Eksperimentai ir inovacijos: kaip atrasti naujų būdų klausimui išspręsti?

Visuomenės įtraukimo būdai, ypač tie, kurie suteikia daugiau galios visuomenės atstovams priimant sprendimus, reikalauja ir inovatyvaus žvilgsnio į taikomus metodus, kuriais siekiama tikslo. Dėl to labai svarbu kiekvieną iniciatyvą apgalvoti nuo pradžios iki pabaigos ir išbandyti įvairius metodus, kurie padėtų su tiksline auditorija išspręsti rūpimus klausimus. 

Demokratijos inovacijomis galima vadinti įvairius įtraukimo būdus, kurie suteikia galimybę į senus iššūkius pažvelgti nauju žvilgsniu, įtraukti platesnę visuomenės dalį, kitaip pažiūrėti į galimus sprendimus. 

Šiuo atveju, labiau nei metodas yra svarbi pati įtraukimo idėja – siekiant užtikrinti kokybišką sprendimą, visuomenės atsiklausiama jai patogiu ir priimtinu būdu. Inovatyvūs metodai yra pritaikyti visuomenės poreikiui, suprantant, jog geriausi įtraukimo rezultatai bus pasiekti tuomet, kai pasirinkta tikslinė grupė norės ir galės dalyvauti be jokių kliūčių. Tokią prieigą prie iniciatyvų organizavimo taip pat galima pavadinti dizaino mąstymu (angl. design-thinking). 

Kas yra dizaino mąstymas?

Tai yra kūrybinis būdas generuoti naujus būdus tam tikrai problemai spręsti, planuoti, formuluoti ir įgyvendinti politikos sprendimus. Kitaip jis vadinamas modeliuojamuoju mąstymu. Pagrindinė tokios prieigos sėkmės sąlyga – problemos išgryninimas ir suvokimas. Tik atsakius į klausimą, kokią tikrąją problemą sprendžiate, generuojamos idėjos ir problemos sprendimo būdai. 

Dizaino mąstymas leidžia atitrūkti nuo ilgainiui susiformavusių mąstymo stereotipų, įprastų problemų sprendimo būdų ir įgalina pasireikšti vaizduotei, intuicijai, prigimtiniam kūrybingumui, neprarandant racionalaus pagrindo ir visuomet koncentruojantis į galutinio vartotojo, gyventojo poreikius. Pagal dizaino mąstymo modelį dalyviai į procesą įtraukiami kaip įmanoma ankstesnėse stadijose, nes toks įtraukimas padeda geriau suprasti ir suformuluoti sprendžiamą problemą, skirtingus jos aspektus, priklausomai nuo požiūrio taško. Taip kartu skatinamas ir tarpusavio supratimas, palaikomas nuolatinis dialogas tarp įvairių visuomenės grupių, organizacijų, įstaigų.

Kada verta eksperimentuoti? 

Eksperimentuoti verta visada, kai yra pakankamai laiko ir žmogiškųjų ar finansinių išteklių. Tačiau net ir su mažesniais resursais galima pasiekti gerų rezultatų. 

Dažniausiai taikomi inovatyvūs ar eksperimentiniai metodai yra hakatonai, sutelktinė idėjų paieška (angl. croudsourcing), viešieji iššūkiai (angl. public challenges). 

Pastaruoju metu populiarėjančios skaitmeninės platformos suteikia galimybę visuomenei interaktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, teikti pasiūlymus, reaguoti į jau pateiktas pastabas. Teoriškai, tokios platformos turėtų sukurti lengvesnes sąlygas bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, vis dėlto, tai dažnai pareikalauja papildomų pastangų analizuojant informaciją ir užtikrinant grįžtamąjį ryšį. Dėl šios priežasties, bet koks skaitmeninis įrankis turėtų būti papildytas kokybiška komunikacijos kampanija, kad apie jį sužinotų kuo daugiau pasiūlymus galinčių teikti asmenų ir užtikrintų galimybę patogiai atlikti duomenų analizę nepraleidžiant esminių taškų. 

Belgijoje pristatyta dirbtiniu intelektu grįsta platforma „GoVocal“, kuri leidžia miesto gyventojams pateikti skundus ar pastabas dėl miesto infrastruktūros. Dirbtinio intelekto pagalba, viskas interaktyviai atvaizduojama žemėlapyje, suskirstoma pagal sritis, pateikiami įvykių apibendrinimai. 

Panašią platformą „Tvarkau miestą“ išvystė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Miesto gyventojai, naudodamiesi platforma, gali greitai ir anonimiškai informuoti savivaldybės darbuotojus apie problemas, esančias mieste, bet kuriuo paros metu ir nesvarbu kur esant. Sudaryta galimybė peržiūrėti visas savo užregistruotas problemas bei pasitikrinti jų eigą. Šia platforma naudojasi vis daugiau kitų Lietuvos miestų.

Tačiau eksperimentavimas bei inovacijos nebūtinai yra susiję tik su naujų technologijų pritaikymu. Kurti dialogą su visuomene galima pasitelkiant kitus kūrybiškus būdus – tokius, kaip atvirų dialogų ciklas ar koprodukcija (kartu su vartotojais kuriami produktai). 

Atvirų dialogų ciklas padeda į kylančią problemą pažiūrėti plačiau, suprantant, kad ji dažniausiai turi įvairių kampų ir paveikia skirtingas tikslines grupes. Dialogų ciklo metodas grįstas keliomis diskusijomis skirtingose vietose su skirtingomis bendruomenėmis, kurias organizuoja suinteresuotos šalys. Metodas dažniausiai tinkamas bendradarbiavimo iniciatyvoms, tačiau galima jį pasitelkti ir vykdant viešąsias konsultacijas. Į dialogus susibūrę skirtingų profilių dalyviai gali labai įvairiomis kryptimis spręsti kylantį klausimą, dėl to svarbu palikti kuo daugiau autonomijos diskusijai, kad išdiskutuotas turinys būtų kuo turtingesnis.  

Tokius dialogus dažnai taiko Suomija bei Latvija. 

Suomijoje nacionaliniai dialogai organizuojami jau nuo 2020 m. Diskusijų metu buvo aptariami įvairūs klausimai, susiję su visuomenės gyvenimu COVID-19 pandemijos metu (apie asmeninę savijautą, išmoktas pamokas). Diskusijų organizatoriai buvo atsakingi už diskusijų santrumpų parengimą. Buvo renkami diskusijų įrašai ir pagrindinės idėjos, diskusijų apibendrinimas (kai kurie pateikė ir transkripcijas).  

Latvijos Vyriausybės kanceliarijos atstovai kartu su pasamdyta nevyriausybine organizacija 2023 m. surengė dialogų ciklą įvairiuose miestuose. Diskusijų tikslas – surinkti informaciją apie pasitikėjimą valstybe, bendruomene, priežastis ir kylančias susijusias problemas bei suteikti platformą piliečiams išsisakyti. Organizuojant susitikimus bendraujama su vietos bendruomenėmis, įtraukiant kuo įvairesnius asmenis.  

Rekomenduojame

Renkantis bet kokį metodą – inovatyvų ar jau įprastą ir aiškų – svarbiausia pradėti nuo aiškaus problemos suformulavimo. Tik nuo pradžių įtraukiant ir iš įvairių pusių aptariant problemą galima užtikrinti kokybišką ir įvairialypį problemos sprendimą. Inovatyvūs metodai gali pasiūlyti naują prieigą ir padėti atrasti dar neapgalvotų aspektų. Galbūt sprendimas jau senai rastas, bet pamirštas? Galbūt problemos pagrindas yra visai kitas, nei galvota?