Kaip atrinkti ir pasiekti tikslines grupes?

Į visuomenės įtraukimo iniciatyvas įtraukiami dalyviai turi būti parinkti atsakingai: viena vertus, reikia užtikrinti galimybę dalyvauti visiems asmenims, kuriems svarstomas klausimas yra aktualus, kita vertus, dalyvaujančių asmenų grupė turėtų būti sudaryta ne tik iš savarankiškai atėjusių asmenų, bet tikslingai atrinktų, atstovaujančių įvairias visuomenės grupes.  

Dažniausiai įvairiose įtraukimo iniciatyvose dalyvauja pavieniai visuomenės nariai ar organizuotos visuomenės grupės – nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, bendruomenės ir pan. Vis dėlto, aiškios atskirties tarp šių grupių nėra, kiekvienu atveju yra renkamasi, ką ir kaip yra aktualiau pasiekti. Abi grupės gali prisidėti prie sprendimų kokybės, projektų ar paslaugų kūrimo. 

Tikslinės grupės – bet kuri asmenų ar socialinė grupė, institucijos ar organizacijos, kurias gali teigiamai ar neigiamai paveikti priimamas sprendimas dėl svarstomo klausimo. Siekiant užtikrinti dalyvavimo principą, reikia apgalvoti, kam tema yra aktuali bei kas galėtų prisidėti prie kokybiškesnio sprendimo. 

Organizuotų darinių atstovai gali pasiūlyti ekspertinius sprendimus, o pavieniai piliečiai – pasidalinti asmenine patirtimi. Kiekvienu atveju svarbu suprasti, kokio tikslo siekiama, kokios medžiagos reikia labiausiai ir pagal tai atsirinkti grupę.

Tikslinės grupės gali būti įvairios:  

•  Pirminės grupės yra tos, kurios yra pirmiausiai ir tiesiogiai paveikiamos priimtų sprendimų. Tai gali būti bet kokios socialinės, profesinės ar politinės grupės, nepriklausomos organizacijos, vietos ar nacionalinės lygmens agentūros ir pan. 
• Antrinės grupės turi netiesioginį interesą, pavyzdžiui, yra vartotojai, įmonės darbuotojai ar pan. 
• Opozicija – tie, kuriuos priimamas sprendimas gali paveikti neigiamai ar tie, kurie oponuoja bendrai nuomonei.

Sudarant galimų dalyvių sąrašus, svarbu apgalvoti, ar nešališkai apsvarstėte visas galimas įtraukti grupes. 

Savaiminė atranka ir kaip jos išvengti

Natūralu, kad organizuojant iniciatyvą dažnai į ją dalyvauti atvyksta jau pažįstami asmenys, nuolat kartojantys tas pačias žinutes ir pastabas. Nenuostabu, kad sprendimus priimantys asmenys bijo įtraukti visuomenę, kai susiduria su tais pačiais garsiais ir dažnai opoziciniais balsais. 

Kokį būdą rinktis? Keli pavyzdžiai, kaip tinkamiausiai atrinkti proceso dalyvius: 

Rekomenduojame! 

Kaip tinkamai atrinkti proceso dalyvius? 

• Atrinkite visus įmanomus dalyvius ir išskirstykite juos pagal aukštą ir mažą interesą bei didelę ir mažą galią; 
• Įvertinkite esamus socialinius partnerius ir pagalvokite, kokius naujus partnerius ar grupes dar galėtumėte įtraukti. Institucijos dažnai bendrauja su įvairiomis organizacijomis, tačiau retai atranda naujų socialinių partnerių ar suinteresuotų šalių, tad svarbu užtikrinti, kad kiek įmanoma įvairesnės nuomonės būtų išgirstos;  
• Apsvarstykite, ar pagalvojote apie skirtingas visuomenės grupes – moteris, jaunimą, senjorus, asmenis, turinčius negalią ir kitas socialiai pažeidžiamas grupes;
• Organizuotos visuomenės grupės (NVO, asociacijos ir kt.) turi daugiau ekspertizės ir yra tinkamos kviesti į patariamuosius darinius, darbo grupes, apskritojo stalo diskusijas. 
• Pavieniai piliečiai (tiesiogiai ar netiesiogiai paveikiami sprendimo) kokybiškai prie siekiamo tikslo prisidės, jei organizuojamai iniciatyvai yra skiriama pakankamai laiko, informacijos ir resursų, pavyzdžiui, piliečių panelė. 

Galite išbandyti: tikslinės grupės pagal piliečių vaidmenis 

Bendradarbiavimo iniciatyvos proceso metu piliečiams galima suteikti įvairius vaidmenis pagal tai, kokių tikslų yra siekiama organizuojama iniciatyva: pilietis kaip atradėjas, idėjų kūrėjas, dizaineris ir skleidėjas.

• Atradėjas padeda identifikuoti, atrasti ir apibrėžti viešųjų paslaugų teikimo problemas (pavyzdžiui, įtraukia duomenų analitikus ir ekspertus į veiklos analizę, taip identifikuojant reikiamus spręsti klausimus).  
• Idėjų kūrėjas pasiūlo naujus sprendimus esamoms problemoms (pavyzdžiui, inovatyvių IT sprendimų viešajame sektoriuje konkursai).  
• Dizaineris gali padėti išvystyti konkrečius techninius sprendimus problemų sprendimui (pavyzdžiui, mobiliosios programėlės eismo problemoms spręsti ir pan.).  
• Skleidėjas tiesiogiai palaiko ar fasilituoja problemos sprendimo pritaikymą įgyvendinant viešojo sektoriaus inovacijas (pavyzdžiui, medikai dalijasi sukurtomis inovacijomis su savo kolegomis).

Remiantis šiais tipais, galima formuoti ir susijusias veiklas, nustatyti lūkesčius dalyvaujantiems visuomenės atstovams. Taip pat galima rinktis vieną iš keturių požiūrių, priklausomai nuo problemos, arba taikyti juos visus, jei sprendžiamas klausimas yra itin platus ir apimantis problemos identifikavimo, sprendimų paieškų, jų kūrimo bei įgyvendinimo fazes.