Skip to main content

Kūrybinės dirbtuvės

Kūrybinės dirbtuvės yra interaktyvus susitikimas, itin įtraukus būdas kartu su dalyviais spręsti klausimus, ieškoti problemų sprendimų, alternatyvų, išdiskutuoti įvairias temas. 

Tai gali būti laikoma struktūruota darbo sesija, kurioje derinamos diskusijos, praktinės užduotys ir bendradarbiavimo metodai. Dažnai naudojami įvairūs įrankiai ir technikos, pavyzdžiui, design-thinking, grupinės diskusijos, smegenų šturmo sesija ar scenarijų planavimas.  Kūrybinių dirbtuvių metu dalyvauja iki 30 asm., jie gali būti suskirstyti į mažesnes grupes (po 3–6 asm.) ir jose diskutuoti, svarstyti ir formuoti pasiūlymus, kurie vėliau būna pristatomi kitiems.  

Rezultatas – idėjų sąrašas, veiksmų planas, gairės ar rekomendacijos.  

Metodas tinkamas įvairioms visuomenės įtraukimo iniciatyvoms – tiek išdiskutuoti klausimus, pristatyti sprendimus ir išgirsti grįžtamąjį ryšį, tiek bendradarbiaujant ir įgalinant visuomenę atrasti sprendimus patiems. 

Metodas itin tinkamas, kai yra daug įvairių suinteresuotų šalių, o jų nuomonės išsiskiria. 
 

Dažniausiai kūrybinės dirbtuvės yra nedidelės apimties dalyvių skaičiumi (iki 30 asm.), tačiau gali pareikalauti ilgesnio laiko (3–4 val.).

  1. Apibrėžkite tikslą: kokio galutinio rezultato siekiama? Pavyzdžiui, „Parengti veiksmų planą miesto atliekų mažinimui“ arba „Nustatyti pagrindinius gyventojų poreikius viešųjų paslaugų skaitmeninimui“. Užtikrinkite, kad tikslas būtų konkretus, pamatuojamas ir susijęs su platesniais strateginiais viešojo sektoriaus tikslais.
  2.  Nustatykite dalyvius: valstybinio sektoriaus darbuotojus, politikus, nevyriausybines organizacijas, verslo atstovus ir net piliečius. Užtikrinkite, kad dalyviai atstovautų skirtingas perspektyvas ir turėtų reikalingą patirtį. Tokiems asmenims svarbu suteikti galimybę plačiau pasidomėti problema. Tinkamai parinkus dalyvius galima užtikrinti įvairiapusišką bei nešališką diskusiją ir procesą apskritai.
  3. Pasirinkite moderatorių ir formatą: moderatorius turėtų būti atsakingas už konstruktyvias diskusijas susitikimo metu, tinkamus klausimus, dalyvių minčių apibendrinimą, pagal juos pritaikomas ir toliau vystomas diskusijas ir procesus. Moderatorius gali pats pasiūlyti konkrečią techniką ar atsižvelgti į pageidavimus ir kontekstą. Populiarios technikos: design-thinking, pasaulio kavinė, smegenų šturmas ir pan. 
  4. Paruoškite darbotvarkę: aiškiai sudėliokite eigą – įvadas, problemos analizė, idėjų generavimas, rezultatų aptarimas ir sprendimų priėmimas. Kiekvienai veiklai skirkite pakankamai laiko ir įtraukite pertraukas.
  5. Skatinkite interaktyvumą: naudokite įtraukimo įrankius, pvz., „Miro“, „Mural“, balsavimo programas ar fizinius priemonių rinkinius (lipdukai, flipchartai). Parenkite diskusijų klausimus, kurie skatintų atvirumą ir bendradarbiavimą. Kad būtų aiškūs rezultatai, naudokite vizualizacijas, lenteles, mąstymo žemėlapius idėjoms struktūrizuoti.
  6. Apibendrinkite dirbtuves: pabaigoje suformuluokite galutinius rezultatus, veiksmų planą arba rekomendacijas, kurias galėsite pateikti sprendimų priėmėjams. Po susitikimo išsiųskite dalyviams apibendrintas išvadas, užtikrinkite, kad iškeltos idėjos ar sprendimai būtų įgyvendinti organizuojant tolimesnes veiklas ar susitikimus.

 

Finansiniai kaštai nedideli – į juos įeina mokestis moderatoriui (apie 1 tūkst. eur 3 val. dirbtuvėms), rašymo ir kitos kanceliarinės priemonės, kavos pertrauka, prireikus – salės nuoma. 

Pasiruošti dirbtuvėms galima gan greitai, svarbiausia skirti laiko dalijamosios medžiagos parengimui, jei turinys sudėtingas bei dalyvių kvietimams (bent 2 sav. iki renginio). 
 

Daugiau informacijos apie kūrybinių dirbtuvių eigą ir pavyzdžius galima rasti čia:

Atnaujinimo data: 2025-03-13