Kaip fasilituoti įgalinimo procesą? Pagrindiniai principai
Kiekvienos visuomenės iniciatyvos fasilitavimo kokybė stipriai prisideda prie galutinio rezultato ir viso proceso vertinimo. Fasilitavimo būdas turi būti pritaikytas spręsti išsikeltą klausimą, todėl rengiant planus svarbu sekti ne tik pagrindiniais gerųjų praktikų principais, bet ir stebėti, ar procesai padės atrasti reikiamus atsakymus.
Tinkamas proceso fasilitavimas padeda dalyviams pritaikyti turimas žinias bei įgūdžius ir priimtikolektyvinį sprendimą, išlaikyti neutralumą ir veikti kaip trečia nešališka šalis, suvaldyti galios poziciją dalyviams dirbant grupėse.
Pagrindiniai fasilitavimo principai yra:
- Neutralumas – fasilitatoriaus tikslas yra paskatinti dalyvius pasijusti proceso savininkais, galinčiais daryti įtaką priimamiems sprendimams;
- Kolektyvinis sutarimas – fasilitatorius turėtų prisidėti prie bendrų proceso taisyklių, kurias sukūrė patys dalyviai, įgyvendinimo;
- Laiko suvaldymas – svarbu užtikrinti pakankamai laiko diskusijoms ir aptarimui, todėl palankiau aptarti siauresnius klausimus, bet jiems skirti daugiau laiko, kad būtų gerai įsigilinta į temą;
- Aiški struktūra – fasilitatorius turėtų numatyti susitikimo ir diskusijų scenarijų, sukurti aplinkybes diskusijoms ne tik užduodamas klausimus, bet ir paskatindamas diskutuoti mažose grupėse bei įtraukdamas visus dalyvius;
- Laikas refleksijai – svarbu sukurti galimybę atskirai kiekvienam visuomenės atstovui pareflektuoti apie klausimą, pavyzdžiui, atvirutės sau ateityje formatu;
- Užrašų rinkimas – svarbiausios išsakytos mintys turėtų būti renkamos viso renginio metu, pavyzdžiui, ant lipnių lapelių klijuojant juos ant sienos visiems matomoje vietoje;
- Skirtingos įtraukimo priemonės – pritaikyti technikas, leidžiančias visiems dalyviams dalyvauti ir išlaikyti dėmesį proceso metu.
Įgalinimo proceso metu svarbu pasirinkti asmenį, kuris padės suvaldyti auditoriją, valdys visus moderavimo procesus bei diskusijas, padės atrasti geriausią būdą, kaip kalbėti su iniciatyvos dalyviais. Toks asmuo atsakingas už konstruktyvias diskusijas viso proceso metu, tinkamus klausimus, dalyvių minčių apibendrinimą, pagal juos pritaikomas ir toliau vystomas diskusijas ir procesus.
Priklausomai nuo situacijos, moderatorius gali būti ir institucijos darbuotojas, gebantis tiek užduoti klausimus, moderuoti diskusiją, tiek apdoroti susitikimų metu gautą informaciją ir ją panaudoti ateinantiems susitikimams. Tai galite būti ir jūs!
Aktyvus klausymas – kas tai?
Gebėti išgirsti – vienas svarbiausių gebėjimų fasilituoti diskusijas. Aktyvus klausimas reiškia gebėjimą tinkamai susikoncentruoti į tai, ką kitas asmuo sako, pajusti emocijas ir atsakyti į dalyvio išsakytas mintis, parodyti, jog jie yra išgirsti.
Tai skatina geresnį bendravimą, empatiją ir problemų sprendimą. Apolitico straipsnyje pateikiamos įvairios technikos ir kiti patarimai, leidžiantys tapti geresniu klausytoju:
- Visas dėmesys kalbėtojui: išjunkite trukdžius ir susikoncentruokite;
- Empatija ir supratimas: pastebėkite emocijas, ne tik žodžius;
- Patvirtinimas ir įtraukimas: naudokite atvirus klausimus, perfrazuokite ir parodykite, kad girdėjote;
- Tylos vertė: suteikite laiko apmąstymams be skubotų atsakymų.
Daugiau pratimų ir pavyzdžių galite rasti šiame straipsnyje.
Praktinis patarimas. Kokie pagrindiniai žingsniai fasilituojant susitikimą?
Susitikimą pradeda ir sveikinimo žodį pasako organizuojančios institucijos atstovas, patariama, kad tai būtų vadovo pareigas užimantis asmuo, atsakingas už temą ir gautų rekomendacijų įgyvendinimą.
Toks vadovų įsitraukimo pobūdis paskatina pasitikėjimą, jog iniciatyvos metu sprendimai bus įgyvendinti.
Siekiant sukurti glaudesnį ryšį tarp grupės narių, patartina pirmiausia susipažinti naudojant ledlaužių (angl. ice-breaker) žaidimus, prisistatant, sugalvojant pavadinimus atskiroms grupėms ir pan.
Siekiant sukurti bendrą pagrindą tolimesnėms diskusijoms, pirmiausia patariama trumpai pristatyti susitikimo priežastį ir bendrą tikslą bei atsiklausti dalyvių dėl jų vizijos.
Pradedant gilintis į problemą, pirmiausia svarbu atsirinkti prioritetines kryptis, kuriomis bus sprendžiami klausimai, ypač jei problema yra kompleksinė ir apima įvairias suinteresuotas grupes, skirtingus sektorius.
Taip pat svarbu išsiskirti esmines suinteresuotas grupes, kurias veikia problema bei būsimas sprendimas. Svarbu apgalvoti ir poveikį plačiajai visuomenei.
Prioritetų skirstymui paranku naudoti lipnius lapelius: juos išdalinus dalyviams, pateikti klausimą apie prioritetines sprendžiamo klausimo sritis, lapelius surinkti ir sugrupuoti. Toks vizualus sprendimas leidžia visiems lengviau sutarti dėl pokalbio krypties ir nuolat prie jų sugrįžti. Lipnius lapelius galima naudoti ir virtualioje erdvėje, pavyzdžiui, naudojant Miro.com ar Mural.co lentą.
Siekiant išsiaiškinti problemos priežastis, patariama nusibraižyti problemų medį. Tam galima naudoti lipnius lapelius ar internetinius įrankius, jei dirbama nuotoliniu būdu.
Šio etapo metu gilinamasi į išgrynintos problemos išskirtas prioritetines sritis. Pirmiausia, svarbu surinkti visas galimas priežastis, o vėliau jas skirstyti į grupes klausiant, ar tai yra pirminė (esminė), ar antrinė priežastis. Tokiu būdu galima atrasti pagrindines priežastis ir nusibraižyti problemų medį ar pritaikyti kitas metodiškai tinkamas priemones. Tai galima daryti grupėse arba bendrai kartu su visais dalyviais.
Grupėse ieškoma sprendimų, kurie padėtų susidoroti su kylančiais iššūkiais, ypač esminėmis jų priežastimis. Formuojami sprendimai gali būti surenkami ir išgrupuoti pagal temas. Ieškant sprendimų svarbu apsvarstyti ir tai, kaip jie paveiks skirtingas visuomenės grupes (jaunimą, senjorus, bedarbius, asmenis, turinčius negalią, socialiai pažeidžiamus asmenis, ir kt.).
Šiame etape siekiama išsigryninti atsakymus į pagrindinį susitikimo metu keltą klausimą.
Formuluojant atsakymus svarbu išsigryninti pagrindinius veikėjus, įgyvendinsiančius priimtus sprendimus (viešasis, privatus, nevyriausybinis sektoriai), atsižvelgti į jų perspektyvą ir į tai, ar išsigrynintos problemos ir jų sprendimo būdai yra įmanomi įgyvendinti. Taip pat svarbu identifikuoti išteklius, kuriais remiantis galima įgyvendinti sprendimus, remiantis keturiomis išteklių kategorijomis: žmogiškieji, finansiniai, materialiniai ir techniniai. Ant skirtingų spalvų lapelių, reiškiančių skirtingų sektorių išteklius, galima įvardinti visus pagal šias keturias sritis.
Šioje dalyje yra apibendrinamas visas susitikimas, pasiekti rezultatai. Paskutinėje dalyje susiburia visi dirbtuvių dalyviai, yra aptariami išsigryninti sprendimai bei jų įgyvendinimo būdai, išskirstant juos pagal tikslines grupes, išteklius ar kitus tematinius aspektus.
Šiame etape taip pat svarbu išsigryninti sprendimų įgyvendinimo eigą bei tolimesnius žingsnius, atsakingas institucijas, rizikų suvaldymo planą. Galima pateikti ir apibendrinančius klausimus dalyviams, suteikti erdvę jiems reflektuoti ir pasidalinti atsakomybėmis, ką galėtų padaryti, įgyvendinant suformuotą problemos sprendimą.
Fasilitavimas yra itin reikalingas gebėjimas ne tik įtraukiant, bet ir kasdieniame darbe – taip užtikrinamas kooperatyvus ir efektyvus darbas komandoje.
Norite sužinoti daugiau? Kviečiame skaityti organizacijos Involve parengtą informaciją apie fasilitatoriaus vaidmenį, kaip pasiruošti procesui ir suvaldyti sudėtingus klausimus.
Atnaujinimo data: 2025-03-13