BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Viešoji konsultacija dėl šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano

Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti

Aprašymas

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 2020 rugsėjo 9 d. nutarimu „Dėl 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtintą naują Nacionalinio pažangos plano redakciją ir  LRV 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintą naują LRV programą,  būtina atnaujinti ir Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 m. veiksmų planą (toliau – Plėtros planą), kuris patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro (tolau – SAM) 2016 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1104 „Dėl Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 m. veiksmų plano patvirtinimo“. Plėtros plane bus akcentuojamos LRV programinės nuostatos – stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti aplinką šeimai, skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms, mažinti regioninę atskirtį.

Lietuva pirminės sveikatos priežiūros modelį rinkosi itin atsakingai – šeimos medicinos modelio sukūrimui buvo pasitelkti ne tik geriausieji Lietuvos specialistai, bet ir tarptautiniu mastu žinomi ekspertai, o modelio vystymą parėmė Phare ir Pasaulio Banko finansuojami projektai. Šeimos medicinos modelis užtikrina pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) tęstinumą bei šios pagalbos orientaciją į šeimą, t. y. to paties gydytojo paciento priežiūra nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. Šeimos medicinos institucija per šiuos metus pakankamai sustiprėjo, įgijo visuomenės pasitikėjimą, o šeimos gydytojo monopraktika laipsniškai keičiasi į komandinę. Šeimos gydytojas, pasitelkdamas plėtojamos komandos (slaugytojo, akušerio, slaugytojo padėjėjo, kineziterapeuto, gyvensenos medicinos specialisto, socialinio darbuotojo), gali atsisakyti dalies jam nebūdingų funkcijų ir pavesti jas atlikti pagal kompetenciją kitiems komandos nariams, tuo būdu galėdamas daugiau laiko skirti klinikiniam darbui su pacientais. EBPO ataskaitos Health at Glance: Europe 2020 duomenimis Lietuvoje gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausias ES ir 2017 m. standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų siekė 184, lyginant su ES27 vidurkiu – 108 (1 paveikslas). PSO ekspertų teigimu  apie 90-80 procentų per asmens gyvenimo laikotarpį patiriamų sveikatos sutrikimų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) gali būti sprendžiami pirminiame lygyje . Dėl šios priežasties išvengiamos hospitalizacijos rodiklį galima laikyti vienu iš svarbiausių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę atspindinčiu rodikliu. Nors išvengiamų hospitalizacijų skaičius Lietuvoje 2020 m., palyginus su 2019 m., sumažėjo beveik 33 proc., COVID-19 ligos pandemijos metu Lietuva pateko tarp šalių, kur perteklinis mirčių skaičius dažną mėnesį buvo didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Prastesni nei kitų ES valstybių Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai rodo, kad reikalinga kompleksinė sveikatos apsaugos sistemos peržiūra.

Šeimos gydytojo komandai, kaip arčiausiai paciento esantiems sveikatos priežiūros specialistams, geriausiai žinantiems paciento aplinką, įpročius, holistiškai vertinantiems sveikatos būklę, tenka išskirtinis vaidmuo, gerinant lėtinių neinfekcinių susirgimų valdymą ir tuo būdu mažinant išvengiamų hospitalizacijų skaičių bei gydymo priemonėmis išvengiamą mirtingumą.

Didelė įtampa nacionalinėje sveikatos sistemoje COVID-19 ligos pandemijos laikotarpiu palietė ir arčiausiai paciento esančią šeimos mediciną, išryškino jos stiprybes ir galimas grėsmes sistemos tvarumui, parodė, jog būtina iš esmės tobulinti ir šeimos medicinos pasirengimą kritinėms situacijoms. Viena iš pandemijos pamokų buvo ta, kad tik komandinis darbas ir bendradarbiavimas tarp įvairaus dydžio ir pavaldumo PAASP teikėjų gali užtikrinti viešąjį interesą,  t. y. šeimos medicinos paslaugų prieinamumą.

Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų plano atnaujinimo strateginis tikslas:
Šeimos medicinos plėtrą įgyvendinti per šiuos projektus ir pasiekti Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių gerėjimo:
1.    Šeimos medicinos paslaugų kokybės gerinimas (užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę gauti visapusiškas, prieinamas, kokybiškas ir saugias šeimos medicinos paslaugas):
1.1.    Šeimos gydytojo komandos plėtra ir šeimos gydytojo funkcijų delegavimas pagal kompetenciją kitiems komandos nariams;
1.2.    Šeimos gydytojo komandos savarankiškumo didinimas; 
1.3.    Užbaigti šeimos medicinos pereinamąjį etapą (atsisakyti grupinės 4 gydytojų specialistų praktikos teikiamų šeimos medicinos paslaugų);
1.4.    Prisirašymo prie PASPĮ tvarkos persvarstymas;
1.5.    PASPĮ akreditavimo tvarkos tobulinimas, siejant akreditavimą su PASPĮ pasiektais rezultatais;
1.6.    Socialinio darbuotojo veiklos ASPĮ nuostatų persvarstymas;
2.    Šeimos medicinos atsparumo grėsmėms ir pasirengimo ateities iššūkiams didinimas:
2.1. Bendradarbiavimu pagrįsto integruoto sveikatos priežiūros paslaugų modelio diegimas savivaldybėse;
2.2. Skubiųjų šeimos gydytojo komandos paslaugų užtikrinimas savivaldybėje, persvarstant 24/7 principu teikiamų šeimos medicinos paslaugų pagrįstumą;
3.    Kompetentingų ir adekvačiai apmokamų specialistų pritraukimas ir išlaikymas šeimos medicinos sistemoje:
3.1.    Šeimos medicinos komandos narių pritraukimas į modulines profesinio mokymo programas;
3.2.    Šeimos gydytojo teikiamas paslaugas reglamentuojančių teisės aktų persvarstymas pagal poreikį;
3.3.    Šeimos gydytojo komandos paslaugų identifikavimas ligų diagnostikos ir gydymo metodikų („paciento kelio“) struktūroje;
3.4.    Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nėščioms, pagimdžiusioms moterims, naujagimiams ir vaikams teikimo metodikų rengimas;
3.5.    Šeimos gydytojo komandoje dirbančių vidaus ir vaikų ligų gydytojų perkvalifikavimas į šeimos gydytojus ar skubiosios medicinos gydytojus;
3.6.    Šeimos gydytojų ir jų  komandos  profesinės kvalifikacijos tobulinimo prioritetinių krypčių nustatymas, stiprinant vadybinius gebėjimus, komandinį darbą, skaitmeninį raštingumą;
4.    Efektyvios vadybos ir į rezultatą orientuoto finansavimo modelio diegimas:
4.1.    Administracinę naštą mažinančių priemonių diegimas;
4.2.    Šeimos gydytojo komandos krūvio reglamentavimas (minimalus ir maksimalus prirašytų gyventojų skaičius);
4.3.    Inovatyvių ir efektyvių paslaugų teikimo modelių diegimas (telemedicinos, mobilios paslaugos, komandinės paslaugos poliligotiems pacientams);
4.4.    Atvejo vadybos, „vieno langelio principo“, registracijos ir skambučių centrų diegimas;
4.5.    Į rezultatą orientuoto apmokėjimo modelio parengimas (diferencijuotas įkainis už prirašytą gyventoją, priklausomai nuo šeimos gydytojo komandos sudėties, skatinamųjų paslaugų sąrašo ir gerų darbo rezultatų atnaujinimas);
4.6.    Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamų laboratorinių tyrimų apskaitos IS SVEIDRA diegimas ir galimybės nustatyti atskirą tyrimų fondą vertinimas;
5.    Šeimos medicinos ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo stiprinimas:
5.1.    Parengti visuomenės sveikatos biurų ir savivaldybės sveikatos centrų bendradarbiavimo gaires.

Konsultacijos tikslas

Pristatyti Plėtros plano atnaujinimo gaires ASPĮ, savivaldybėms, visuomenės sveikatos biurams, pacientams, NVO ir išklausyti jų atstovų siūlymus, kokias priemones būtina įtraukti į atnaujinamą planą.

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Pateikti pasiūlymai bus panaudojami rengiant Plėtros plano atnaujinimo projektą ir planuojant jo projektus įgyvendinančias priemones.

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Konsultacijoje kviečiami dalyvauti šeimos medicinos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) atstovai, savivaldybių administracijų atstovai, atsakingi už sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą, universitetai ir kolegijos ruošiantys šeimos gydytojus ir jų komandos narius, nevyriausybinės organizacijos (pacientų,  šeimos gydytojų ir jų komandos narių – slaugytojų, akušerių, socialinių darbuotojų, slaugytojų padėjėjų, kineziterapeutų, gyvensenos medicinos specialistų), visuomenės sveikatos biurų atstovai.

Viešoji konsultacija vyks 2022 m. rugsėjo 13 d. (antradienį) 9:00–12:00 val. MS Teams platformoje.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis el. paštu [email protected] iki rugsėjo 9 d. nurodydami vardą ir pavardę ir atstovaujamą organizaciją. Registracijos metu renkami duomenys bus naudojami tik dalyvių skaičiui sužinoti ir valdyti.

Kontaktai

Birutė Kavaliauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos
Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja
El. paštas: [email protected]

Paskelbta

2022-08-26

Galioja iki

2022-09-09