BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Moksleiviams itin aktualūs klausimai susiję su baigiamųjų ir stojamųjų egzaminų tvarka

Data

2019 10 11

Įvertinimas
1
1011pmweb.png

Moksleiviai, dalyvavę projekte „Moksleiviai į Vyriausybę", netrukus pabaigs mokyklą, tad jiems itin aktualūs klausimai susiję su baigiamųjų ir stojamųjų egzaminų tvarka. Algirdas Monkevičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministras, atsako į dalyvio klausimą.

Jeigu ir Jūs turite klausimą ministrui, kviečiame jį užduoti čia.

Kokią naudą moksleiviams, ypač tiems, kurie nori rinktis tiksliuosius, gamtos mokslus, duotų privalomas istorijos egzaminas?

„Istorijos išmanymas yra savotiškas įvadas į mus supančios visuomenės supratimą. Analizuodami pasaulio ir savo šalies praeitį sužinome daugiau ne tik apie žmones ir jų bendruomenes, bet ir geriau suvokiame dabartinės visuomenės iššūkius, įvairias situacijas. Plati pasaulėžiūra ir gilus savo aplinkos išmanymas yra svarbus tiek būsimam filosofui, istorikui, teisininkui, tiek ir kiekvienam kitam į aukštąjį mokslą žengiančiam ar jį baigiančiam asmeniui.

Šiuo metu privalomais matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminais siekiama užtikrinti, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų pakankamas bendrąsias kompetencijas – kritinį mąstymą, gerus rašymo ir skaitymo įgūdžius, stiprius mokymosi gebėjimus.

Kiti dalykai yra labiau siejami su paties asmens savarankišku apsisprendimu pasirengti specifinei, jį dominančiai studijų programai. Privalomais egzaminais neturime atimti galimybės besimokančiajam skirti daugiau laiko tiems dalykams, kurie jam reikalingi norint pasiekti savąją svajonę – studijuoti patinkančioje studijų kryptyje. Tad, ar istorijos egzaminas turėtų būti privalomas, yra diskusijos klausimas.“ – atsako ministras.

 

Toliau klausiame ministro, ar nacionalinė švietimo programa galėtų būti reformuojama imant pavyzdį ir pritaikant tarptautinio bakalauro sistemos principus?

„Tarptautinio bakalaureato programa yra reikli, reikalaujanti sistemingo mokymosi, pačių mokinių motyvacijos bei pastangų. Tikrai galima pasinaudoti šią programą įgyvendinančių mokyklų gerąja patirtimi, organizuoti bendrus projektus, įtraukti tarptautinio bakalaureato besimokančius mokinius.

Šios programos idėjos ir principai tikrai gali būti realizuojami Lietuvos mokyklose. Tik reikėtų atsižvelgti į vietos kontekstą ir turimus išteklius, pvz., projektiniai darbai nuo pradinės ugdymo pakopos arba tai, kokia struktūra pateikiamas dalykinis turinys.

Norėčiau paminėti puikų Alytaus šv. Benedikto gimnazijos pavyzdį. Ji nuo šių metų liepos mėn. oficialiai patvirtinta kaip Tarptautinio bakalaureato mokykla kandidatė diplomo ir pagrindinio ugdymo programoms.

Tai rodo, kad Lietuvos mokyklos iš įvairių regionų savo iniciatyva gali siekti tarptautinio bakalaureato programos įgyvendinimo, taikyti jos principus pas save.“ – paaiškina A. Monkevičius.

 

Visgi, kokių veiksmų planuojate imtis atnaujinant mokymosi programas?

„Ministerijos iniciatyva numatyta suburti programų rengėjų grupes, kurias sudarytų mokslininkai ir mokytojai praktikai, jie parengtų dalykinių programų projektus. Šie projektai vėliau bus išbandomi mokyklose, prireikus – atitinkamai koreguojami." - teigia ministras.

 

 

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.