Aprašymas
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sensta: daugėja vyresnio amžiaus asmenų ir didėja jų dalis bendroje gyventojų struktūroje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje šalyje gyveno 551 tūkst. 65 m. ir vyresnių (toliau – 65+) žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,6 proc. (2018 m. pradžioje). Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus 65+ amžiaus grupės žmonės. Vyresnių, pagyvenusių asmenų (65+amžiaus) grupėje stebimas dažnesnis sergamumas lėtinėmis ligomis, ypač dažnai asmuo serga keliomis lėtinėmis ligomis. Asmenims, kuriems dėl lėtinių ligų nustatomas bendras funkcijų sutrikimas ar kurie dėl amžiaus, neįgalumo yra praradę gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat tokius asmenis prižiūrintiems asmenims reikalingas didesnis kompleksinių – socialinių ir sveikatos priežiūros – paslaugų poreikis.
Asmenų, turinčių specialiuosius nuolatinės slaugos arba priežiūros poreikius 2021 m. skaičius siekė 90 574 ir tik 5938 (6,5 proc.) iš jų gauna integralias, t.y. kompleksiškai teikiamas sveikatos ir dienos socialinės globos paslaugas. Asmenys, kurie negali gyventi visaverčio savarankiško gyvenimo ir nesulaukia pagalbos savo artimoje aplinkoje, šeimos, kurios neturi galimybės namuose prižiūrėti savo artimųjų dėl darbo ar kitų įsipareigojimų, priversti ieškoti vietos socialinės globos ar slaugos namuose bei ligoninėse.
Šiuo metu kuriama ilgalaikė priežiūros sistema, apimanti sveikatos ir socialinių paslaugų teikimą kartu, kuria siekiama:
- atliepti senstančios visuomenės poreikius, padidinti ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, šių paslaugų apimtį ir kokybę;
- įgyvendinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriaus integraciją, apimančią bendrą paslaugų valdymą, organizavimą ir finansavimą;
- įtvirtinti „vieno langelio” principu grįstą ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo sistemą.
Konsultacijos tikslas
Šios konsultacijos metu siekiama:
- identifikuoti ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjų kategorijas ir ilgalaikės priežiūros paslaugų apimtį;
- sužinoti nuomonę dėl dalies ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimo asmeninėmis lėšomis.
Konsultacijos rezultatų panaudojimas
Apklausos rezultatai bus panaudojami įgyvendint Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio projektą, atliekant ilgalaikės priežiūros numatomo reguliavimo poveikio vertinimą bei rengiant Ilgalaikės priežiūros įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimo projektus.
Kaip dalyvauti konsultacijoje
Konsultacijoje galima dalyvauti iki 2022 m. gegužės 26 d. užpildant šią anketą.
Dalyvauti konsultacijoje kviečiami ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjai (pacientų, neįgaliųjų, pensinio amžiaus asmenų interesus atstovaujančios organizacijos).
Kontaktai
Sveikatos apsaugos ministerijos
Asmens sveikatos departamento
Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Solveiga Inokaitytė – Šmagarienė
El. paštas: [email protected]