Tarėjai skatins visuomenę prisidėti prie teisingumo vykdymo

Teisingumo ministerija pateikė teisėjų bendruomenei apsvarstyti Tarėjų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus, įteisinančius Lietuvos teismuose visuomenės atstovų – tarėjų dalyvavimą. Projektai buvo parengti bendradarbiaujant su Konstitucijos  pataisų dėl tarėjų instituto  rengėjais Seimo nariais Juozu Bernatoniu, Gediminu Kirkilu bei kitais Seimo nariais, inicijavusiais šią pataisą.

 Numatoma, kad tarėjai teismuose dirbtų nuo 2021 m. liepos 1 dienos. Sociologinės apklausos liudija, kad teismais pasitiki tik 19,7 proc. šalies gyventojų, o nepasitiki 28 proc.

Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmens tinkamumą būti tarėju vertintų Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisija. Planuojama, kad tarėjų sąrašus sudarys ir administruos Nacionalinė teismų administracija. 

Įstatymų projektuose numatoma, kad tarėjai dalyvautų pirmosios instancijos teismuose, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Jeigu nagrinėjant bylą dalyvaus vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiaus du tarėjai, jei trys teisėjai – tai keturi tarėjai.

Tarėjų įstatymo projekte taikomas tarėjų darbo apribojimas  – per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama 50-70 bylų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir apie 200-300 baudžiamųjų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Kompensacijos už tarėjų funkcijų atlikimą asmenims gali siekti apie 1,5 mln. eurų per metus.

Teisingumo ministerijos informacija.