir jų padėjėjams, darbo inspektoriams, darbo biržų specialistams mokymus prekybos žmonėmis aukų atpažinimo (nustatymo) tarp prieglobsčio prašytojų, darbuotojų migrantų ir neteisėtų migrantų, bendravimo su jais ypatumų ir pagalbos jiems suteikimo klausimais.

4.4. Didinti policijos pareigūnų informuotumą apie prekybą žmonėmis ir gerinti šios srities žinias Lietuvos policijos mokykloje: būsimiems policijos pareigūnams vykdyti integruotus (kompleksinius) mokymus, kaip tinkamai reaguoti į smurto prieš asmenis atvejus, suteikti pagalbą smurto aukoms, taip pat mokyti profesinės etikos, psichologinio ištvermingumo, bendravimo su atskirų grupių asmenimis taktikos, suteikti žmogaus teisių ir laisvių bei lygių galimybių apsaugos srities žinių; organizuoti viešosios policijos pareigūnams tęstinius mokymus prekybos žmonėmis atpažinimo, efektyvaus kriminalinės ir viešosios policijos bendradarbiavimo atskleidžiant prekybos žmonėmis nusikaltimus ir surenkant įrodymus klausimais.

4.5. Organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursus „Kova su prekyba žmonėmis“ sienos apsaugos pareigūnams, atliekantiems patikrinimus kertant valstybės sieną, kad jie galėtų efektyviai užkirsti kelią ir kovoti su prekyba žmonėmis.

4.6. Organizuoti mokymus prekybos žmonėmis aukų nustatymo, jų teisių apsaugos ir informacijos, kur gauti pagalbos, suteikimo klausimais sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, kuriems gali tekti bendrauti su prekybos žmonėmis aukomis.

4.7. Organizuoti mokymus prekybos žmonėmis aukų nustatymo, jų teisių apsaugos ir informacijos, kur gauti pagalbos, suteikimo klausimais Lietuvos Respublikos konsuliniams pareigūnams, išvykstantiems dirbti į kitas valstybes, paskelbti metodinę mokomąją medžiagą „Konsulinė pagalba prekybos žmonėmis aukoms“ Užsienio reikalų ministerijos vidiniame tinklalapyje, jo skyriuje „Patarimai išvykstantiems“ platinti patarimus, ką daryti ir kur kreiptis įtarus, kad asmenys gali tapti prekybos žmonėmis aukomis ar būti išnaudojami priverstiniam darbui.

4.8. Organizuoti mokymus prekybos žmonėmis, šio nusikaltimo aukų nustatymo, jų teisių apsaugos ir informacijos, kur gauti pagalbos, suteikimo klausimais kitų valstybių konsuliniams pareigūnams, reziduojantiems Lietuvoje.

4.9. Organizuoti prokurorams, teisėjams, tyrėjams mokymus prekybos žmonėmis nusikaltimų specifikos, kvalifikavimo ir įrodymų surinkimo, teisminio nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo, taip pat teisės aktų dėl prekeivių žmonėmis turto konfiskavimo taikymo klausimais.

4.10. Organizuoti probacijos tarnybų pareigūnams mokymus prekybos žmonėmis aukų ar rizikos tapti auka atpažinimo (nustatymo) tarp asmenų, esančių probacijos tarnybų priežiūroje, klausimais.

4.11. Organizuoti mokymus prekybos žmonėmis, šio nusikaltimo aukų nustatymo, jų teisių apsaugą ir informacijos, kur gauti pagalbos, suteikimo klausimais žurnalistams, rengiantiems reportažus ir rašantiems straipsnius prekybos žmonėmis klausimais.

4.12. Organizuoti pokalbius ir diskusijas apie prekybą žmonėmis savivaldybių specialistams, kuriems gali tekti bendrauti su nukentėjusiais ar galinčiais nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenimis.

4.13. Parengti ir įdiegti nuotolinio mokymo kursą apie prekybą žmonėmis, asmenų, galėjusių nukentėti ar nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, atpažinimą (nustatymą), bendravimo su jais ypatumus ir pagalbos jiems suteikimą, nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugą, prekybos žmonėmis nusikaltimų specifiką, kvalifikavimą ir įrodymų surinkimą, teisės aktų dėl prekeivių žmonėmis turto konfiskavimo taikymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Vidaus reikalų ministerija dėkoja už aktyvų dalyvavimą viešojoje konsultacijoje ir skatina visuomenę apie galimas nusikalstamas veikas ir nuo prekybos žmonėmis galėjusius nukentėti asmenis bei prekeivius žmonėmis pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, elektroniniu paštu prekybazmonemis@policija.lt, policijos elektroninių paslaugų sistemoje ePolicija.lt. Taip pat galima tokiais atvejais tiesiogiai kreiptis į artimiausią policijos įstaigą telefonu, elektroniniu paštu, raštu ar atvykus į policijos įstaigą.

Priimti teisės aktai:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/631e9ab083b811e6b969d7ae07280e89

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/19730980609211e68abac33170fc3720

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5b99fd306ddc11e6a014b8463e530a88

Pasiūlymų sąrašas

Dalia Puidokienė

Prieš 7 mėn.

Nesant šalyje aiškios politikos koncepcijos moterų prostitucijoje ar prekybos žmonėmis aukų atžvilgiu ar modelio, kurio būtų remiamasi peržiūrint ankstesnius ar kuriant naujus įstatymus, atsiranda sąlygos jų išnaudojimui, prievartai, smurtui, vergovei bei nusikalstamumui klestėti. Kiekviena visuomenė konstruoja savąjį tikrovės apibrėžimą bei su juo susijusias sampratas ir yra už tai atsakinga, pradedant nuo aukščiausių šalies vadovų, pareigūnų, baigiant paprastu šalies piliečiu. Kaip ir kiekvienos visuomenės, Lietuva taip pat ne išimtis, vertybių bei pasaulėžiūros kūrimas, formavimas turi socialinį pagrindą. Prekybos žmonėmis, prostitucijos fenomenai taip pat nėra išimtis. Todėl, mėginant geriau suprasti šiuos socialinius reiškinius, svarbu išsiaiškinti, kokia ir kodėl būtent ši prasmė jiems teikiama. Mano darbo praktikoje, teikiant pagalbą nuo prostitucijos, prekybos moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais nukentėjusioms aukoms dažnai tekdavo susidurti su ironija palydimu požiūriu šių moterų atžvilgiu. Neva, jos jau tokios gimusios ir ar verta dar kažką keisti, kad joms padėti. Klausimas, kad prostitucija - tai seksualinis žmonių išnaudojimas, grubus žmogaus teisių pažeidimas ir kompleksinė prievartos prieš kitą asmenį forma, šalies socialinėje, teisinėje plotmėje kol kas nesvarstomas taip, kaip norėtųsi ar turėtų būti, remiantis kitų, pažengusių šalių patirtimi (pvz. Švedijos, Airijos, Kanados). Kyla klausimas, kas sulaiko valstybę pasekti kitų pažangių šalių pavyzdžiu, pripažįstant prostituciją kaip prekybą moterimis seksualiniais tikslais, kaip žiaurų smurtą prieš moteris, jų išnaudojimą ir grubų jų žmogaus teisių pažeidimą bei numatant tam tinkamas sankcijas? Lietuvai esant prisijungus prie 1979 m. Konvencijos, šalies vyriausybė įsipareigoja panaikinti visų formų vergiją ir moterų prostituciją, suderindama savo įstatymus. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse (tokiose kaip Švedija), prostitucija jau senai oficialiai pripažįstama kaip netoleruotina prievartos prieš moteris ir vaikus forma. Moterys ir merginos, gyvendamos demokratinėje ir šiuolaikinėje šalyje, gali jaustis laisvos nuo visų rūšių vyrų prievartos prieš moterį formų. Siekis panaikinti prievartos klestėjimą, saugant ir ginant žmogaus garbę ir orumą, pripažįstant tai aukščiausiomis vertybėmis, turi tapti pagrindiniu šalies tikslu bei moraline pareiga. Dar daugiau, 2014 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės inicijuotą Rezoliuciją "Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą" (2014 m. gruodžio 16 d. Nr. XII-1464) (Rezoliuciją prisegu). Vėliau, tos pačios Seimo narės iniciatyva 2015-03-25 d. dar viena Rezoliucija „Dėl baudimo už seksualinių paslaugų teikimą panaikinimo ir seksualinių paslaugų pirkėjų kriminalizavimo“ buvo parengta ir pateikta Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkei, atsakingų šalies institucijų bei komitetų vadovams, Lietuvos Vyskupų Konferencijai (Rezoliuciją prisegu). Tačiau iki šiol nebuvo gautos joks atsakas iš jų. Kyla klausimas, kaip tai reiktų suprasti? Ar tai reiškia, kad ši problema, jos sprendimas nėra svarbus mūsų šaliai? Tuomet, klausimas, galbūt ir ši vieša konsultacija ir įvairūs pasisakymai, liks tik dar vienais pasisakymais, į kuriuos tiesiog galima nereaguoti? Nesutinku su kai kuriais pasisakančiais autoriais, kurie teigia, jog Lietuvoje pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo prostitucijos tikslais teikia tik Lietuvos Caritas. Viena pirmųjų organizacijų Lietuvoje buvo ir tebėra iki pat šiol Dingusių žmonių šeimų paramos centras. Ne paslaptis, jog kitos nevyriausybinės organizacijos (kaip kad Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, dirbantis šioje srityje nuo 2003 m., ir vėliau susikūrusios kitos ar jų programos, kaip kad Lietuvos Carito), mokėsi ir sėmėsi patirties iš minėtos organizacijos. Emeritė Ona Gustienė, buvusi viena iš šios organizacijos įkūrėjų ir aktyvi šios problemos sprendėja padėjo didelius pamatus kitiems, - tiek organizacijoms, tiek specialistams, kurie mokėsi, sėmėsi patirties tiek iš jos, kaip asmenybės, tiek specialistės, organizacijos vadovės. Puiku, kad centras vis dar ir toliau gyvuoja vadovaujamas ilgametės šio centro darbuotojos Natalijos Kurčinskajos tęsiant pagalbą nukentėjusiems asmenims. Teigimas, jog dirba tik viena organizacija, yra daugiau nepažinimas Lietuvoje esamos situacijos. Negaliu tylėti, kai matau dezinformaciją, nes žinau iš vidaus, kiek kainuoja pastangų ir laiko tų nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurie bando žmogiškai pagal turimas galimybes atliepti į kiekvieno besikreipiančio bent preliminarius poreikius. Deja, esant nevyriausybinio sektoriaus atstovams, kuris dažniausiai yra priklausomas nuo valstybinio biudžetinio bei programinio finansavimo, nuolatos egzistuoja didžiulė grėsmė išlikimui, teikimai nepertraukiamai, efektyviai pagalbai, kur neretai nemaža dalimi ji priklauso nuo turimų lėšų (pvz., samdyti kompetentingus teisininkus, suteikti saugų apgyvendinimą, jei nesi toje savivaldybėje deklaruotas gyvenamosios vietos, pagaliau, gauti bent minimalią finansinę paramą pradžiai įsitvirtinti). Juk neretai toks asmuo turi pradėti viską nuo nulio. Dirbdama jau daugiau nei 12 metų šioje srityje, teikdama pagalbą konkrečioms moterims, merginoms, nukentėjusioms nuo seksualinio išnaudojimo, vergovinio darbo, dar daugiau, nagrinėdama moterų patirtis moksliniu aspektu, mačiau ir tebematau šios problemos epizodinį sprendimą. Nors ir randasi pavieniai įvairių valstybinių struktūrų atstovai, bandantys keisti situaciją ar ieškantys sprendimų, tačiau to nepakanka. Nesikartosiu, kas kitų pasisakymuose jau buvo minėta kalbant apie bendras šalies problemas, skaudulius - deinstitucionalizacija, valstybinio sektoriaus formalus darbas, jų atstovų (dažniausiai, išskyrus pavienius retus atvejus) atsainus, netoleruojantis, neempatiškas požiūris į nukentėjusį asmenį. Matant realybėje kaip bandoma spręsti valstybės deleguotos užduotys, pvz. tie patys globos namai keičia pavadinimus, o ten dirbantys asmenys lieka tie patys, su ta pačia tvarka ir požiūriu - kad ataskaitos būtų gražios. Susiduriant su tokiu požiūriu apima bejėgiškumo ir nevilties jausmai. Kol atsakinguose savivaldybių padaliniuose nebus vadovų rotacijos, nebus ir pokyčių, kol savivaldybės nebus orientuotos rūpintis savo teritorijos piliečių gerove, savijauta, tvarka, nebus pokyčių. Kol tik bus didinamas biurokratinis aparatas, pateikiantis tvarkingas ataskaitas, nebus pokyčių. Ir tai ko gero pradžia ateina ne tik nuo savivaldybių, bet kur kas nuo aukščiau. Tik pacituosiu vieno Amerikos moksleivio mintį, kurią jis išsakė po eilės smurto protrūkių Amerikoje, „norint spręsti smurto problemą, visų pirma turim ją norėti spręsti“. Taigi mano klausimas kiek norim iš tikrųjų spręsti šią problemą savo šalyje? Klausimas skirtas visiems, pradedant aukščiausiais šalies vadovais, Seimo nariais, baigiant įvairių atsakingų institucijų, organizacijų atstovais, specialistais. Juk siekiant padėti seksualiai išnaudojamiems asmenims prostitucijos tikslais, prekybos žmonėmis aukoms, svarbi yra ne tik pagalba joms čia ir dabar, bet ir bendra šalies socialinė politika bei veiksmingos prevencinės, intervencinės programos, tolimesnio socialinio palaikymo užtikrinimas nukentėjusiems. Sukurta vieninga visais atžvilgiais (teisiniais, socialiniais, ekonominiais, moraliniais, kultūriniais) smurto, išnaudojimo, prievartos prieš kitą asmenį koncepcija, o taip pat ir sprendimo metodai, sudarytų galimybę atsiremti prevencijos ir kontrolės programoms. Tai numatytų bei užkirstų prievartai kelią ar iš esmės sumažintų žmonių tarpusavio smurtą ir jo plitimą. Svarbi išlieka švietimo problema (lavinimo įstaigose, ypač paauglių švietimas, kurie yra viena iš pažeidžiamiausių grandžių šioje problemoje) prekybos žmonėmis, prostitucijos tema, kur būtų publikuojama apie prekybos žmonėmis ar prostitucijos galimas grėsmes, būtų parodoma visa tiesa apie esančius tame pavojus, pasekmes, verčiančias susimąstyti. Šviesti visuomenę su tikslu keisti jos požiūrį į prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas, pateikiant visuomenei faktų, kaip šį reiškinį būtų galima atpažinti juos supančioje aplinkoje. Taip pat mažai akcentuojama, kur galima kreiptis nukentėjusiesiems ir kokios pagalbos jie sulauks. Akivaizdu, jog trūksta informacijos, kokios organizacijos dirba teikdamos pagalbą nukentėjusiems asmenims, kaip jos tai daro. Kitas svarbus dalykas, aukų apsauga, kaip minima daugumoje pasisakymų, aukos bijo kalbėti. Stiprinti aukų apsauga visapusiškai, užtikrinti anonimiškumą nagrinėjamose bylose, apsauga nuo fizinio ir emocinio kontakto su prievartautojais, suteneriais. Naudojantis viešosios konsultacijos platforma, pateikiu pasiūlymus, kurie paremti moksline studija bei tyrimais analizuojant moterų prostitucijoje patirtis (Šaltinis: D. Puidokienė, 2012, Covert Codes of Women in Prostitution: Pathways for Recovering Roots after Trauma Interface (Slapti moterų prostitucijoje kodai: Esminiai gijimo būdai patyrus traumą). University of Lapland, University of Lapland Printing Centre, Rovaniemi, 2012) siekiant efektyvios pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, prostitucijos. Pasiūlymai skirti socialinės politikos formuotojams, specialistus rengiančioms institucijoms ir mokslininkams bei tyrėjams. Pasiūlymai pagalbą teikiantiems specialistams: • Moterų prostitucijoje patirtys atskleidė, jog jos, būdamos viena iš marginalių grupių, dėl patiriamos izoliacijos bei stigmatizacijos, susiduria su prieštaringu visuomenės požiūriu į jas. Todėl, siekiant padėti nuo prostitucijos ir seksualinio išnaudojimo nukentėjusioms moterims, socialiniams darbuotojams ar kitiems specialistams, teikiantiems pagalbą joms, būtina vystyti savo gebėjimus giliau pažinti ir suvokti šių moterų gyvenimo realybę bei asmenines patirtis. Būtina atsižvelgti į kiekvienos jų individualius sunkumus ir problemas, atsiribojant nuo stereotipų, išankstinės nuostatos, etikečių bei klišių apie jas. Jų asmeninės subjektyvios patirties pažinimas padėtų peržengti egzistuojančios stigmos, negatyvaus požiūrio jų atžvilgiu ribas, įgalintų labiau priartėti prie jų kaip žmogaus bei pažinti, neišstumiant jų į užribį, bet atvirkščiai – integruojant jas. • Tyrimo rezultatai parodė, jog pagalbos moterims procese neretai yra skuboto, tik racionalaus ir techniško darbo, orientuoto į instrumentinę, materialią kliento paramą, siekimo greito rezultato, mažiau, dėmesio skiriant kliento išklausymui, emociniam palaikymui, jo savarankiškumo skatinimui ar elementariam jo žmogiškumo supratimui. Todėl efektyviai pagalbai ir pokyčiui klientės / kliento gyvenime būtina sąlyga - dialogiškų santykių kūrimas, grindžiant juos lygiavertiškumu, jautrumu, kantrumu, nuoširdumu, tikėjimu bei pasitikėjimu, atjauta ir gailestingumu, pagarba ir rūpestingumu, gerbiant jos/jo pasirinkimą ir laisvą apsisprendimą. • Tyrimo rezultatai atskleidė, jog socialiniam ar kitam darbuotojui, siekiant padėti kitam (šiuo atveju, moterims prostitucijoje) visų pirma būtina siekti savo savižinos, nes pažinti ir suprasti save, tai pažinti ir suprasti ir kitą. Socialiniam darbuotojui taip pat būtinas tvirtas vertybinis pagrindas bei jo pažinimas, poreikis gyventi be priešiškumo sau ir kitiems, atvirumas kitam, vertinimas ir pripažinimas kiekvienos asmenybės reikšmingumo bei individualumo. • Tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog moterys prostitucijoje, augdamos rizikos šeimose, išgyveno savo ilgalaikį visokeriopą apleistumą, joms trūko artimo emocinio ryšio poreikio patenkinimo. Jų vaikystės, paauglystės aplinka daugiau trukdė nei prisidėjo prie jų, kaip, vaiko, vėliau paauglės, kaip bręstančios asmenybės vystymosi, formavimosi, brandos. Dėl šios priežasties būtina organizuoti ir vystyti socialinį darbą su rizikos šeimomis, nuolatos stiprinant empatija paremtą kontaktą su šeimos nariais, skatinant jų savirefleksiją bei savo situacijos šeimoje analizę, plečiant savo jausmų, mąstymo bei elgesio būdų, vertybių supratimo ribas. • Tyrimo rezultatai patvirtino, jog būtina aktyviau plėtoti įvairiopą prevencinę veiklą bendruomenėje, ypač su jaunais žmonėmis, kurie gali tapti potencialiomis prostitucijos ar prekybos žmonėmis aukomis. Pasiūlymai socialinės politikos formuotojams bei specialistus rengiančioms institucijoms: • Moterų prostitucijoje patirtys atskleidė, jog joms trūksta savęs reflektavimo įgūdžių, nepajėgiama adekvačiai suvokti ir įvertinti savo situaciją, savo gyvenimo realybę. To pasekoje, jos daro nuolaidas savo asmenybės sąskaita, klaidingai atrenka sprendimus, taip pasiduodamos saviapgaulei. Todėl, siekiant mažinti jaunimo į(si)traukimą į prostituciją būtina vykdyti nuolatinę švietėjišką veiklą bei prevencines programas, padedančias didinti žmogaus kritinį mąstymą ir sąmoningumą, formuoti savęs reflektavimo įgūdžius. • Pasitelkiant šeimos, bažnyčios bei mokymo institucijas, ugdyti bei integruoti jauno žmogaus vertybines nuostatas, sąlygojančias sąmoningą pasirinkimą, tarp įvairių turimų alternatyvų. • Moterų prostitucijoje patirtis parodė, jog augdamos globos namuose jos susidūrė su stoka jautraus, empatiško ir į vaiko poreikius atliepiančio darbuotojo požiūrio į jas bei elgesio su jomis. Todėl būtina keisti nuo sovietmečio iki šiol išlikusį tėvų netekusių vaikų institucionalizacijos procesą, suteikiant vaikams į jų poreikius atliepiančią pagalbą bei siekiant išsaugoti ryšį su jų biologine šeima. • Tyrimo rezultatai parodė, jog moterys savo vaikystėje ir paauglystėje dažnais atvejais būdavo atstumtos, apleistos, išduotos artimų žmonių – motinos, tėvo, ypač išgyveno žmogiškojo ryšio poreikį. Todėl būtina jau į bendrojo lavinimo programas įtraukti šeimos, kaip žmogaus vystymosi ir brandos pagrindą, studijas. • Tyrimo rezultatai parodė, jog žiniasklaida, dažniausiai aprašydama ir demonstruodama negatyvius įvykius apie moteris prostitucijoje vaidina reikšmingą vaidmenį formuodama tendencingą negatyvią nuomonę šių moterų atžvilgiu. Tuo būdu tampa svarbu aktyviai oponuoti žiniasklaidai, skatinančiai ir formuojančiai seksualizuotą moters įvaizdį, pasitelkiant tas pačias masinės informacijos priemones, parodant gerosios praktikos, sėkmės atvejus padedant moterims įveikti prostituciją. • Tyrimų rezultatai atskleidė, kad pagalba moterims prostitucijoje yra tik epizodinė ir dažnai neefektyvi. Todėl būtina kurti ir įgyvendinti klinikinį socialinį darbą su prievartos aukomis (tame tarpe ir prostitucijos) bei prievartautojais, užtikrinant tam reikiamus resursus (žmogiškuosius, profesinius bei materialinius). • Siekiant efektyviai padėti nukentėjusioms nuo prostitucijos, prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais moterims būtina įvairiais lygmenimis (vietiniu, nacionaliniu bei tarptautiniu) kurti ir organizuoti tarpžinybines komandas iš įvairių specialistų, padedančias užtikrinti šioms moterims sėkmingą integraciją į visuomenę, darbo rinką. Pasiūlymai mokslininkams bei tyrėjams: • Tyrimo rezultatai atskleidė, jog neretai tiek visuomenės narių, tiek įvairių organizacijų specialistų požiūris į moteris prostitucijoje yra negatyvus bei stigmatizuojantis. Tuo būdu, siekiant geriau pažinti moterų prostitucijoje patiriamos prievartos, seksualinio išnaudojimo reiškinio pasireiškimo priežastis, jo dinamiką svarbu tyrinėti veiksmus ir išdavas, kylančias iš požiūrio į šį reiškinį. • Taip pat, siekiant giliau pažinti moterų prostitucijoje seksualinį išnaudojimą ar patį prostitucijos reiškinį būtina tirti prostitucijos paslaugų paklausos priežastis. Dėl šios priežasties tolimesni tyrimai taip pat turėtų būti kreipiami smurtautojo, seksualinio išnaudotojo ar seksualinių paslaugų vartotojo pažinimo link. • Moterų prostitucijoje patirtis atskleidė, jog neretai pagalba joms apsiriboja siaura, orientuota tik į materialinių poreikių patenkinimą, parama. Todėl svarbu nagrinėti ir tai, kaip pagalbos veiksmų nukreipimas į moterų prostitucijoje sveikatos kontrolę, ŽIV ir lytiniu keliu plintančias ligas įtakoja / veikia moterų pasitraukimą iš prostitucijos arba ne. Taip pat pridedu vykdyto tarptautinio projekto „Upholding Rights! Early Legal Intervention“ („Teisių Pripažinimas! Ankstyva teisinė intervencija“, 2014-2016), (Lietuva buvo viena iš šalių partnerių) pateiktas išvadas dėl Ankstyvos teisinės intervencijos įtvirtinimo kaip teisės visoms nustatytoms / įtariamoms ir identifikuotoms PŽA, kuri apimtų išsamią ir laisvai prieinamą teisinę konsultaciją ir atstovavimą visais civilinės, baudžiamosios ir administracinės aspektais. Dr. Dalia Puidokienė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras Molo g. 1A, Klaipėda dalia.puidokiene@gmail.com +370 607 81688

Lietuvos Respublikos Seimas - Rezoliucija 2014-12-16 Nr.VII-1464.pdf 140.4KB

2015 m. Kovo 25 d. Konferencijos Rezoliucija.pdf 413.5KB

Airijos Imigrantų Taryba (Immigrant Council of Ireland), 2015, Lithuanian Report.pdf 523.3KB

Justina Stakaitytė

Prieš 7 mėn.

Dirbant šiame lauke pastebiu kelias esmines kryptis, tai bendradarbiavimo svarba dirbant su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis, darbuotojų kitų specialistų ir visos visuomenės požiūris į auką ir pati svarbiausia kryptis - pats žmogus, nukentėjęs žmogus. Nepaprastai svarbus uždavinys yra aukų saugumas. Šiandien dienai prekybos žmonėmis ir/ar prostitucijos auka neturi galimybės pretenduoti į apsaugą. O juk duoda tokius svarbius parodymus, kartais vienos nukentėjusios parodymai lemia viską. Viena trumpa istorija: „...Per bendrus pažįstamus mes susipažinom su Antanu ir man pasiūlė vykti į užsienį. Sakė namus tvarkyti turėsiu, valgyti daryti. Bet kai atvažiavom į Norvegiją, man pasakė, kad vogti turėsiu. Aš sakiau, kad tikrai taip nedarysiu. Tada jis man trenkė, pasakė: -Nevogsi, aš tave užmušiu... Buvo man ir kojas karštu vandeniu nuplikęs... vieną kartą vagiant mane sulaikė policija ir aš pagalvojau „- Ačiū Dievui“. Antanas liepė man prisiimti kaltę. Bet aš atsisakiau ir papasakojau tiesą policijai, kad mane verčia vogti. Rado ir mėlynių ant mano kūno. Buvo teismas, mane išteisino, o Antaną deportavo į Lietuvą. Grįžau namo. Po kelių dienų pas mane atvažiavo Antanas. Jis man trenkė per veidą. Mušė mane su „šlanga“ ir mano vaikai viską matė... Kai daviau policijai parodymus, Antanas buvo dar ne kartą atvažiavęs. Sakė jei duosiu parodymus, tai išvis bus blogai“... ir tai tik viena iš istorijų, o tokių labai daug. Mano pasiūlymas - kelti aiškų klausimą dėl apsaugos duodantiems parodymus prekybos žmonėmis ir/ar prostitucijos bylose. Liuditojų apsaugos programa yra neprieinama, todėl reikia kurti kitokį planą, kaip tiems žmonėmis užtikrinti saugumą. Nuo to priklauso ne tik tyrimo sėkmė, bet ir žmogaus gyvenimas, greitesnė aukos reabilitacija ir reintegracija.

Vaidutė Gailiutė

Prieš 7 mėn.

Dirbant šiame lauke pastebiu, jog nors plačiai publikuojamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, tačiau dažniausiai realiai tai nevyksta. Savivaldybių specialistai yra linkę užsimerkti prieš prekybos žmonėmis problematiką, turimos informacijos neperduoti organizacijoms tiesiogiai dirbančioms su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis, motyvuodamai didžiuliu darbo krūviu, „gaisrų gesinimu“. Dar viena didžiulė problema – duomenų apsauga. Specialistai yra mintinai išmokę šį terminą ir vartoja visur kur tik įmanoma, tačiau besidangstant duomenų apsauga tik dar labiau nukenčia prekybos žmonėmis ir/ar prostitucijos aukos, kurios yra linkusios slėpti savo išgyvenimus, jaučia didžiulę gėdą, baimę, linkusios save kaltinti ir smerkti dėl susidariusios situacijos, o išgyvendamos visus šiuos jausmus – nėra linkusios kreiptis pagalbos, tad besislepiant po duomenų apsauga, atsakingoms organizacijoms, dirbančioms su prekybos žmonėmis aukomis, nėra perduodama informacija apie nukentėjusius ar galimai nukentėjusius asmenis, jog būtų suteikta profesionali pagalba.. Manau, jog kiekvienoje savivaldybėje yra formaliai dirbančių specialistų ir tai – vieša paslaptis, tačiau iš jų pareigų niekaip neįmanoma jų atleisti ir įdarbinti specialistus, kurie neužsimerkia prieš iškilusias problemas, kuriems formalus darbas visiškai nesuprantamas. Manau, kad keičiant prekybos žmonėmis šiandieninę situaciją būtina koreguoti asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą; keisti visuomenės nusistovėjusį netinkamą požiūrį į prekybos žmonėmis aukas ir pačią problematiką; jog aukos išdrįstų kreiptis pagalbos, turi būti didinamos apsaugos garantijos duodant parodymus, užtikrinamas nukentėjusiųjų saugumas; reiktų palaipsniui diegti „Švediškąjį modelį“ kovojant su prekyba žmonėmis ir prostitucija; taip pat reikalingas didesnis finansavimas nukentėjusių ir galimai nukentėjusių poreikiams tenkinti, darbuotojų dirbančių su nukentėjusiais alyginimų didinimas ir laiku skiriamas finansavimas atlyginimams išmokėti.

Karolina Kiškytė

Prieš 7 mėn.

Pasiūlymas dėl prekybos žmonėmis turint tikslą asmenį išnaudoti prostitucijos tikslais ar kitaip seksualiai išnaudoti. Padidintos rizikos grupė - moterys ir mergaitės (ypač iš vaikų namų). Pažeidžiamumo požymiai: sunki materialinė padėtis, priklausomybės (pvz. narkotikams, alkoholiui), menkas išsilavinimas, įvairūs psichikos ir elgesio sutrikimai. Pasiūlymas - apsvarstyti vadinamąjį "Nordic model" arba "Swedish model", kuris pasiteisino tokiose valstybėse, kaip, pavyzdžiui, Švedija arba Kanada. Siekiant įgyvendinti šį modelį reikia kriminalizuoti komercinio sekso paklausą, paprastai tariant, numatyti baudžiamumą už naudojimąsi prostitučių paslaugomis, tuo tarpu už vertimąsi prostitucija neturi būti numatyta teisinė atsakomybė. Prekyba žmonėmis egzistuos tol kol bus paklausa. Vienas iš tam tikrose užsienio valstybėse, pavyzdžiui, JAV paplitusių būdų kovoti su prekybą žmonėmis akcentuoja du kertinius žodžius - "demand abolition". "Nordic model" iš principo atspindi "demand abolition" esmę. Dauguma prostitučių - prekybos žmonėmis aukos. "Demand abolition" tikslu edukuoti visuomenę, pavyzdžiui, vykdant atitinkamas švietėjiškas programas mokyklose, universitetuose etc., kurios smerktų ne prostitutes, o tuos, kurie perka jų paslaugas. Prevencijos tikslais taip pat labai svarbu organizuoti mokymus apie prekybą žmonėmis policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams (prekybos žmonėmis aukos identifikavimo problema paplitusi visame pasaulyje, daug aukų būtų galima išvengti, jei laiku būtų imamasi atitinkamų veiksmų). Skirti daugiau lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, "Caritas Lietuva", kurios vykdo prekybos žmonėmis prevenciją. Prevencijos tikslais taip pat svarbu apsvarstyti galimybę įsteigti darbo grupę/komitetą ar panašiai, kuris kuruotų skirtingų valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas kovojant su prekyba žmonėmis. Nors ši konsultacija yra orientuota į prekybos žmonėmis prevenciją, ne ką mažiau svarbi problema - pagalba prekybos žmonėmis aukoms, jų reintegravimas. Tai kita prevencijos medalio pusė. Jei nesuteikiama adekvati pagalba esamoms aukoms, jos paprastai tampa prekeivių žmonėmis taikiniu pakartotinai. Prie šio pasiūlymo norėčiau prisegti vieną JTO dokumentą, kuris numato tarptautinius standartus prekybos žmonėmis aukų apsaugos klausimais.

A_HRC_26_18_ENG (1).doc 146.5KB

Karolis Žibas

Prieš 8 mėn.

Dalis rekomendacijų iš tyrimo: „Prekybos žmonėmis ir priverstinių santuokų prevencija: tarpdisciplininiai sprendimai“ (HESTIA). Tyrimas bus publikuojamas šių metų pirmame pusmetyje. Dr. Karolis Žibas Diversity Development Group www.diversitygroup.lt karolis@ces.lt +370 615 14401

Rekomendacijos.docx 12.4KB

1 2 3 Pirmyn

Atgal