Viešoji konsultacija dėl Lytiškumo ugdymo praktinio gido sukūrimo

Aprašymas

Nors egzistuoja LR švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta lytiškumo ugdymo programa, kuri turėtų būti diegiama mokyklose, tačiau jaunimui vis dar trūksta lytiškumo ugdymo sklaidos mokyklose.

Lytiškumo ugdymo programos trūkumas gali neigiamai paveikti:

1) tarpasmeninį smurtą;  

2) LGBT patyčias;

3) lytiškai plintančios infekcijos (LPI);

4) ŽIV rodiklius;

5) paauglių nėštumo rodiklius.

1. Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) (2014) duomenimis, 11 % moterų Lietuvoje patyrė fizinį (arba) seksualinį smurtą iš savo dabartinių partnerių, tuo tarpu ES vidurkis yra 8 %.  24 % Lietuvos  moterų patyrė (fizinį ar seksualinį) smurtą iš bet kurio partnerio (esamo ar buvusio), o ES  22 % moterų (vidutiniškai). 

2. 31 % lietuvių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė LGBT diskriminaciją iš mokyklos ar universiteto darbuotojo – tai yra didžiausias rodiklis ES (ES vidurkis – 18 %).  81 % lietuvių visada arba dažnai slepia savo LGBT statusą mokykloje iki 18 metų amžiaus, palyginti su 67 % ES (FRA, 2014). 

3. Chlamidijos ir gonorėjos diagnozės Lietuvoje labiausiai paplitusios tarp jaunų žmonių (20–34 metų amžiaus).

4. Lietuvoje, palyginti su ES tendencijomis, pastaruoju metu labai padaugėjo heteroseksualių ŽIV atvejų. ŽIV plitimas narkotikų injekcijos būdu sudarė 40 proc. visų ŽIV plitimo atvejų Lietuvoje, o tai daug daugiau nei ES vidurkis (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, PSO, 2018 m.). Dauguma apklaustų asmenų tvirtino, kad prezervatyvus naudoja retai arba niekada (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, LR Sveikatos apsaugos ministerija 2019). 

5. Pasak Lietuvos mokslininkų (Tretjakova, et. al., 2018), pastebima, kad paauglių  (15–19 m.) nėštumų ir gimdymų skaičius, lyginant su ES vidurkiu 2001 ir 2015 metais, sumažėjo nuo 16,6 (2001 metais) iki 10,8 (2015 metais) atvejų tūkstančiui gyventojų. Duomenys rodo, kad 2015 metais 17-kos iš 28 ES valstybių nepilnamečių nėštumų ir gimdymų rodiklis buvo mažesnis nei ES vidurkis, o virš ES vidurkio atsidūrė šios šalys: Rumunija (36,6), Bulgarija (41,3), Latvija (18,1), Vengrija (23,1), Slovakija (24,6), ir Lietuva (14,2). Tai reiškia, kad, 2015 duomenims, Lietuvoje 1 tūkst.  15–19 amžiaus moterų teko 14,2 kūdikio. Tuo tarpu ES šalyse su mažiausiais rodikliais skaičiai daugiau nei keturis kartus mažesni: Nyderlandai (3,2), Danija (3,4), Švedija (4,5) ir Kipras (4,9). 

Atvirasis jaunimo centras (AJC) –  tai įstaiga ar jos padalinys, vykdantis atvirąjį darbą su jaunimu, teikiantis socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas, kurio savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, vietos ar religinės bendruomenės.

Atviroji jaunimo erdvė (AJE) – tai patalpa, skirta ir pritaikyta atvirajam darbui su jaunimu, galinti būti kultūros, švietimo, sporto ar socialinės srities įstaigoje (nekeičiant įstaigos juridinio statuso ir pritaikoma atvirajam darbui su jaunimu, panaudojant jau esamą priemonių ir metodinę bazę).

Lietuvoje yra 43 atvirieji jaunimo centrai ir 69 atvirosios jaunimo erdvės. 2019 m. AJC  ir AJE veikloje dalyvavo 10 158 jaunuoliai (tuo tarpu 2016 m. buvo 6,489).

Projekto metu siekiama sukurti praktinį lytiškumo ugdymo gidą jaunimo darbuotojams. Gidas padės jaunimo darbuotojams pasiruošti kalbėtis su jaunimu apie lytiškumą. Gido turinyje bus teorinė dalis ir rekomenduojami užsiėmimai. Gide pateiktos medžiagos aspektai bus praktiškai išbandyti (bent) viename atvirajame jaunimo centre. 

Viešosios konsultacijos tikslas – aptarti atvirųjų jaunimo centrų bei su jaunimų dirbančių darbuotojų iššūkius, konsultuojant jaunimą lytiškumo ugdymo klausimais. Fokus grupės dalyviai turės galimybę įvardinti savo centro jaunimo poreikius ir pasiūlyti, kokią informaciją būtų naudingiausia įtraukti į  praktinį gidą, kad jis jiems būtų naudingas, aktualus ir pritaikomas praktikoje.

Programa:

10:00 Sveikinimo žodis ir projekto bei projekto idėjos pristatymas

10:10–11:15 Fokus grupių diskusija

11:15–11:30 Diskusijos išvados ir grupės uždarymas. 

Moderatorius – Nika Norvilaitė, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

Metodas – fokus grupė.

Tikslinė auditorija – jaunimo darbuotojai.

Fokus grupė vyks „Zoom“ platformoje. Tikslas – išklausyti jaunimo centro darbuotojų poreikius lytiškumo ugdymo tema, kad praktinis gidas jiems būtų naudingas ir aktualus.

Laikas – birželio 10 d. 10–11:30 val.

Rezultatų panaudojimas – viešosios konsultacijos rezultatai bus panaudoti rengiant lytiškumo ugdymo praktinį gidą. Praktinis gidas bus pritaikytas jaunimo darbuotojams, dirbantiems atviruosiuose jaunimo centruose ar erdvėse arba kitose su jaunimu dirbančiose organizacijose.

Papildoma informacija – ši viešoji konsultacija yra dalis „Kurk Lietuvai“ programos vykdomo projekto „Lytiškumo ugdymo stiprinimas Lietuvoje”. Visą, su projektu susijusią informaciją, galima rasti projekto svetainėje (nuoroda čia). 

Konkaktinis asmuo – Nika Norvilaitė, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė, el. p. [email protected]

Registracijos metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik renginio dalyvių skaičiui sužinoti ir valdyti.

Viešosios konsultacijos rezultatų apibendrinimas pateikiamas čia.

Viešoji konsultacija vykdyta Vyriausybės kanceliarijos įgyvendinamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kuris finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšomis.