Pasitikėjimo link: ko iš organizatorių tikisi proceso dalyviai?

Visuomenės įtraukimo iniciatyvos turi atitikti aukštus standartus, grįstus atviro viešojo valdymo principais. Į procesus įtraukiant visuomenės atstovus, svarbu turėti omenyje, kad šiomis patirtimis jie dalinsis su savo kolegomis, artimaisiais, tad tai puiki proga skatinti visuomenę domėtis valstybėje priimamais sprendimais ir aktyviau įsitraukti į procesą.

Ne visi teikiami pasiūlymai bus kokybiški ir apgalvoti, tačiau skiriant pakankamai dėmesio, bendradarbiavimo iniciatyvos gali tapti proga didinti visuomenės pasitikėjimą įstaiga, lengviau priimti sudėtingus sprendimus ir rasti konsensusą tarp skirtingą poziciją turinčių suinteresuotų asmenų. 

Visuomenė iš viešojo sektoriaus atstovų tikisi tarpusavio pasitikėjimo, empatijos, nuolatinio bendravimo ir grįžtamojo ryšio. Dalyvaudami bet kokioje iniciatyvoje, jie tikisi pamatyti ir suprasti, kas daroma su pateiktu pasiūlymu, kokie planuojami darbai ateityje ir kaip vėliau galės įsitraukti. 

Organizuojant bet kokią visuomenės įtraukimo iniciatyvą, apgalvokite šių kriterijų įgyvendinimą:

Dalyvavimas – į procesą įtraukti ne tik tas suinteresuotas grupes, su kuriomis dažniausiai bendraujama, bet ir tas, kurios dažnai yra mažiau atstovaujamos. 

• Dalyvių atranka – atrenkama atsižvelgiant į keliamus tikslus, renkami skirtingų sektorių, socialinių grupių ir regionų atstovai. Turi būti apsvarstyta, kaip įtraukti mažai atstovaujamas grupes – jaunimą, senjorus, neįgaliuosius, socialiai pažeidžiamus asmenis ir kt. grupes. Svarbu, kad dalyviai būtų ne atsitiktinai savaime atėję dalyvauti iniciatyvoje. Atrankai reikia skirti dėmesio, kad surinkta grupė asmenų galėtų kokybiškai prisidėti prie rengiamo sprendimo.   
• Nuomonių įvairovė – atstovaujamos skirtingos nuomones, jos gerbiamos, gebama vertinti bei diskutuoti.
• Bendradarbiavimas – vystomas įtraukus ir diskusija grįstas bendradarbiavimas, o santykiai tarp dalyvių yra lygiaverčiai. Institucijos atstovai ir suinteresuotos grupės turėtų turėti lygų balsą kuriant sprendimus tokio formato iniciatyvose. 
• Pakankamas laikas – visuomenei būtina suteikti pakankamai laiko su iniciatyva susipažinti prieš ją įgyvendinant, pasiruošti kokybiškam dalyvavimui, taip pat svarbu neskubinti proceso, suplanuoti papildomą laiką, jei įvyktų pokyčių planuose.

Skaidrumas – viešinti informaciją apie vykdomas bendradarbiavimo inciatyvas, kiek įmanoma labiau įtraukti norinčius dalyvauti, taikyti aukščiausius standartus procedūrų aiškumui ir viešumui.

• „Baltas lapas“ – vystoma diskusija tarp dalyvių, grįsta tuo, jog nėra išankstinio atsakymo svarstomai problemai arba yra aiškiai nurodoma, kiek erdvės problemai spręsti turės dalyviai.
• Informacija – visiems dalyviams suteikiama galimybė geriau įsigilinti į keliamą klausimą, informacija pateikiama nešališkai, nurodant įvairias klausimo sprendimo puses.
• Plati komunikacija – parengtas planas padeda pasiekti dalyvius bei skaidriai informuoti visuomenę apie svarstomus klausimus, proceso eigą ir pasirinktų sprendimų argumentus.

Atskaitingumas – priimti sprendimus, grįstus proceso dalyvių idėjomis ir sąžiningai atsakyti už gautus pasiūlymus ir jų panaudojimą. 

• Pasiūlymai – viešai skelbiama informacija apie gautus pasiūlymus ir argumentuotus komentarus dėl jų (ne)panaudojimo. Ne visi pasiūlymai turi būti panaudojami, svarbiausia – skaidrumas ir aiškumas, kaip ir kodėl panaudojami pateikti pasiūlymai.
• Informavimas – dalyviai bei visuomenė informuojami apie tolimesnius žingsnius rengiant sprendimą – jo teikimą svarstyti Vyriausybei ar Seimui.
• Įsipareigojimas – svarbu įgyvendinti sprendimus, priimtus bendrakūrybos formatu, taip užtikrinant tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą.

Nors nėra vieno universalaus būdo spręsti klausimus kartu su visuomenės atstovais, svarbiausia laikytis pagrindinių principų, norint užtikrinti ne tik sprendimo kokybę, bet ir tolimesnį konstruktyvų darbą. Atviras ir skaidrus darbas, bendravimas ir bendradarbiavimas padeda pasiekti geresnių viešosios politikos sprendimų.