BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Žmonių su negalia socialinė integracija: kokios galimos sistemos pertvarkos kryptys?

Svarbu: Viešoji konsultacija rengiama didesnio poveikio projektui
Šios viešosios konsultacijos jau pasibaigusios ir Jūs nebegalite jose dalyvauti
Organizuojanti institucija
Tikslinės grupės
Įvertinimas
Peržiūros

267

Aprašymas

Žmonių su negalia socialinė integracija: kokios galimos sistemos pertvarkos kryptys?

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro: medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios pagalbos priemonėmis, žmonių su negalia užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų ir išmokų skyrimas ir mokėjimas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimas ir mokėjimas, ugdymo paslaugų teikimas, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas. 

Negalią turinčių žmonių socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais: lygių teisių, lygių galimybių, diskriminavimo prevencijos, visapusiško dalyvavimo, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo, prieinamumo, neįgalumo kompensavimo, decentralizacijos, destigmatizacijos, perimamumo ir lankstumo, skirtingų poreikių tenkinimo. 

Nepaisant to, žmonės su negalia vis dar lieka viena labiausiai diskriminuojama žmonių grupė Lietuvoje. Negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybės indekso augimo dinamika yra nežymi – 2020 m. siekė tik 52,34 balus, o įtvirtintos priemonės, kad šis rodiklis augtų, mažai prisideda. Fizinės aplinkos ir paslaugų neprieinamumas, individualizuotų paslaugų trūkumas ir pagalbos laiku neužtikrinimas yra esminės priežastys, kurios lemia žemesnį asmenų su negalia išsilavinimą, socialinę atskirtį, nedarbą ir patiriamą skurdą.

Šiuo metu galiojantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir jame apibrėžta asmenų su negalia integracijos sistema tik iš dalies atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, taip pat neužtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse, kompleksiškumo principų įgyvendinimo. 

Siekiant užtikrinti tinkamą Konvencijos įgyvendinimą, žmonių su negalia socialinio dalyvumo principus, būtina spręsti šias problemas:

  1. dėl vartojamų sąvokų: patvirtintos ir vartojamos sąvokos neatitinka sąvokų Konvencijoje, sąvokų apibrėžtis dažnai neatspindi asmenų su negalia individualių poreikių aprėpties, pasak asmenims su negalia atstovaujančių organizacijų, sąvokos yra diskriminuojančios; 
  2. dėl informacijos prieinamumo ir informacinės aprėpties trūkumo: visos be išimties viešąsias ir administracines paslaugas, informaciją teikiančios ir (ar) internetine prekyba užsiimančios įstaigos ir institucijos turi užtikrinti, kad jų interneto svetainės būtų pritaikytos žmonėms su negalia, sudaryti sąlygas naudoti lietuvių gestų kalbą, Brailio raštą, patobulintus ir alternatyvius bendravimo būdus, taip pat visas kitas asmenų su negalia pasiriktas prieinamas bendravimo priemones, būdus ir formas. Vis dėlto valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainių stebėsenos rezultatai neskatina didinti informacijos prieinamumo negalią turintiems asmenims, nes ne visuomet yra aišku, kokios aprėpties ir kokia forma ši informacija turi būti patalpinta interneto svetainėse, o bendras informacijos prieinamumo asmenims su negalia poreikiams indeksas 2019 m. siekė tik 5 proc.;
  3. dėl negalios nustatymo ir asmenų su negalia poreikių tenkinimo: atliekamas negalios nustatymas neatspindi asmenų su negalia individualumo. Nustatant negalią, dažniausiai vadovaujamasi medicininiais kriterijais, nėra atsižvelgiama į žmogaus asmeninius poreikius ir jų tenkinimo galimybes;
  4. dėl atvejo vadybos ir vieno langelio principo taikymo savivaldybėse trūkumų: daugiau nei trečdalis žmonių su negalia ir šeimų, auginančių negalią turintį vaiką, skursta ar patiria socialinę atskirtį, nes savivaldybėse yra nevienodas paslaugų asmenims su negalia ir jų šeimos nariams prieinamumas, jos neaktyviai įsitraukia planuojant ir organizuojant bendruomenines paslaugas, nesudarytos tinkamos sąlygos šeimoms, auginančioms ar prižiūrinčioms artimuosius su negalia, derinti šeimos įsipareigojimus ir asmeninį gyvenimą. Asmenims nustačius negalia yra paskiriamos išmokos, asmeniui išduodama rekomendacija, kokios pagalbos ir paslaugos jam padėtų aktyviau įsilieti į visuomeninį gyvenimą ir būti labiau savarankiškam. Tačiau išduoda rekomendacija nėra privaloma nei asmenims, nei savivaldybėms, nėra sukurta sistema, kuri užtikrintų ir padėtų asmeniui pasinaudoti visomis pagalbos ir paslaugomis;
  5. dėl vieno langelio principo įgyvendinimo valstybės institucijose: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžių įstaigų negalios klausimais gausa nepakankamai aktyviai plėtoja vieno langelio principo įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas asmenų su negalia socialinis dalyvumas. Dėl to didėja administracinė našta, kai reikia pateikti dokumentus / prašymus asmeniui su negalia, kasmet didėja šių įstaigų išlaikymui skiriamos valstybės biudžeto lėšos dėl besikeičiančių administracinių pokyčių valstybėje;
  6. dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NRT) pasiūlymų neįgalinimo: asmenims su negalia atstovaujančių organizacijų teigimu, būtina keisti NRT steigimo ir atliekamas funkcijas, nes dabartinė NRT veikla tik iš dalies atliepia NRT įsteigimo tikslą.

Konsultacijos tikslas

Pristatyti asmenų su negalia integracijos sistemos pertvarkos kryptis, kurios apima: vartojamas sąvokas, fizinės aplinkos ir informacijos prieinamumo didinimo ir aprėpties standartus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžių įstaigų, padedančių spręsti negalios klausimais konsolidavimą, negalios nustatymo ir individualių poreikių tenkinimo mechanizmą, atvejo vadybos ir vieno langelio principo įteisinimą, NRT priimamų sprendimų platesnį įgalinimą ir išgirsti nuomones dėl kitų galimų pertvarkos krypčių.

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Viešosios konsultacijos rezultatai bus panaudoti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 3.2.5 priemonę „Mažinti žmonių su negalia diskriminaciją, sukuriant informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistemą“ (įvykdymo data – 2024 m. III ketv.), 3.2.6 priemonę „Sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbos neįgaliems vaikams ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, mechanizmą (atvejo vadyba, kompleksinės paslaugos ir pagalba)“ (įvykdymo data – 2022 m. IV ketv.) ir 3.2.7 priemonę „Parengti naują negalios nustatymo modelį, atitinkantį asmens individualius poreikius“ (įvykdymo data – 2023 m. II ketv.) bei priimant sprendimus dėl asmenų su negalia socialinės integracijos sistemos teisinio reguliavimo tobulinimo, t. y. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatų pakeitimo. 

Kaip dalyvauti konsultacijoje

Viešoji konsultacija vyks 2022 m. kovo 16 d. (trečiadienį) 10 val. vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje „MS Teams".

Norinčius dalyvauti diskusijoje prašome kreiptis į Jurgitą Čiuladaitę-Pritulskienę, Tikslinės pagalbos skyriaus vyresniąją patarėją, el. p. [email protected].

Kontaktai

Daiva Zabarauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja, el. p. [email protected]ocmin.lt, mob. 8 620 63987; Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė, Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja, el. p. [email protected], mob. 8 695 00838.

Viešosios konsultacijos rezultatai

Viešosios konsultacijos rezultatai

Paskelbta

2022-03-01

Galioja iki

2022-03-17