Skip to main content

Institucinės komunikacijos etika: ką rekomenduojame?

Vienas iš pamatinių institucinės komunikacijos principų – įsipareigojimas nuosekliai ir tinkamai informuoti visuomenę apie priimtus sprendimus ir institucijos veiklą. Be šio įsipareigojimo, kiekvienos institucijos ar įstaigos atsakomybė informuoti gyventojus gali gana greitai tapti antraplane veikla, tarsi savaime suprantama, tačiau nedėmesingai ir prastai atliekama užduotimi. Taigi, ką daryti, kad taip nenutiktų? Ką šis įsipareigojimas reiškia ir kaip jo laikytis? Šioje rubrikoje plačiau kalbėsime apie institucinės komunikacijos etiką.  

Atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus institucijų (ypač ministerijų) veikla neretai yra susijusi su politikais ir jų komandomis, atskirti institucinę ir politinio pobūdžio komunikaciją kartais gali būti keblu. Tačiau, kaip teigia tarptautiniai ekspertai (pvz., EBPO, plačiau skaitykite čia) – tai ne tik įmanoma, bet ir labai svarbu norint neprarasti piliečių pasitikėjimo savo valstybe.  

Politinė komunikacija 

Institucinė komunikacija 

  • Orientuota į politinių partijų ar konkrečių politinių asmenų reputacijos išsaugojimą; 

  • Pateikia argumentus, kurie labiau atkreipia dėmesį į teigiamus sprendimo aspektus konkrečioms grupėms, tačiau gali būti nutylimos neigiamos pasekmės, nepaaiškinta sprendimo visuma; 

  • Gali būti naudojama formuojant viešąją nuomonę pagal politinę darbotvarkę ar interesus; 

  • Gali pasirinktinai pabrėžti politinės programos naudas, siekti pritarimo priimtiems sprendimams. 

  • Orientuota į gyventojų ir jų atstovų poreikius, informacijos pateikimą jiems suprantama kalba; 

  • Nešališkai pateikia argumentus, aiškina sprendimų priežastis ir informuoja apie visas galimas pasekmes (tiek neigiamas, tiek teigiamas); 

  • Pateikia informaciją neutraliai, paliekant galimybę gyventojams apsispręsti patiems; 

  • Siekia šviesti visuomenę apie valstybėje vykstančius procesus. 

Taigi, institucinės komunikacijos tikslas – skaidriai, nešališkai ir sąžiningai informuoti piliečius apie viešą interesą liečiančius klausimus. Tai kartais gali kelti įtampą, ypač jei politinio pasitikėjimo tarnautojai ar institucijos politinė komanda supranta tokią komunikaciją kaip rizikingą prieš rinkėjus. Tačiau būtent tokia komunikacija padeda tvirčiau realizuoti atviros, taigi ir patikimos, valstybės principus. Šie principai (dalyvavimas, atskaitomybė, skaidrumas), nors iš pažiūros abstraktūs, iš tiesų gali būti nuosekliai ir praktiškai įgyvendinami. Daugiau apie Atviros vyriausybės idėją skaitykite čia.  

Norint užtikrinti, kad aukščiau minėti principai būtų realizuojami, svarbu žinoti, kaip tai padaryti savo kasdienėje veikloje. Kaip rodo skirtingų šalių patirtys (žr. EBPO ataskaitą), institucijose kuriama aplinka yra svarbus veiksnys, galintis motyvuoti ir paskatinti etišką komunikaciją.  

Institucijai 

Darbuotojui 

  • Ar institucija turi komunikacijos politiką? 

  • Ar institucija turi pasiruošusi komunikacijos gaires, apie kurias informuoti visi darbuotojai? 

  • Ar komunikacijos gairėse yra numatyti aiškūs ir darbuotojams įgyvendinami proceso žingsniai?  

  • Ar institucija reguliariai organizuoja mokymus darbuotojams apie komunikaciją jų darbo kontekste? 

  • Ar institucija reguliariai primena darbuotojams apie įvairius naudingus įrankius? 

  • Ar institucija naudoja kitas priemones (pvz., tarpusavio patirčių ar gerosios praktikos mainus), kurios galėtų paskatinti darbuotojus nuosekliai integruoti komunikaciją į viešosios politikos formavimą? 

  • Ar esate susipažinę su institucijos ar įstaigos pagrindiniais komunikacijos principais?  

  • Ar žinote, kas jūsų institucijoje yra atsakingi už komunikaciją? 

  • Ar esate susipažinę su institucijos komunikacijos procesais formuojant ir įgyvendinant viešąją politiką?  

  • Ar žinote, kaip komunikacija gali prisidėti prie viešosios politikos formavimo bei įgyvendinimo? 

  • Ar turite visus jums reikalingus įrankius?  

Atnaujinimo data: 2025-03-13