BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Viešoji konsultacija dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimų

Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti
Konsultacijos metodas
Metodo data
Nuo 2024-02-14 iki 2024-03-15

Pasiūlymus galite teikti užpildydami šią elektroninę anketą iki 2024 m. kovo 15 d. (imtinai).

Aprašymas

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano (toliau – Planas) pakeitimo tikslas – Planą (2 priedą) papildyti priemonėmis, kurių reikia tarptautiniuose bei ES teisės aktuose Lietuvai nustatytiems oro taršos mažinimo tikslams kuo greičiau pasiekti. Su Plano pakeitimo projektu galite susipažinti čia.

Keičiamame Plane taip pat atnaujinta informacija apie padarytą pažangą 2005–2021 m. mažinant išmetamų teršalų kiekį ir informacija apie prognozuojamą taršos mažinimą įgyvendinant esamas, papildomas priemones.

Direktyva (ES) 2016/2284 nustato prievolę Plane numatytą išmetamųjų teršalų mažinimo politiką ir priemones atnaujinti per 18 mėnesių nuo naujausio nacionalinės išmetamųjų teršalų apskaitos arba nacionalinių išmetamųjų teršalų prognozių pateikimo, jei iš pateiktų duomenų matyti, kad nevykdomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai arba yra rizika, kad jie nebus vykdomi. 

Apie tai, kad Lietuva kartu su dar 13 Europos Sąjungos valstybių neįgyvendino oro taršos mažinimo tikslų iki 2021 m., praeitais metais pranešė Europos Komisija. Lietuvai nepavyko sumažinti 3 teršalų – NOx, NMLOJ ir NH3  – kiekio, palyginus su išmestu 2005 m. Mažinant išmetamą NOx kiekį nuo tikslo atsiliekame 24,1 proc., NMLOJ – 11,1 proc., NH3 – 7,8 proc.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros prognozių duomenimis, esamų ir strateginiuose teisės aktuose numatytų oro taršos mažinimo priemonių nepakaks Lietuvos įsipareigojimams dėl šių teršalų  išmetamo kiekio sumažinimo įgyvendinti. 

Dėl to Plane būtina numatyti papildomas oro taršą per kuo trumpesnį laiką sumažinsiančias priemones visuose ūkio sektoriuose (energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės).

Remiantis aplinkos ministro 2023 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl Darbo grupės nacionaliniam oro taršos mažinimo planui atnaujinti sudarymo“ sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės narių pasiūlymais, Plano 2 priedą siūloma:

1) papildyti naujomis priemonėmis:

  • P34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas (Nustatyti, kad senesnės kaip 20 metų konfiskuotos transporto priemonės, parduodamos aukcione, būtų pripažįstamos atliekomis ir utilizuojamos);
  • P35. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimas (Griežtesnių oro kokybės (KD2,5, KD10, NO2, SO2, sunkieji metalai) normų nuo 2030 m. nustatymas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (nauja redakcija) nuostatas);
  • P36. Išplėsti veiklos rūšių, patenkančių į Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių taikymo sritį, sąrašą (Kelių transporto priemonių arba jų dalių padengimo danga, atliekamo kaip transporto priemonės remonto, konservavimo arba apdailos darbų dalis ne jų gamybos įrenginiuose, veiklą įtraukti į Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 620,  taikymo sritį);
  • P37. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių projektavimo ir eksploatavimo techninių ir technologinių sprendimų peržiūra ir atnaujinimas (Atnaujinti ir papildyti pažangiausiais techniniais, technologiniais ir aplinkosauginiais sprendimais, leidžiančiais sumažinti oro taršą amoniaku, ūkinėje veikloje susidarančius kvapus, mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių projektavimo taisykles);
  • P38. Žemės ūkio subjektų informuotumo ir kompetencijų apie subalansuotą tręšimą didinimas (Mažinti tręšiamųjų produktų naudojimą žemės ūkio veikloje  organizuojant mokymus maisto medžiagų balanso skaičiavimo ir taikymo lauko  ir ūkio lygmeniu, užtikrinant augalų poreikius ir palaikant dirvožemio derlingumą);
  • P39. Naudojamų azoto trąšų apskaitos kontrolės stiprinimas (Žemės ūkio veiklos subjektų panaudotų azoto trąšų (leistino per kalendorinius metus į dirvą bendrai patekti azoto (N) (įskaitant iš mėšlo ir srutų)) kiekio apskaitos kontrolės stiprinimas);
  • P40. Pirotechnikos priemonių naudojimo ribojimas (Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimas siekiant riboti pirotechnikos priemonių naudojimą, suteikiant teisę savivaldybėms nustatyti pirotechnikos priemonių taisykles ir kontroliuoti jų laikymąsi);

2)   nekartoti kituose strateginiuose dokumentuose suplanuotų priemonių, kurios prisideda ir (ar) prisidės prie oro taršos mažinimo, įskaitant atitinkamas Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto (NEKSVP) priemones, o tik pateikti į juos nuorodas;

3) atsisakyti priemonės P56 „Gyvenamųjų individualių pastatų kurą deginančių  įrenginių ir dūmtakių priežiūros ir kontrolės sistemos sukūrimas“ atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos argumentus, kad esama kurą deginančių įrenginių ir dūmtakių gaisrinės saugos reikalavimų priežiūros ir kontrolės sistema ganėtinai efektyvi ir kurti naują papildomą kontrolės sistemą netikslinga.

Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, įgyvendinus ir į Planą siūlomas įtraukti papildomas (naujas) priemones, visų teršalų – SO2 ,KD2,5 NOx, NMLOJ ir NH3 – sumažinimo 2030 m. tikslai bus pasiekti. Tačiau sumažinimo iki 2020 m. tikslai būtų įgyvendinti vėliau nei privaloma: NOx 2020 m. tikslas būtų įgyvendintas tik 2028 m., NH–2025 m., NMLOJ –2024 m.

Pagrindiniai NOtaršos šaltiniai: daugiausia išmeta kelių transportas (ypač sunkiosios transporto priemonės ir autobusai); energetika, kitas transportas (ypač geležinkeliai), pramonė.

Pagrindiniai NMLOJ taršos šaltiniai: daugiausia išmeta energetika (ypač naftos perdirbimas, kietojo kuro deginimas buityje); maisto ir gėrimų gamybos pramonė; tirpiklių naudojimas pramonėje ir buityje.

Pagrindinis NH3 taršos šaltinis: žemės ūkis (neorganinių azoto (N) trąšų naudojimas, tręšimas mėšlu, mėšlo tvarkymas).

Konsultacijos tikslas

Konsultacija skirta informuoti gyventojus ir suinteresuotąsias grupes apie planuojamus Plano pakeitimus, išsiaiškinti suinteresuotųjų asmenų nuomonę ir suteikti galimybę pateikti argumentuotus siūlymus į Planą įtraukti papildomas priemones oro taršai NOx, NMLOJ ir NH3  kuo greičiau mažinti.

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Pasiūlytos priemonės bus apsvarstytos Nacionalinio oro taršos mažinimo plano atnaujinimui sudarytoje darbo grupėje, įvertintas (kai galima) jų poveikis nacionaliniam oro taršos pokyčiui. Į didžiausią poveikį (naudą) nacionaliniu mastu išmetamo teršalų kiekio kuo greitesniam sumažinimui turinčius pasiūlymus bus atsižvelgta tikslinant Plano projektą.

Atnaujintą Planą Vyriausybė turi patvirtinti iki 2024 m. birželio 30 d. Vyriausybei patvirtinus atnaujintą planą, per du mėnesius jis turės būti pateiktas Europos Komisijai.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Pasiūlymus galite teikti užpildydami šią elektroninę anketą iki 2024 m. kovo 15 d. (imtinai).

Kontaktai

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Danguolė Sužiedėlytė, el. p. [email protected]

Paskelbta

2024-02-14

Galioja iki

2024-03-15