BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Viešoji konsultacija dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto

Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti
Organizuojanti institucija
Tikslinės grupės
Įvertinimas
Peržiūros

276

Konsultacijos metodas
Metodo data
Nuo 2022-03-21 iki 2022-03-29

Pastabas ir pasiūlymus galite teikti užpildydami elektroninę anketą iki 2022 m. kovo 29 d.

Aprašymas

Vandens įstatymo keitimo projektu reguliacinių ir ekonominių priemonių pagalba siekiama užtikrinti, kad paviršinio vandens išgavimas (naudojimas) netrikdytų paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo, neblogintų jo būklės ir neužkirstų kelio pasiekti vandensaugos tikslus. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje 63 % upių ir 64 % ežerų kategorijų vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Paviršinio vandens išteklių tausus ir subalansuotas naudojimas ypač aktualus esant hidrologinėms sausroms, kurios Lietuvoje vis dažnesnės. Paviršinių vandens išteklių naudojimas laistymui, kuris būdingas sausuoju laikotarpiu, daro neigiamą įtaką vandens telkinio būklei ir  ekosistemoms. Atsižvelgiant į tai, kad požeminio vandens išteklių Lietuva turi pakankamai, tokiems tikslams kaip laukų drėkinimas ir daržininkystė paviršinio vandens išteklių naudojimą, esant sausroms, siūlytina keisti požeminio vandens ištekliais ar surenkamu lietaus vandeniu.  

Planuojamas Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimas. 

Esminiai pakeitimai: 

1. Siūloma nuo 2024 m. privaloma registracija paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojantiems/išgaunantiems ar planuojantiems naudoti/išgauti 10 m3 ar daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio.  Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo (paimamo) vandens kiekį padalinus iš mėnesio dienų skaičiaus. Registracija būtų vykdoma supaprastinta tvarka, atitinkančia licencijų išdavimo modelį „D“, nustatytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“. Visų paviršinio vandens naudotojų registravimas suteiktų galimybę sukaupti ir susisteminti informaciją, reikalingą vandens apsaugos tikslams įgyvendinti, ir, esant poreikiui, nustatyti vandens iš paviršinio vandens telkinių išgavimo sąlygas.   11 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta, kad imant gėlą paviršinį vandenį turi būti taikomos kontrolės priemonės ir vandens ėmimui turi būti gautas išankstinis leidimas. Šiuo metu esama sistema nėra tinkama efektyviam kontrolės priemonių taikymui. Siūloma registraciją paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše prilyginti leidimo turėjimui. Bendrosios vandens politikos direktyvos 11 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta, kad imant gėlą paviršinį vandenį turi būti taikomos kontrolės priemonės ir vandens ėmimui turi būti gautas išankstinis leidimas. Šiuo metu esama sistema nėra tinkama efektyviam kontrolės priemonių taikymui. Siūloma registraciją paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše prilyginti leidimo turėjimui. 

2. Iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo (paimamo), per hidrotechninius įrenginius praleidžiamo vandens apskaita fiziniams ir juridiniams asmenims bus privaloma nuo 10 m3, o ne nuo 100 m3 kaip numatyta dabar. Išgaunamo (paimamo) vandens, per hidrotechninius įrenginius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis turės vykdyti visi paviršinio ir požeminio vandens naudotojai be išimčių, sunaudojantys 10 m3 ir daugiau per parą ir aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti ataskaitą AM įgaliotai institucijai. Pakeitimai leis įgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad kiekviename upės baseino rajone valstybės narės nurodo visus vandens telkinius, iš kurių kasdien vidutiniškai imama daugiau kaip 10 m3 arba daugiau kaip penkiasdešimčiai asmenų vartoti skirto vandens. 

3.  Nuo 2024 m. naikinama išimtis mažosioms HE (kurių galia iki 10 MW) įvedant reikalavimą registruoti paviršinio vandens išteklių naudojimą. Mažosioms HE sunaudojant 100 m3  ir daugiau per parą vandens atsiranda prievolė mokėti mokestį už išgautus paviršinio  vandens išteklius pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede hidroenergetikai  naudojamam paviršiniam vandeniui nustatytą  tarifą -  0,00001 Eur/m3 (toks, koks dabar taikomas didžiosioms HE). Vertinant tai, kad mažosios hidroelektrinės pagamina labai nedidelę elektros energijos dalį, bet daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, nėra prasminga ūkio subjektus atleisti nuo mokesčio už naudojamą vandenį. Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu iš 97 mažųjų hidroelektrinių – 88 (90%) daro reikšmingą ir labai reikšmingą neigiamą poveikį upėms. Didelė dalis ES valstybių užtvankų naudojimą hidroenergetikai reguliuoja leidimais, kurių galiojimo terminas varijuoja nuo 0 iki 100 metų. Lietuvoje jokios užtvankų naudojimo leidimų sistemos nėra, todėl siūloma nustatyti paviršinio vandens naudojimo registraciją. 

4. Iš esmės keičiamos plaukiojimo paviršiniuose vandens telkiniuose savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, plūduriuojančių priemonių įrengimo, statymo paviršiniuose vandens telkiniuose nuostatos. Siūloma nustatyti naują plaukiojimo priemonių ir plūduriuojančiųjų priemonių naudojimo paviršiniuose vandens telkiniuose reglamentavimą, siekiant aiškesnio, lyginant su dabartiniu, ir mažiau išlygų turinčio reguliavimo, įstatymu suteikiant įgaliojimus savivaldybių taryboms Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimus dėl griežtesnių apribojimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis ar aukšto meistriškumo sporto pratybų ir (ar) sporto renginių organizavimo savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, suderinus su atitinkamų saugomų teritorijų institucijomis, taip pat sprendimus dėl plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo savivaldybės teritorijoje esančiuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Šie pakeitimai leistų savivaldybėms labiau atsižvelgti į vietos bendruomenės poreikius, siekiant užtikrinti tinkamas žmonių poilsiui ir rekreacinei veiklai sąlygas, ar organizuoti aukšto meistriškumo sporto renginius savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, sutrumpintų reikalingų sprendimų priėmimo laiką. Siekiant skatinti mažiau taršių ir triukšmingų plaukiojimo priemonių naudojimą ir taip užtikrinti geresnę vandens telkinių apsaugą nuo galimos taršos ir mažinti triukšmo poveikį vandens faunai, siūloma nuo 2024 m. uždrausti naudoti savaeiges plaukiojimo priemones, varomas dvitakčiais vidaus degimo varikliais, prioritetą skiriant plaukiojimo priemonėms su keturtakčiais vidaus degimo ar elektriniais varikliais. 

5.  Keičiamos Įstatymo nuostatos, susijusios su upių ir ežerų reguliavimu ir su  žmogaus sukurtų objektų (dirbtinių kliūčių) pašalinimu iš vandens telkinių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei, ir įpareigojimu hidrotechnikos statinių (užtvankų) savininkams (valdytojams) įrengti užtvankose ar greta jų žuvų pralaidas. Paviršinio vandens telkinio fizinių charakteristikų pakeitimai, jeigu jie gali sutrukdyti pasiekti vandens telkiniui keliamus vandensaugos tikslus, gali būti vykdomi tik išimtiniais atvejais, kaip tai nustatyta Bendrosios vandens politikos direktyvos 4 straipsnio 7 dalies c) ir d) punktuose. Upių ir ežerų reguliavimo darbai ir (arba) priemonės gali būti vykdomos tik esant ypatingiems visuomenės (valstybės) poreikiams, kai jų vykdymas įtrauktas į upių baseinų rajonų valdymo dokumentus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 

Siekiant užtikrinti (atkurti) upių vientisumą, būtina pašalinti kliūtis sudarančius negamtinės kilmės objektus (užtvankas, užtvankų liekanas, slenksčius ir kt.), jeigu jie neteikia visuomenei naudos, neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ar kitoms reikmėms ir šiuos objektus rekonstruoti neekonomiška. Dėl upėje įrengtos užtvankos ar jos liekanų atsiranda reikšmingi pokyčiai patvenktoje upės dalyje bei dažniausiai atsiliepia visam upės baseinui. Įrengtos užtvankos nulemia upės ir (ar) jos intakų ekologinės būklės pablogėjimą. Užtvenkus upę ir įrengus tvenkinį susidaro ištisa poveikių grandinė fiziniams ir biologiniams aplinkos komponentams. 

Įstatymu siekiama nustatyti pareigą nuo 2026 metų hidrotechnikos statinių savininkams (valdytojams) ar naudotojams įrengti žuvų pralaidas upėse pagal įstatyme numatytus kriterijus, siekiant užtikrinti (atkurti) upių vientisumą ir tinkamas sąlygas žuvų migracijai. Upių vientisumas (kuris įvertinamas ir apibūdinamas pagal tai, ar yra dirbtinės kliūtys žuvų migracijai, ar nėra,  ar yra ant kliūties įrengtas veikiantis žuvitakis) yra vienas iš svarbių hidromorfologinių kokybės elementų, naudojamų paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei vertinti. Įstatymu nustatyta prievolė hidrotechnikos statinių savininkams (valdytojams) ar naudotojams įrengti žuvų pralaidas padėtų spręsti efektyvios žuvų migracijos per užtvankas problemas ir sudarytų prielaidas žuvų bendrijų būklės rodikliams, tuo pačiu ir paviršinio vandens telkinio ekologinei būklei gerėti. 

6. Siūloma nustatyti, kad šiuo metu Vandens įstatyme nustatytas draudimas nebūtų taikomas asmenims, tiesiogiai į vandens telkinius išleidžiantiems paviršines (lietaus) nuotekas.  Tiesioginis buitinių, gamybinių, komunalinių nuotekų, nors ir išvalytų, išleidimas į gamtinę aplinką, ypač į nepratekamus vandens telkinius, keičia jų ekosistemas, blogina būklę, dėl azoto ir fosforo prietakos skatina uždumblėjimą. Tačiau vertinant vandens telkinių būklę nenustatyta, kad neleistiną neigiamą poveikį sukeltų išvalytų paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimas. Todėl vertinant kaštų ir naudos analizės principu, tikslinga nustatyti išimtį ir leisti paviršines (lietaus) nuotekas tiesiogiai išleisti į vandens telkinius, nes šiuo metu galiojančio Vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytam reikalavimui įgyvendinti reikalingos investicijos nebūtų proporcingos pasiektam efektui dėl vandens telkinių būklės pagerėjimo. Be to, tiesioginis išvalytų paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimas į vandens telkinius padės kompensuoti hidrologinių sausrų daromą poveikį vandens telkinių hidrologiniam režimui.  

7. Siūloma įtvirtinti pagrindą, kuriuo vadovaujantis būtų priimamas sprendimas dėl miesto nuotekų naudojimo drėkinimui žemės ūkyje (įgyvendinant 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų nuostatas). Vadovaujantis 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų nuostatomis, valstybė narė atsižvelgdama į atitinkamus kriterijus (geografines ir klimato sąlygas, su kitais vandens ištekliais susijusias problemas ir tų išteklių būklę, su vandens ištekliais susijusias aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas), gali nuspręsti, kad netikslinga naudoti miestų nuotekas drėkinimui žemės ūkyje. Atsižvelgus į tai, Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma įtvirtinti pagrindą, kuriuo vadovaujantis būtų priimamas sprendimas dėl miesto nuotekų naudojimo drėkinimui žemės ūkyje. Šio įstatymo pagrindu aplinkos ministras įgaliotų atitinkamą instituciją bendradarbiauti su užsienio valstybių institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų panaudojimo drėkinimui žemės ūkyje. 

8. Keičiamos ir (ar) papildomos įstatymo sąvokos, siūlomi Įstatymo 14, 20 ir 21 straipsnių redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsisakant nebeaktualių nuorodų į vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, įsigaliojus Strateginio valdymo įstatymo pakeitimams.

Konsultacijos tikslas

Šios konsultacijos metu siekiame informuoti gyventojus ir suinteresuotąsias grupes apie planuojamus pakeitimus, išsiaiškinti suinteresuotų asmenų ir visuomenės nuomonę bei suteikti galimybę pateikti savo pastabas šiais aspektais: 

  • dėl paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos; 
  • dėl plaukiojimo paviršiniuose vandens telkiniuose savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis pakeitimų; 
  • kitais klausimais.

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Konsultacijos metu gauti pasiūlymai leis įvertinti įstatymo projekto pakeitimus, bus svarstomi kaip alternatyvos,  pasirenkant tinkamiausią, kad  Vandens įstatymo pakeitimo projektas geriausiai atitiktų visų suinteresuotų pusių poreikius.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Pastabas ir pasiūlymus galite teikti užpildydami elektroninę anketą iki 2022 m. kovo 29 d..

Kontaktai

Dėl įstatymo projekto turinio kreiptis [email protected] 

Dėl techninių anketos klausimų kreiptis [email protected] 

Paskelbta

2022-03-21

Galioja iki

2022-03-29