Viešoji konsultacija dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų organizavimo

Aprašymas

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sensta: daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir didėja jų dalis bendroje gyventojų struktūroje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje šalyje gyveno 551 tūkst. 65 m. ir vyresnių (toliau – 65+) žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,6 proc. (2018 m. pradžioje). Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus 65+ amžiaus grupės žmonės. Vyresnių, pagyvenusių asmenų (65+amžiaus) grupėje stebimas dažnesnis sergamumas lėtinėmis ligomis, ypač dažnai asmuo serga keliomis lėtinėmis ligomis. Sveikatos sutrikimus patiriantys žmonės negali patys savimi tinkamai pasirūpinti, dėl to jiems reikalingas didesnis kompleksinių – socialinių ir sveikatos priežiūros – paslaugų poreikis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2012–2019 m. stabilizavosi asmenų, gaunančiųjų priežiūros (pagalbos) kompensacijas, skaičius (2012 m. – 58,3 tūkst., 2016 m. – 56,3 tūkst., 2020 m. – 56,2 tūkst.) ir asmenų, turinčių negalią, kuriems paskirta slaugos išlaidų kompensacija, skaičius (2012 m. – 39,6 tūkst., 2016 m. – 41,3 tūkst., 2020 m. – 34,3 tūkst.). Nors Lietuvoje teikiama vis daugiau socialinių paslaugų namuose (2020 m. socialines paslaugas namuose gavo apie 22,1 tūkst. šalies gyventojų, tai yra 36 proc. daugiau nei 2012 m.), tačiau paslaugos namuose suteikiamos tik nedidelei asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, daliai (2012 m. – 16,5 proc., 2020 m. – 24,4 proc.). Slaugos paslaugas namuose 2019 m. gavo apie 43,1 tūkst. gyventojų.

Asmenų, turinčių specialiuosius nuolatinės slaugos arba priežiūros poreikius 2021 m. skaičius siekė 90 574, ir tik 5938 (6,5 proc.) iš jų gauna visas integralias (sveikatos ir socialines) paslaugas, dėl šios priežasties didėja lėtinių ligų ekonominė našta valstybei. Ilgalaikės priežiūros paslaugas apima sveikatos priežiūros paslaugas (slaugos paslaugas pacientų namuose, slaugos paslaugas slaugos ligoninėse) ir socialines paslaugas (pagalba į namus, dienos socialinę globa asmens namuose ir institucijoje, integralią pagalbą namuose, stacionarią socialinę globą). Šios paslaugos teikiamos fragmentuotai, nėra koordinuojamos ir derinamos tarpusavyje.

Pagalba namuose yra ribota ir dėl paslaugų organizavimo ypatumų – jas teikia skirtingų sistemų specialistai (asmenys, kuriems yra reikalinga ilgalaikė priežiūra, paslaugas gauna iš dviejų tiekėjų – socialinės srities ir sveikatos priežiūros apsaugos sektorių specialistų), nestacionarios paslaugos dažniausiai teikiamos tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Asmenys, kurie negali gyventi visaverčio savarankiško gyvenimo ir nesulaukia pagalbos savo artimoje aplinkoje, šeimos, kurios neturi galimybės namuose prižiūrėti savo artimųjų dėl darbo ar kitų įsipareigojimų, priversti ieškoti vietos socialinės globos ar slaugos namuose bei ligoninėse. Konstruojant naują ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį, potencialių gavėjų sąrašas galėtų reikšmingai padidėti.

Atsižvelgiant į išdėstytas problemas, siūlomas naujas ilgalaikės priežiūros paslaugų modelis. Šio modelio strateginiai tikslai yra:
•    atliepti senstančios visuomenės poreikius, padidinti ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, šių paslaugų apimtį ir kokybę;
•    įgyvendinti pilną sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriaus integraciją teikiant paslaugas žmonėms su negalia ir senyvo amžiaus asmenims;
•    sukurti naują ilgalaikės priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo modelį, kuris apimtų ambulatorinę ir stacionarinę (slaugos ir socialinės globos) grandis visose savivaldybėse;
•    parengti ir priimti teisės aktus, reglamentuojančius bendrą socialinių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį;
•    įtvirtinti „vieno langelio” principu grįstą ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo sistemą.

Konsultacijos tikslas

Sulaukti pasiūlymų dėl Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio projekto (paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos, paslaugų poreikio vertinimo, darbo organizavimo vieno langelio principu galimybių), identifikuoti trūkstamus institucinės, bendruomenių ir namų sąlygomis teikiamos ilgalaikės priežiūros išteklius (infrastruktūra, reikalingi specialistai).

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Pateikti pasiūlymai bus panaudojami tobulinant Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio projektą, atliekant ilgalaikės priežiūros modelio numatomo reguliavimo poveikio vertinimą bei rengiant Ilgalaikės priežiūros įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimo projektus.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Viešoji konsultacija vyks nuotoliniu būdu "Microsoft Teams" aplinkoje 2022 m. gegužės 5 d. 14:00 – 15:30 val. Nuoroda bus išsiųsta užsiregistravusiems dalyviams dieną prieš renginį.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis el. paštu [email protected] iki gegužės 4 d. nurodant vardą, pavardę ir atstovaujamą organizaciją. Registracijos metu renkami duomenys bus naudojami tik dalyvių skaičiui sužinoti ir valdyti.

Kontaktai

Sveikatos apsaugos ministerijos 
Asmens sveikatos departamento 
Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Solveiga Inokaitytė – Šmagarienė
El. paštas: [email protected]