Piliečių dialogai

Metodas sukuria galimybes išgirsti visuomenės patirtis apie jiems aktualiausias problemas, todėl ypač tinkamas ankstyvosiose teisėkūros fazėse siekiant išsigryninti problematiką ar suprasti, kaip skirtingos visuomenės grupės vertintų sprendimų alternatyvas. 

Šis metodas nėra skirtas tiesiog diskutuoti apie problemą, o veikiau geriau suprasti visuomenę ir jos poreikius. 

Metodas taip pat kuria ir tarpusavio supratimą, tad yra naudingas visuomenės sanglaudai didinti: 

• asmuo stiprina savo įsitraukimo jausmą, supranta, kad jo patirtys yra svarbios;
• bedruomenė pasinaudoja patirtimi grįstomis žiniomis, sukuriama daugiau praktikų dialogui vystyti;
• viešasis ir NVO sektoriai įgauna patirtimis grįstų argumentų priimant sprendimus;
• visuomenė sustiprinama pokyčiams ir dialogams apie jautrias temas. 

Diskusijos organizuojamos pasirinktame regione ar valstybės lygmeniu, pirmiausia išsikeliant reikalingą klausimą. 

Siekiant įtraukti kuo daugiau visuomenės ir suorganizuoti daug pokalbių grupių, dialogai įprastai organizuojami su partneriais, – dažniausiai nevyriausybinėmis organizacijomis – kurie įsipareigoja vesti dialogus ir pateikti kiekvieno susitikimo informaciją dialogų organizatoriui.  

Dialoguose dalyvauti gali visi norintys, tačiau svarbu užtikrinti kuo didesnę visuomenės atstovų įvairovę, įtraukti labiau pažeidžiamas grupes.

Susitikimams taikomas „Timeout“ metodas, kuris padeda užtikrinti konstruktyvias diskusijas. Metodo principai: klausytis, reaguoti į kito pasakymus, vartoti kasdienę kalbą, pasidalinti savo patirtimi, tiesiogiai kalbėti su kitais, gerbti vieniems kitus. Metodas sukurtas Suomijos organizacijos „Finnish Innovation Fund“ (SITRA).  

Dialogai organizuojami pirmiausiai iškeliant klausimą ar pokalbių temą. Vėliau toliau bendraujama su socialiniais partneriais, kurie įsipareigoja organizuoti diskusijas su savo bendruomenėmis (dažnai tai yra mokamos paslaugos). Diskusijos organizuojamos taikant „Timeout“ metodą, po jų parengiamos susitikimų santrumpos ir išvados, kurios perduodamos pagrindiniams organizatoriams. Galiausiai organizatoriai apibendrina visų diskusijų medžiagą ir ja pasidalina viešai. Galutiniai rezultatai gali būti panaudojami vietos ar centrinės valdžios, taip pat – pilietinės visuomenės. Rezultatai turėtų būti vieši. 

• Bendradarbiavimas tarp viešojo ir NVO sektorių;
• visi gali organizuoti tokias diskusijas savo bendruomenėse – naudinga, kai norima pasiekti įvairias visuomenės grupes;
• atvirumas, pasitikėjimas, bendrakūryba ir supratimas;
• diskusijose dalyvauti gali bet kas, o diskusijos formatas – aiškus ir suprantamas;
• diskusijos rėmai – platūs ir abstraktūs, kad diskusijos galėtų nukrypti dalyviams rūpima linkme;
• svarbu turėti laisvės nuo politinių krypčių;
• svarbu turėti pakankamai laiko (planavimui ir lanksčiam reagavimui).
   

• Suomija, „Lockdown Dialogues“

Tai buvo pirmieji nacionaliniai dialogai Suomijoje, siekiant sureaguoti į visuotinę krizę. Diskusijų metu aptariami įvairūs klausimai, pavyzdžiui, apie savijautą COVID-19 pandemijos metu, išmoktas pamokas. Diskusijų organizatoriai buvo atsakingi už diskusijų santrumpų parengimą. Buvo renkami diskusijų įrašai ir pagrindinės idėjos, diskusijų apibendrinimas.

Trukmė: 2020 m. balandžis – 2021 m. gruodis. 

Organizuoti 296 dialogai, 2130 dalyvių, 111 bendraorganizatorių.

Organizatoriai: „Dialogue Academy“, „TimeoutFoundation“, kiti fondai, universitetai, miestų administracijos ir Finansų ministerija. 

Po šios iniciatyvos nuspręsta metodą pritaikyti ir kalbant apie kitas visuomenei ir valstybei svarbias temas. Iki šiol Suomijoje suorganizuota daugiau nei 1000 dialogu grįstų diskusijų dėl 11 skirtingų temų. 
 

• Suomija, „Immigration dialogues“

Kartu su vietos NVO organizuoti dialogai apie imigracijos poveikį visuomenėje. Diskusijoms pasirinktos įvairios kryptys: kaip imigracija paveikia žmonių kasdienybę, kylantys iššūkiai, imigrantų integracija į visuomenę ir kt. 

Organizuoti 72 dialogai, iš viso dalyvavo beveik 700 žmonių ir 62 organizatoriai. Dalis diskusijų vykdytos nuotoliniu būdu. 

• Latvija, „National dialogues

Tikslas – surinkti informaciją apie pasitikėjimą valstybe, bendruomene, priežastis bei kylančias susijusias problemas ir suteikti platformą piliečiams išsisakyti. Iniciatyvą organizavo Latvijos Vyriausybės kanceliarijos atstovai kartu su pasamdyta nevyriausybine organizacija.

2023 m. suorganizuoti 26 dialogai keturiolikoje miestų, juose dalyvavo apie 200 gyventojų. Diskusijas moderavo apmokyti viešojo sektoriaus ir NVO atstovai. Už diskusijų organizavimą buvo atsakinga pagal pirkimą atrinkta NVO, turinti patirties visuomenės įtraukimo srityje. 
 

„National dialogues“, https://kansallisetdialogit.fi/en/