BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Viešoji konsultacija dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“

Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti
Organizuojanti institucija
Įvertinimas
Peržiūros

121

Aprašymas

Kultūros paveldas atsiranda istorijos tėkmėje, kaip žmonių ir vietų tarpusavio sąveikos artefaktai, kurie nuolat kinta. Šie ištekliai yra vertingi visuomenei visais aspektais, ypač kultūriniu, aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl atsakingas požiūris į jų išsaugojimą, tvarkybą ir tausojantis naudojimas yra strateginis XXI amžiaus pasirinkimas. Kultūros paveldo vertybės yra pagrindinis veiksnys, įgalinantis visuomenę kurti kultūrų dialogą, sustiprinti pagarbą tapatybei ir įvairovei ir priklausymo bendrai vertybinei sistemai jausmą bei atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant, teigiant savo tapatybę. Materialiam ir nematerialiam kultūros paveldui tenka svarbus vaidmuo kuriant ir didinant socialinį kapitalą, skatinantį piliečius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, plėtoti kultūrinę įvairovę ir dialogą, jis daro svarbų ekonominį poveikį, kaip darnaus miestų ir regioninio vystymosi potencialas, kultūrinio turizmo plėtra, prisideda prie tvaraus aplinkos išsaugojimo.

Pažangos priemonė „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ sprendžia 2021-2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje įvardintą problemą: Kultūros paveldas kaip unikalūs ištekliai nėra efektyviai naudojami kurti pridėtinę vertę šalies ekonomikoje ir stiprinti tautinę tapatybę.

Kultūros paveldas vis dar nėra visuotinai suvokiamas kaip bendras turtas ir saugotinas išteklius, todėl jo apsauga užtikrinama tik iš dalies – pagal esamą teisinį reguliavimą ir pasiskirsčius atsakomybes tarp institucijų. Efektyvaus visuomenei reikšmingo kultūros ir tautinio paveldo aktualizavimo, derinant tradicines bei šiuolaikines, inovatyvias priemones puoselėjant nematerialiąsias kultūros vertybes, istorijų yra nedaug. Vadovavimasis svarbiausiu paveldo išsaugojimo principu – saugojimu naudojant yra komplikuotas dėl sudėtingo srities reglamentavimo, procedūrų trukmės ir sunkiai prieinamų arba nekokybiškai pateikiamų duomenų, o nematerialiojo paveldo atveju – dėl visuomenės skeptiško požiūrio į etninę kultūrą ir sunkiai užtikrinamo tradicijų tęstinumo. Esama paskatų sistema šiuo metu yra fragmentiška ir iš esmės orientuota į reikšminga dalimi galinčius prisidėti valdytojus ir investuotojus, kurie imasi aktualizuoti kultūros paveldo objektus ir užtikrina jų prieinamumą visuomenei, tačiau negali pasinaudoti sukurtomis paramos priemonėmis.

Tikslas –  efektyvinti kultūros paveldo išteklių prieinamumą ir naudojimą didinant pridėtinę vertę bei stiprinant sąsajas su valstybės tautinio identiteto samprata.

Priemone siekiama atnaujinti kultūros paveldo objektus lanksčiai pritaikant įvairių visuomenės grupių poreikiams – įvairioms tarpsektorinėms inovatyvioms socialinėms paslaugoms ir dalyvavimu kultūroje grįstoms socialinės įtraukties veikloms, išnaudojant paveldo kultūros objektų atnaujinimo potencialą vietos ekonominės plėtros didinimui, naujų veiklos sričių ir pajamų šaltinių, verslų ir darbo vietų kūrimui, darnaus turizmo vystymui. Išsaugoti bei atskleisti vertingąsias paveldo objektų savybes, padidinti susidomėjimą kultūros paveldu, skatinti kultūros paslaugų prieinamumą, įvairovę ir interaktyvumą. Taip pat, priemone siekiama skatinti kultūros paveldo objektų valdytojus investuoti į kultūros paveldo objektų tvarkybą užtikrinant paveldo autentiškumo išsaugojimą kuriant pridėtinę vertę bei teigiamą požiūrį ilgalaikėje perspektyvoje. Priemonėje numatyta investicija į  kultūros kelių produktų populiarinimą ir kultūros kelių operatorių kompetencijų kėlimą siekiant efektyvinti jų funkcijas. Skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę  tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių (viešojo ir privataus sektoriaus, vietines  bendruomenes, vietos savivaldybę). Didelis dėmesys skirtas Socialiai atsakingos paveldotvarkos programai, kuri skirta daugiabučių, valstybės saugomų kultūros paveldo objektų gyventojų naštai palengvinti ir paskatinti tvarkybą. Šia programa būtų siekiama prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo prioritetą teikiant kultūros paveldo statinių, kuriems tvarkyti pasirenkami tvarūs sprendimai (autentiškumo išsaugojimas, renkantis klasikines šilumos išsaugojimo priemones; aplinkai draugišku būdu pagamintos statybinės medžiagos, kurios pagamintos vietoje, lengvai utilizuojamos; taikomas „zero carbon“ kriterijus).

Konsultacijos tikslas

Kultūros ministerija, būdama strateginio valdymo sistemos dalyvė, rengdama programavimo lygmens planavimo dokumentus, teikia visuomenei, socialiniams ir ekonominiams partneriams bei suinteresuotoms šalims, susipažinti su Pažangos priemonės dokumentais:

Plėtros programos Pažangos priemonės informacijos pagrindimo aprašas

Plėtros programos Pažangos priemonės aprašas

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Viešosios konsultacijos rezultatai bus naudojami Pažangos priemonės rengimui ir įgyvendinimui.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Savo pastabas, pasiūlymus kviečiame pateikti el. paštu [email protected] iki gegužės 30 d.

Paskelbta

2022-05-23

Galioja iki

2022-05-30