Viešoji konsultacija dėl 2023-2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano

Aprašymas

Įgyvendindama Aštuonioliktosios Vyriausybės programą Finansų ministerija parengė 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano (toliau – Planas) projektą.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, Seimo patvirtintoje 2021 metais, Lietuva išsikėlė ambicingus klimato kaitos švelninimo tikslus. Šioje darbotvarkėje nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai. Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams. Ilgalaikiame plane numatyta iki 2050 metų 100 proc. sumažinti išmetamųjų šilumos efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 metais. Klimato kaitos švelninimas ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, miškininkystės sektoriuose. Energetikos sektoriuje iki 2050 metų numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų ne mažiau kaip 90 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo,  centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 100 proc.. Prisitaikymo prie klimato kaitos politika siekiama prisidėti prie darnaus vystymosi, sustiprinti gebėjimą prisitaikyti, padidinti atsparumą ir sumažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos poveikio.

Visiems šiems tikslams pasiekti ir tuo pačiu prisidėti prie Europos Sąjungos tikslo iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu kontinentu, reikalingos investicijos ir finansavimas. Lietuva nuolat deda dideles pastangas nukreipiant skirtingus ES ir nacionalinius finansavimo šaltinius į kovos su klimato kaita priemones ir žaliąją pertvarką, siekiant 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika. Pavyzdžiui, net 43 proc. visų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ lėšų (970,1 mln. eurų) bus panaudota tiesiogiai ir netiesiogiai prisidedant prie kovos su klimato kaita.

Reaguodama į Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje sukeltą energijos išteklių kainų krizę, išaugusį poreikį užtikrinti energetinę nepriklausomybę bei naująją REPowerEU iniciatyvą, Lietuva šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl papildomų 1,223 mlrd. eurų ES, nacionalinių ir privačių lėšų nukreipimo į „Naujos kartos Lietuva“[1] planą, kurios didžiąja dalimi būtų panaudotos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai. Be kita ko, šios investicijos prisidėtų prie infliacijos mažinimo, energetinio skurdo problemos sprendimo ir verslo tvarumo bei konkurencingumo stiprinimo. Taip pat, pagal naują 2021–2027 metų ES fondų investicijų programą Lietuva numato investuoti beveik 7,8 mlrd. eurų, iš kurių net 2,6 mlrd. eurų bus nukreipta į žaliąją pertvarką iš kurių privačių lėšų investicijų dalis turės sudaryti ne mažiau nei 215,7 mln. eurų.

Nors Lietuva numato artimiausius kelerius metus kovos su klimato kaita priemonėms ir žaliajai pertvarkai skirti reikšmingai daug viešųjų finansų lėšų, vien šių pastangų nepakaks. Remiantis Europos Komisijos atliktu poveikio vertinimu[2], klimato tikslų įgyvendinimas Lietuvai kasmet gali kainuoti maždaug nuo 0,4 procento iki 0,9 procento bendrojo vidaus produkto. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane[3] numatyta, kad žaliosios pertvarkos įsipareigojimams ir poreikiams patenkinti iki 2030 metų Lietuvai reikia sutelkti apie 14 mlrd. eurų, iš kurių beveik 10 mlrd. eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Seimo 2021 metų birželio 30 d. patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nustatyti ambicingi klimato kaitos tikslai, kuriems įgyvendinti lėšų poreikis ateityje tik didės. Tačiau vien tik viešojo sektoriaus finansavimo nepakaks. Siekiant ambicingų tikslų būtina pasitelkti ir privačius išteklius, pavyzdžiui, daugiau privačių investicijų pritraukti į tvarius projektus.

Būtent siekdama prisidėti prie ekonomikos žaliosios pertvarkos Finansų ministerija parengė Planą, kuriuo įgyvendinamos kartu su Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku 2019–2021 metais vykdyto tvariųjų finansų projekto rekomendacijos dėl Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano[4]. Plano tikslas – remti žaliųjų finansų plėtrą Lietuvoje, kuri apimtų tiek viešųjų, tiek privačių finansų sritis, sukurti palankią ekosistemą žaliosioms investicijoms, sudaryti prielaidas privataus sektoriaus investicijų pritraukti žaliesiems tikslams, skatinti kurti platesniam investuotojų ratui skirtas žaliąsias priemones, kurios leistų išteklius nukreipti į žaliuosius projektus ir taip prisidėti prie Lietuvos ekonomikos žaliosios pertvarkos.

Plano veiksmai numatyti atsižvelgiant ne tik į minėto tvariųjų finansų projekto konsultantų parengtas rekomendacijas dėl Lietuvos žaliųjų finansų ekosistemos sukūrimo, bet ir į Aštuonioliktosios Vyriausybės programos[5], 2021–2030 metų nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano[6] bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ tikslus, susijusius su Lietuvos ekonomikos žaliąja pertvarka.

Plano projektą parengė Finansų ministerijos įsteigta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios veikloje dalyvavo ir viešojo sektoriaus, ir finansų rinkos atstovai. Darbo grupės nariai, įvertinę rekomendacijų pobūdį, apimtį ir įgyvendinamumą, teikė pasiūlymus Planui. Plane pateikiami ERPB rekomendacijoms įgyvendinti planuojami veiksmai.

Konsultacijos tikslas

Sužinoti visuomenės nuomonę apie 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano projektą, gauti pasiūlymų, kaip efektyviau pasiekti išsikeltus tikslus.

 

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Įvertinti gautus visuomenės pasiūlymus ir pagal juos patikslinti 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano projektą.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Konsultacijoje galima dalyvauti nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. sausio 26 d. (imtinai), pateikiant savo pasiūlymus raštu atsakingai Finansų ministerijos darbuotojai Jurgitai Didikaitei (el. p. [email protected]).

Kontaktai

Jurgita Didikaitė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kapitalo rinkų skyriaus vyriausioji specialistė, el. p. [email protected], tel. (8 5) 239 0114.