6 dažniausiai pasikartojantys mitai apie gyvenamosios vietos deklaravimą

Kurk Lietuvai projekto dalyvės dirbančios su „Big Data“ analitika: migracijos procesų ir duomenų valdymo efektyvinimu pristato 6 dažniausiai pasikartojančius mitus apie gyvenamosios vietos deklaravimą. 

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra nesudėtinga, tačiau svarbi procedūra ne tik iš Lietuvos išvykstantiems, bet ir nuolat šalyje gyvenantiems asmenims. Šią procedūrą dėl informacijos stokos gaubia šimtai mitų, kurie gali klaidinti ir atitolinti gyventojus nuo galimybių gauti jiems priklausančias viešąsias paslaugas. Vienu pelės paspaudimu deklaravus gyvenamąją vietą galima kreiptis į atitinkamą savivaldybę dėl vietos darželyje skyrimo, prašyti socialinės paramos bei įgyvendinti kitas nuolatinio gyventojo teises.

„Kurk Lietuvai” projekto vadovės, atlikusios išvykimo ir atvykimo procesų į Lietuvą analizę, išsiaiškino, jog gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje gaubia šie 6 dažniausiai pasikartojantys mitai:

• Mitas nr. 1: išvykimo deklaraciją pildyti reikia tik tada, kai išvykstama visam laikui

Išvykimo deklaraciją reikia pateikti tuomet, kai iš Lietuvos išvykstama ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Išimtis taikoma tik studentams, kurie vyksta studijuoti į Europos Sąjungoje esančius universitetus – jiems pakanka pateikti dokumentus, patvirtinančius studijų faktą, Valstybinėms ligonių kasoms. Taip užtikrinama, jog nebus skaičiuojama privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) skola.

• Mitas nr. 2: apie išvykimą pakanka informuoti SoDra padalinį

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia pateikti išvykimo deklaraciją. Informavus SoDra padalinį, jog išvykote ir turite galiojantį privalomąjį sveikatos draudimą užsienio valstybėje, bus sustabdomas tik PSD skolos skaičiavimas Lietuvoje. Deja, ši informacija lieka SoDra padaliniuose ir kitos institucijos apie jūsų išvykimą nėra informuojamos. Tokiu atveju gali kilti sunkumų, norint užsienyje pasikeisti nebegaliojantį asmens dokumentą ar įgyvendinti savo balsavimo teisę rinkimų metu.

• Mitas nr. 3: išvykimo deklaravimas – sudėtingas ir ilgas procesas

Išvykimą galima deklaruoti, net ir neišėjus iš namų. Tereikia prisijungti prie elektroninių valdžios vartų ir užpildyti trumpą išvykimo deklaracijos formą. Išvykstant su vaikais –  vaiko išvykimo deklaraciją elektroniniuose valdžios vartuose užpildo tėvai.

• Mitas nr. 4: deklaravus išvykimą ir grįžus gyventi į Lietuvą – galima apsieiti ir be gyvenamosios vietos deklaracijos

Nedeklaravus gyvenamosios vietos negalėsite kreiptis į savivaldybes dėl administracinių paslaugų (konsultacijų, paramos skyrimo ar kita), gali kilti keblumų dėl balsavimo rinkimuose, nes nebūsite priskirti kuriai nors iš balsavimo apylinkių ir pan.

• Mitas nr. 5: užpildžius išvykimo deklaraciją ir grįžus gyventi į Lietuvą bus sudėtinga deklaruoti sugrįžimą

Gyvenamosios vietos pasikeitimą galima paprastai ir greitai deklaruoti per elektroninius valdžios vartus. Neturint nuosavo būsto – gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir nuomojame būste, tuomet tereikia, jog būsto savininkas suteiktų leidimą deklaruoti gyvenamąją vietą per elektroninius valdžios vartus.

• Mitas nr. 6: deklaravus gyvenamąją vietą vienoje savivaldybėje, medicinių paslaugų gauti kitoje savivaldybėje negalėsiu

Jei turite galiojantį privalomąjį sveikatos draudimą, gydymo įstaigą galite rinktis visoje Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, kokioje savivaldybėje deklaravote savo gyvenamąją vietą.

Šiuo metu gyvenate arba teko gyventi užsienyje ilgiau nei 6 mėn.? Paspauskite nuorodą ir išsakykite savo nuomonę apie gyvenamosios vietos deklaravimą (užtruksite vos kelias minutes): https://goo.gl/forms/bylBkw2AqVQcrqTr1

"Kurk Lietuvai" projekto informacija