Pristatytas tyrimas apie valstybinių pensijų sistemą Lietuvoje: kas gerai ir kas taisytina

Data

2018 12 03

Įvertinimas
0
pensijos.png

Šiuo metu Lietuvoje valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tai buvę pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, iš valstybės biudžeto taip pat mokamos kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams ir rentos buvusiems sportininkams bei signatarams.

Visos šios atskirų rūšių valstybinės pensijos šalyje reglamentuojamos labai skirtingai: skiriasi baziniai dydžiai, išmokų apskaičiavimo principai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos. Ekspertų vertinimu, tai galimai nedera su socialinio teisingumo ir proporcingumo principais, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda diskusijas, kaip būtų galima tobulinti valstybinių pensijų sistemą.

Kam mokamos valstybinės pensijos ir kitos pensinio pobūdžio išmokos?

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, taip pat Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriamos pagal Valstybinių pensijų įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos bei rentos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Skaičiuojama, kad didžiausią valstybinių pensijų gavėjų dalį sudaro nukentėję asmenys (represijų aukos) – apie 63 proc., profesinės pensijos gavėjų yra apie 23 proc., o nusipelniusiųjų pensijos gavėjų – apie 14 proc.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos išėjusiems iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, muitinėje tarnavusiems pareigūnams bei profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems ne trumpiau kaip 25 metus, taip pat prokurorams, turintiems 20 metų prokuroro stažą.

Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, jeigu jie dirbo Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais ne trumpiau kaip 5 metus.

Mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos mokslinį laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą ir ne mažesnį kaip 10 metų mokslinio darbo stažą turintiems asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60–100 procentų darbingumo.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna asmenys, pripažinti nukentėjusiais nuo 1939-1990 metų okupacijų (dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių nuknetėję asmenys, politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, priverstiniams darbams išvežti asmenys, asmenys, likvidavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu nukentėję asmenys). Šios pensijos taip pat skiriamos sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60–100 procentų darbingumo asmenims.

Pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms dalyviams, buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, garbės donorams, motinoms (tėvams), išauginusiems 5 ar daugiau vaikų, olimpinių, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių čempionams ir prizininkams, į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionams.

Kompensacinės išmokos skiriamos tam tikrą laiką (18-30 m.) profesionalioje scenoje išdirbusiems kūrybiniams darbuotojams: baleto artistams ir šokėjams, muzikantams ir solistams vokalistams, choro ir cirko artistams, aktoriams.

Sportininkų rentos skiriamos ypatingai sporto srityje nusipelniusiems ir sportinę karjerą baigusiems asmenims: olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių nugalėtojams, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties pasaulio ir Europos čempionams ir rekordininkams.

Signatarų rentos skiriamos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams.

Kokių problemų turi dabartinė sistema?

Valstybinės pensijos ir rentos visuomenėje dažnai vertinamos kaip privileginės, kadangi tai yra papildomos išmokos, kurios mokamos kartu su socialinio draudimo pensija, taip pat mokamos tik tam tikrų profesijų atstovams arba už nuopelnus. Kai kurios išmokos mokamos dar jauniems žmonėms už daug mažesnį stažą nei visiems kitiems arba mokamos už tuos pačius nuopelnus, už kuriuos skiriama ir valstybinė pensija ar renta,  piniginėmis premijomis jau įvertintiems asmenims.

Taip pat ekspertai atkreipia dėmesį į labai skirtingą atskirų rūšių valstybinių pensijų teisinį reglamentavimą. Tikėtina, kad toks skirtingas reglamentavimas – skirtingi baziniai dydžiai, išmokų apskaičiavimo principai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos – nedera su socialinio teisingumo ir proporcingumo principais. Pastebima, kad sistema yra linkusi plėstis ir prognozės rodo, kad ji vis daugiau kainuos valstybei.

Dėl šių priežasčių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda diskusijas, kaip tobulinti valstybinių pensijų sistemą. Kadangi sistemos tobulinimas apimtų daug socialinių grupių ir būtų susijęs su jų socialinėmis garantijomis, todėl konkretūs pasiūlymai gali būti teikiami tik išanalizavus sistemą, atlikus būtinus skaičiavimus ir su šios analizės rezultatais supažindinus visuomenę, o pasiūlymus išdiskutavus su suinteresuotomis socialinėmis ir profesinėmis grupėmis.

Įžvalgos sistemos tobulinimui

Siekiant įvertinti Lietuvos valstybinių pensijų sistemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas. Ekspertų Lauri Leppik ir Magnus Piirits (Estija) atliktoje analizėje be ilgalaikių finansinių įsipareigojimų skaičiavimų ir suformuluotų siūlymų sistemos pertvarkai, dalijamasi šiomis įžvalgomis:

  • dauguma Lietuvoje valstybines pensijas gaunančiųjų yra pensinio amžiaus arba turintys nedarbingumą, vadinasi, šie gavėjai iš tikrųjų gauna dvi pensijas – socialinio draudimo pensiją ir valstybinę pensiją;
  • kai kurioms paramos gavėjų grupėms, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems arba nusipelniusiesiems, valstybinė pensija yra tik socialinio draudimo pensijos priedas, tačiau yra ir tokių valstybinės pensijos gavėjų, pavyzdžiui, teisėjų arba buvusių sportininkų, kurių priedas yra didesnis už socialinio draudimo pensiją, todėl valstybinė pensija tampa pagrindine pensija, o socialinio draudimo pensija – papildoma;
  • yra atvejų, kai valstybinės pensijos mokamos asmenims iki pensinio amžiaus, kurie dar negauna socialinio draudimo pensijos, pavyzdžiui, pareigūnams ir kariams;
  • pastebima tendencija, kad valstybinės pensijos gavėjų skaičius mažėja, tačiau atskirose gavėjų grupėse skaičiaus dinamika skiriasi;
  • 2016 metais valstybinėms pensijoms išmokėti buvo skirta 135 mln. eurų, o tai yra 5,5 proc. visų tų metų socialinio draudimo pensijoms skirtų lėšų;
  • nors daugiausia yra kompensuojamųjų išmokų nukentėjusiesiems gavėjų, didžioji išlaidų dalis – beveik pusė visų išlaidų valstybinėms pensijoms – skiriama pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms finansuoti.

Siekiant įvertinti valstybinių pensijų sistemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, kuri vykdo paramos struktūrinėms reformoms programą, kad, atsižvelgiant į Vyriausybės programos priemonę dėl valstybinių pensijų pertvarkos, būtų suteikta pagalba dviem aspektais: dėl išorinių ekspertų pagalbos įvertinant valstybinių pensijų sistemą ir atliekant finansinių įsipareigojimų skaičiavimus bei pateikiant pertvarkos rekomendacijas, bei dėl galimybės transformuoti valstybines pensijas į profesinių pensijų kaupimą.

Ekspertų paieška, viešaisiais pirkimais ir kitais reikalais rūpinasi Europos Komisija. Jos organizuotame paslaugų pirkime atlikti tyrimą dalyvavo danų, norvegų ir estų ekspertai. Pirkimus laimėjo tyrėjai iš Estijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis ir jas patvirtinti.
Blogai įvestas apsaugos kodas.