Įtrauki ir efektyvi komunikacija: kaip pasiekti skirtingas visuomenės grupes?
Visuomenės grupių įvairovė kelia rimtų iššūkių šiuolaikinei komunikacijai, juo labiau, kai vis daugiau gyventojų sulaukia į jų asmeninius poreikius orientuotų pasiūlymų ar paslaugų iš komercinių tiekėjų. Suprantama, kad viešojo sektoriaus institucijos negali ir neprivalo pranokti didelius išteklius klientų analizei ir marketingui skiriančių įmonių, tačiau rasti būdų kaip labiau atkreipti dėmesį į visuomenės grupių, ypač tų, su kuriomis nuolat susiduria, poreikius tikrai galima.
Ar tai būtų daugybę narių vienijančios nevyriausybinės organizacijos ir verslo asociacijos, ar mažos bendruomenės, vienijamos bendro požiūrio ar iššūkių – kviečiame apgalvoti, kokie komunikacijos kanalai ir būdai joms bus labiausiai priimtini.
Taip pat, nepamirškite atsižvelgti į visuomenės poreikių įvairovę - skyrelyje „Kas toliau?" rasite nuorodas kaip pritaikyti informaciją asmenims su skirtingomis negaliomis ar kitais poreikiais.
Pažinkite gyventojų grupes, su kuriomis nuolat susiduriate savo veiklos srityje, ir paieškokite būdų, kaip jautriai, tačiau kartu ir tikslingai bendrauti su skirtingomis bendruomenėmis joms suprantamais būdais.
Komunikacija tampa strategine būtent tada, kai ji remiasi auditorijos analize – kaip klausimą ar situaciją supranta konkreti visuomenės grupė, kas jai svarbu, kaip ši grupė kalba ir kaip girdi, kokiais kanalais ją pasiekia informacija.
Tikslingo informavimo ABC: A) aiški žinutė, B) suprantama kalba ir C) patikimas šaltinis.
Jūsų auditorija – teisininkai? Puiku! Jiems nebus sudėtinga perskaityti ir greitai susigaudyti ilgame ir biurokratine kalba parašytame tekste. Tačiau visai kas kita, jei informuojate smulkius verslininkus ar ūkininkus, būsimus studentus ar jų tėvus, pacientus ar gydytojus.
Visų pirma, svarbu žinoti, kokios savybės apibrėžia visuomenės grupę, su kuria bendraujate. Kaip galėtų atrodyti ir bendrauti šios grupės ar bendruomenės narys?
Bet kuri iš šių savybių gali būti svarbi:
- amžius
- išsilavinimas
- profesija ar veikla
- ekonominė klasė
- įsitikinimai ar požiūris
- lytis
- sveikatos būklė
- gyvenamoji vieta
- gyvenimo būdas
- poreikiai ir motyvacija
- kasdieniai tikslai ir iššūkiai
Tai, kas bus aišku vidurinės klasės mieste dirbančiam jaunam ofiso darbuotojui, gali būti nesuprantama ir netgi nepriimtina mažo miestelio parduotuvėlėje besisukančiai dviejų vaikų mamai. Šie asmenys naudojasi ir pasitiki skirtingais informacijos šaltiniais, skirtingai priima sprendimus savo kasdieniame gyvenime.
Žemiau pateikiami klausimai padės geriau apgalvoti, kokie komunikacijos kanalai ir būdai būtų priimtiniausi skirtingoms gyventojų grupėms. Naudingą pavyzdį, kaip atsižvelgti į skirtingas gyventojų grupes komunikacijoje rasite čia.
Apgalvokite, tačiau nebandykite atspėti! Jei leidžia galimybės – visada rekomenduojame ruošiant savo komunikacijos strategiją ar net trumpalaikį planą remtis duomenimis. Be tinkamo pasiruošimo, institucijų ar įstaigų viešinama informacija gali lengvai pradingti šiuolaikiniame informacijos triukšme. Žinoma, duomenys apie jūsų auditoriją ne visada bus tikslūs ar lengvai prieinami. Būtent todėl esant galimybei, naudinga periodiškai atsiklausti pačių gyventojų ar jų atstovų apie jiems priimtinus komunikacijos būdus.
Taip pat galite naudoti įvairius kitus metodus, kad sužinotumėte daugiau apie skirtingas visuomenės grupes – apžvelgti internete esančią informaciją, sekti visuomenės nuotaikas įvairiose socialinėse platformose (angl. social listening), netgi pasitelkti elgsenos mokslo įžvalgas ir metodus (angl. behavioural insights).
Komunikacijos kanalai | Komunikacijos būdai |
|
|
Viešojo sektoriaus institucijos turėtų išlaikyti skaidrumo, sąžiningumo ir nešališkumo principus savo komunikacijoje, todėl nepaisant pastangų tikslingai bendrauti su bendruomenėmis, visuomenės grupėmis ar jų nariais, svarbu, kad tai būtų daroma saikingai.
Kaip įspėja Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras, pernelyg siauram ratui skirta ar net asmeniškai nukreipta komunikacija gali pažeisti viešojo sektoriaus skaidrumo ir prieinamumo principus.
Tokia komunikacija taip pat gali sumažinti pasitikėjimą institucijomis, kaip informacijos tiekėjais – dalis informacijos negavusių gyventojų ar jų atstovų gali pasijusti atskirti nuo visuomeninių reikalų, kurie jiems rūpi, ir taip pradėti abejoti, ar viešos institucijos tikrai sąžiningai atsižvelgia į visų interesus.
Bendruomenės ar visuomenės grupės gali apriboti savo žinių srautą tik jiems svarbia informacija, taip atsitraukdami iš bendro visuomenės žinių lauko. Tai gali vesti prie augančios visuomenės poliarizacijos.
Visuomenės grupių analizė yra vertinga, norint geriau susipažinti su šiomis grupėmis, tačiau šios žinios gali pasirodyti ribojančios svarstant apie ateities perspektyvas – pasikeitus situacijai ar iškilus naujiems klausimams, reikalaujantiems sprendimų, gali pasirodyti, kad visuomenės grupės visai kitaip įvardins savo lūkesčius nei tikėtasi.
Atkreipiame dėmesį!
Norint apsisaugoti nuo minėtų rizikų, siūlome visada itin dėmesingai, skaidriai ir atsakingai įvardinti grupių apibrėžimo ir analizės procesus bei jų informavimo logiką, visada turint omenyje, kad ši informacija taip pat yra viešo intereso dalis.
Pritaikyti informaciją kiekvienai visuomenės grupei gali būti rimta užduotis. Kad būtų paprasčiau, kviečiame naudotis įvairiais įrankiais ir gairėmis, skirtais paruošti informaciją įvairių poreikių turintiems gyventojams.
Auditorijos pažinimo įrankį rasite čia.
Patarimų, kaip aiškiai, suprantamai ir patraukliai pateikti informaciją, rasite čia.
Lengvai suprantamos kalbos gaires rasite čia.
Negaliai jautrios kalbos gaires rasite čia.
Prieinamos skaitmeninės informacijos rengimo vadovą rasite čia.
Daugiau informacijos, kaip atsižvelgti į asmenų su skirtingomis negaliomis poreikius, rasite čia.
Jei norėtumėte dalyvauti mokymuose, kaip pažinti visuomenės grupes, rašykite mums [email protected].
Atnaujinimo data: 2025-03-13