BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Viešoji konsultacija dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos pertvarkos

Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti
Organizuojanti institucija
Įvertinimas

1

Peržiūros

141

Aprašymas

Kontekstas

Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Programos nuostatų įgyvendinimo plane[1] patvirtinta 5.7.1. priemonė „Parengti ir patvirtinti naują vidutinės trukmės kelių finansavimo sistemą – nustatyti valstybinės ir vietinės reikšmės kelių administravimo principus, siekiant didesnio skaidrumo, efektyvumo, savivaldybių įsitraukimo ir sprendimų depolitizavimo (pakeisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą)“, kurios įgyvendinimo terminas – 2021 m. IV ketv. Viešoji konsultacija organizuojamos vadovaujantis Viešųjų konsultacijų metodika ir yra teisės aktų projektų poveikio vertinimo sudėtinė dalis.

Esama situacija

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką kelių infrastruktūra gali būti finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP), Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų, savivaldybės biudžetų ir fizinių bei juridinių asmenų lėšomis. Pažymėtina, kad šiuo metu KPPP lėšos lieka pagrindiniu, o kai kurioms savivaldybėms net vieninteliu kelių finansavimo šaltiniu.

Išsami informacija apie Kelių priežiūros ir plėtros programą bei svarstomą pertvarką - prezentacijoje.

Finansavimo problemos

Kasmet keliams skiriamas finansavimas yra nepakankamas, siekiant gerinti kelių dangos būklę ir pasiekti keliams nustatytus efektyvumo rodiklius[2], nėra tvarus ir netenkina tiek valstybės, tiek ir savivaldybių poreikių. ES finansavimas keliams ateityje neišvengiamai mažės, todėl vis aktualesniu klausimu tampa kelių finansavimo alternatyvių šaltinių paieška. Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutarime[3] konstatavo, kad nepanaudotos KPPP lėšos nepersikelia į kitus metus ir turi būti grąžintos į biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kaip niekad aktualus tampa efektyvesnis KPPP lėšų panaudojimas ir planavimas.

KPPP administravimo sistema yra sudėtinga, ji dažnai skaidoma į subprogramas (pvz., vietinių žvyrkelių programa), savivaldybėms tenka nuolat stebėti ir teikti atskirus prašymus atskiram papildomam finansavimui (pvz., dėl KPPP rezervo). Dėl sudėtingos planavimo sistemos didėja rizika per metus nepanaudoti dalies KPPP lėšų.

Planavimo problemos

KPPP finansavimas šiuo metu yra susietas su vienerių metų valstybės biudžetu, tuo tarpu dauguma kelių infrastruktūros projektų trunka vidutiniškai 2–3 metus, todėl projektus dažnai tenka skaidyti į etapus arba laikinai stabdyti darbus, kol bus gautas tolesnis finansavimas. Tokia tvarka, kai nėra žinoma vidutinės trukmės finansavimo, apsunkina didesnės apimties projektams atlikti reikalingus viešuosius pirkimus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nėra analize paremto ilgalaikio valstybinės reikšmės kelių plėtros plano ir visa tai apsunkina projektų ir jų finansavimo planavimą. Nesant ilgalaikio valstybinės kelių planavimo instrumento, keičiantis  Susisiekimo ministerijos vadovybei, kyla rizika prioritetų pasikeitimui, atitinkamai gali keistis ilgalaikių valstybinių kelių plėtros planavimas.

Teisingo lėšų paskirstymo tarp savivaldybių klausimas

Vienų savivaldybių grupių išskyrimas iš visų savivaldybių sudaro prielaidas kilti klausimams dėl teisingo keliams skirtų lėšų tarp savivaldybių paskirstymo. Taip pat pažymėtina, kad vienodų ir aiškių kriterijų, pagal kuriuos vėliau pačios savivaldybės skirsto gautus KPPP „krepšelius“, trūkumas sukelia klausimų dėl sprendimų priėmimo skaidrumo ir projektų kaštų-naudos įvertinimo[4]. Ypač aktualu pasiekti, kad visuomenė viešai galėtų stebėti, pagal kokius kriterijus, eiliškumą ir planus vykdoma savivaldybių kelių infrastruktūros projektų plėtra.

Viešosios konsultacijos metu bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Pagal kokius kriterijus ir kokiomis proporcijomis numatytas finansavimas vietiniams keliams turi būti skirstomas tarp 60 savivaldybių  (šiuo metu pagal nuolatinių gyventojų skaičių (50 proc.) ir vietinės reikšmės kelių ilgį (50 proc.) savivaldybėje)?
  • Pagal kokius kriterijus savivaldybės gautą KPPP finansavimą turėtų skirstyti vietiniams keliams, atrinkti projektus?
  • Kokiems vietiniams keliams savivaldybės turėtų teikti prioritetą?
  • Kiti svarbūs savivaldybėms kelių finansavimo klausimai.

Viešosios konsultacijos tikslas:

Gauti suinteresuotų grupių pasiūlymus dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos pertvarkos, siekiant efektyviau įgyvendinti KPPP peržiūrą.

Viešosios konsultacijos metodai:

  1. Kvietimas teikti pasiūlymus.
  2. Apskrito stalo diskusijos.

Viešosios konsultacijos laikas:

  1. Pasiūlymai teikiami nuo 2021 m. birželio 21 d. iki liepos 9 d.
  2. Apskrito stalo diskusija vyks 2021 m. liepos 8 d. nuotoliniu būdu.  Rengiamos dvi sesijos: 10.00 – 11.30 val. ir 13.00 – 14.30 val. 

Registracija:

Rašytinius pasiūlymus galima teikti iki 2021 m. liepos 9 d. el. paštu konsultacijos@sumin.lt.

Registruotis į apskritojo stalo diskusiją galima iki liepos 5 d. čia.

Jei turėtumėte klausimų ar papildomų komentarų, mielai kviečiame susisiekti su Asta  Krasočkiene telefonu (8 5) 239 3813. Registracijos metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik dalyvių skaičiui sužinoti ir valdyti.

Rezultatų panaudojimas:

Viešosios konsultacijos rezultatai bus panaudoti rengiant su KPPP reglamentavimu susijusių teisės aktų pakeitimo projektus.

Papildoma informacija:

Daugiau apie siūlomus pakeitimus rasite čia:

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.111852/asr)

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.254521/beuRPpqkXQ?jfwid=16rzjwe9i7)

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2021 metų sąmata (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3c417a00727b11eb9601893677bfd7d8)

 

[1] Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Programos nuostatų įgyvendinimo planas, patvirtintas Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“.

[2] 2020 m. gruodžio 1 d. Valstybės kontrolės auditas Nr. VAE-13 „Kelių infrastruktūros valdymas“ nustatė, kad valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklė 2019 m., lyginant su 2016 m., blogėjo, o 2019 m. 60 proc. šių kelių buvo blogos arba labai blogos būklės.

[3] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

[4] 2020 m. gruodžio 1 d. Valstybės kontrolės auditas Nr. VAE-13 „Kelių infrastruktūros valdymas“ nustatė, kad siekiant užtikrinti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojami vietinės reikšmės kelių (gatvių) statybos ir priežiūros darbai būtų atrenkami objektyviau, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nustatančius pareigą savivaldybėms patvirtinti teisės aktus, reglamentuojančius šios programos lėšų skirstymą, ir juose nurodyti atrankos kriterijus, procedūras ir jų vykdymą.

Viešosios konsultacijos rezultatai

Viešosios konsultacijos dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos pertvarkos rezultatai

 

Paskelbta

2021-06-18

Galioja iki

2021-07-09