Aprašymas
KONTEKSTAS
Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas yra nekvestionuotinas uždavinys tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyje. Tai implikuoja ir žmogaus socialinių teisių, inter alia teisės į darbą, garantavimo būtinybę. Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių - jis ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą. Galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia, kadangi, kaip teigia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) 2016 m. ataskaita, būtent patiriami sunkumai įsidarbinant yra dominuojanti priežastis, dėl kurios asmenys su negalia dažniausiai jaučia socialinę atskirtį mūsų visuomenėje.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia. 2018 m. Tarptautinės darbo organizacijos (angl. ILO) atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su negalia (21.9 proc.) ir asmenų be negalios (6.1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES). Negalią turinčių asmenų į(si)darbinimo problema yra itin svarbi dar ir todėl, kadangi negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus: daugiau nei 6-i iš 10-ies pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų. Dėl šios priežasties, negalią turintiems asmenims ypač aktualiu tampa paslaugų ir priemonių, susijusių tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su asmenų skatinimu į(si)traukti į darbo rinką ir gebėti pasirūpinti savo asmenine bei šeimos gerove, prieinamumas. Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nėra numatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas bei keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas bei kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc. (Valstybės kontrolė, 2020). Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis (LND, 2018). Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams – 43 proc. apklaustų darbdavių trūko informacijos apie darbo vietos pritaikymą asmenims su negalia ar galimybę gauti valstybės paramą (Spinter tyrimai, 2019).
Tarptautinė patirtis rodo, jog siekiant maksimalaus paslaugų ir priemonių prieinamumo bei efektyvaus jų panaudojimo, asmenų su negalia integracijos klausimus būtina spręsti kompleksiškai, bendradarbiaujant valstybinėms institucijoms, darbdaviams, asmenis su negalia ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), tam pasiekti kuriant informacines sistemas – skaitmeninius įrankius - tikslinėms grupėms. „Kurk Lietuvai“ projekto „Asmenų su negalia užimtumo darbo rinkoje skatinimas“ metu atlikta esamos situacijos ir poreikio analizė, užsienio šalių gerųjų praktikų apžvalga bei viešoji konsultacija atskleidė poreikį sukurti nacionalinę platformą Lietuvos gyventojams, siekiant paskatinti integralios pagalbos teikimo asmenims su negalia sistemos įgyvendinimą ir didinti įvairiapusę asmenų su negalia integraciją į visuomenę.
TIKSLAS
Viešosios konsultacijos tikslas - aptarti informacijos prieinamumo iššūkius ir supažindinti suinteresuotąsias šalis (asmenis su negalia, jų šeimos narius, globėjus, darbdavius, viešąjį sektorių, NVO ir kitus socialinius partnerius) su pirmine interaktyvios informacijos dalinimosi ir bendradarbiavimo platformos versija ir gauti grįžtamąjį ryšį apie jos aktualumą, patogumą (angl. user experience), turinį bei tinkamumą visoms suinteresuotosioms šalims.
METODAS
Apskritojo stalo diskusija (nuotolinė)
PROGRAMA
10:00 Sveikinimo žodis ir projekto pristatymas
10:15 Detali interaktyvios informacijos dalinimosi ir bendradarbiavimo platformos koncepcijos apžvalga ir pastabų teikimas realiu laiku
11:15–11:30 Pagrindinių pastabų apibendrinimas bei tolimesnių žingsnių planavimas
11:30–12:00 Laikas dalyvių klausimams apie interaktyvią informacijos dalinimosi ir bendradarbiavimo platformą
MODERATORĖS
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Lauryna Filatovaitė ir Gabrielė Taminskaitė
LAIKAS IR DALYVAVIMAS
Apskritojo stalo diskusija vyks 2021 m. sausio 14 d. (ketvirtadienį) nuo 10:00 iki 12:00 val. nuotolinėje MS Teams darbo erdvėje. Kviečiame dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje, jei manote, jog Jūsų įžvalgos bus naudingos kuriant platformą. Dalyvavimui būtina išankstinė registracija, užpildant šią dalyvio anketą. Registracija vyksta iki 2021 m. sausio 11 d. Registracijos metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik apskritojo stalo diskusijos dalyviams, jų skaičiui sužinoti ir valdyti.
REZULTATŲ PANAUDOJIMAS
Viešosios konsultacijos rezultatai bus naudojami tobulinant interaktyvios informacijos dalinimosi ir bendradarbiavimo platformos koncepciją.
Papildoma informacija: ši viešoji konsultacija yra „Kurk Lietuvai“ programos vykdomo projekto „Asmenų su negalia užimtumo darbo rinkoje skatinimas“ dalis. Visą su projektu susijusią informaciją galima rasti čia
Projekto vadovės: Lauryna Filatovaitė ([email protected]) ir Gabrielė Taminskaitė ([email protected])
Viešosios konsultacijos rezultatus rasite čia.