2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas – Lietuvos kelias į ateitį

Data

2019 12 12

Įvertinimas
0
LRVK_20191210_0024.jpg

Vyriausybė baigia rengti 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą (NPP) – pagrindinį strateginį dokumentą, kuriame planuojami esminiai pokyčiai, būtini šalies pažangai užtikrinti ateinantį dešimtmetį. Planas apima visas valstybės valdymo sritis. Jo projektą rengė visos 14 ministerijų, konsultuodamosi su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei asociacijomis. Siekiant įsiklausyti į visas suinteresuotas puses, Vilniuje dvi dienas – gruodžio 9–10 d. – vyko diskusijos, kurios yra viešųjų konsultacijų dėl Vyriausybės rengiamo dokumento dalis.

Pasak vicekanclerio D. Matulionio, jau kitais metais bus pabaigti 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje numatyti darbai, todėl būtina suplanuoti šalies ilgalaikę plėtrą lemiančius pokyčius ir siekiama sukurti naujos kartos Planą, kuris pasitarnautų įgyvendinant strateginio planavimo sistemos pertvarką.

„Planas pakeičia baigiamą įgyvendinti 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programą, tačiau įgauna didesnį svorį ir svarbą kuriant valstybės strateginius planus bei įgyvendinant politiką. Kartu vykdant strateginio valdymo reformą numatoma, kad Planas taps centriniu valstybės pokyčių planavimo dokumentu. Jam įgyvendinti bus sutelktos visos pokyčiams skirtos investicijos, integruojant ES, kitų tarptautinių šaltinių ir papildomas nacionalinio biudžeto lėšas. Tęstinė veikla, nepatenkanti į Planą, bus įgyvendinama ir finansuojama tęstinės veiklos lėšomis“, – sakė D. Matulionis.

Plane numatomi ambicingi pokyčiai sprendžiant  iššūkius ir siekiant sukurti valstybę, kurioje visiems gyventojams būtų užtikrintas kokybiškas gyvenimas, kiekvienam sudarant sąlygas dalyvauti visuomenėje ir kurti gerovę šalyje. Plano pagrindinis tikslas – įgalinti žmogų aktyviai veikti ir kokybiškai dirbti, gauti orias pajamas, gyventi saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje. Bendrajam tikslui pasiekti užsibrėžiama 10 strateginių tikslų:

•    Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą

•    Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį

•    Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams

•    Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą

•    Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį sujungiamumą

•    Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui

•    Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus, mažinant regionų netolygumus

•    Didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą

•    Stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje ir ryšius su diaspora

•    Stiprinti nacionalinį saugumą

Šie tikslai įgyvendinami laikantis trijų horizontaliųjų principų: inovatyvumo, darnaus vystymosi ir lygių galimybių visiems.

Dėl keliamų tikslų kyla poreikis peržiūrėti iki šiol vyravusios valstybės liberalios ekonomikos raidos kelią, kad didėtų valstybės galimybės mažinti ekonominius, socialinius ir regioninius netolygumus, teikti kokybiškas ir visiems prieinamas viešąsias paslaugas ir didinti perskirstomąją BVP dalį, artėjant prie ES vidurkio. Plane numatoma siekti visuomenės ir politinio sutarimo šiuo klausimu.

Primename, kad į Plano rengimo procesą aktyviai kviečiama įsitraukti ir visuomenė. Dėl Plano projekto iki 2020 m. sausio 10 d. vyksta viešoji konsultacija su visuomene elektroninės apklausos būdu. Ją galima rasti ir išsakyti savo nuomonę čia.

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.