Dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo tobulinimo krypčių, stiprinant orientaciją į asmens atsigavimą ir žmogaus teises
Sveikatos apsaugos ministerijaLietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas šiuo metu yra peržiūrimas siekiant jį atnaujinti ir suderinti su šiuolaikinėmis žmogaus teisių apsaugos, į asmens atsigavimą (angl. recovery) orientuotos priežiūros bei tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
Šiame kontekste siekiama aiškiau įtvirtinti orientacijos į asmens atsigavimą principą, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugos būtų orientuotos į asmens savarankiškumo, funkcionavimo ir gebėjimo gyventi savarankišką, jo poreikius atitinkantį gyvenimą stiprinimą.
Taip pat siekiama aiškiau apibrėžti asmens teisių ribojimo sąlygas, užtikrinant, kad teises ribojančios priemonės būtų taikomos tik kraštutiniu atveju (lot. ultima ratio), kai yra išnaudotos visos pagrįstos ir prieinamos alternatyvos ir nustatytas realus bei tiesioginis pavojus asmens ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, o taikomos priemonės būtų proporcingos, būtinos ir laikinos.
Peržiūrint įstatymą taip pat siekiama:
– aiškiau apibrėžti priverstinio hospitalizavimo sąlygas ir trukmę bei jų sąsajas su savalaikiu kreipimusi į teismą;
– nustatyti aiškesnes suvaržymo priemonių taikymo ribas ir sąlygas;
– tiksliau apibrėžti pacientų teises ir jų ribojimo sąlygas, užtikrinant jų suderinamumą su kitais teisės aktais;
– patikslinti paciento informavimo ir teisės susipažinti su sveikatos duomenimis įgyvendinimą;
– įtvirtinti galimybę savitarpio paramos (angl. peer support) darbuotojams dalyvauti teikiant paslaugas kaip komandos daliai, vykdančiai ne klinikines, pacientų atsigavimą palaikančias funkcijas.
Sveikatos apsaugos ministro sudaryta darbo grupė, išnagrinėjusi galiojantį teisinį reguliavimą ir parengusi siūlymus jo tobulinimui, identifikavo poreikį įstatymą dėstyti nauja redakcija. Atsižvelgiant į aptariamų klausimų sudėtingumą ir jautrumą, dėl dalies sprendimų išlieka skirtingos pozicijos.
Atsižvelgiant į pokyčių sisteminį pobūdį, siekiama įtraukti suinteresuotas šalis į diskusiją, įvertinti galimus teisinio reguliavimo sprendimus, jų poveikį ir praktinį įgyvendinamumą.
VIEŠOSIOS KONSULTACIJOS MEDŽIAGA
ĮSTATYMO LYGINAMASIS VARIANTAS
Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas šiuo metu yra peržiūrimas siekiant jį atnaujinti ir suderinti su šiuolaikinėmis žmogaus teisių apsaugos, į asmens atsigavimą (angl. recovery) orientuotos priežiūros bei tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
Siekiame surinkti suinteresuotų šalių nuomones ir pasiūlymus dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatų, siekiant įvertinti galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, jų poveikį, įgyvendinamumą ir pasirinkti optimaliausius sprendimus.
Konsultacijos metu gauti pasiūlymai ir pastabos bus sisteminami, analizuojami ir, įvertinus jų pagrįstumą bei įgyvendinamumą, naudojami vertinant galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, jų poveikį ir įgyvendinimo sąlygas, taip pat tobulinant ir formuojant galutinę Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projekto redakciją. Apibendrinti konsultacijos rezultatai bus viešinami ir naudojami rengiant bei pagrindžiant pasirinktus teisinio reguliavimo sprendimus, taip pat įtraukiami į teisėkūros dokumentus.
Kviečiame pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų įstatymo pakeitimų, jų atitikties žmogaus teisių standartams ir praktinio įgyvendinimo. Taip pat laukiame konkrečių siūlymų dėl teisės aktų formuluočių tikslinimo.
Suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti diskusijoje gegužės 18 d. 14 val, Sveikatos apsaugos ministerijoje (200 C salė, Vilniaus g. 33, Vilnius, registracija į diskusiją vyks el. p. [email protected] iki 2026 m. gegužės 11 d.) ir (arba) teikti pasiūlymus dėl konkrečių formuluočių raštu per portalo „E. pilietis“ platformą arba elektroniniu paštu iki gegužės 14 d. nurodytais kontaktais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyrius, patarėja Marija Oleškevičienė, el. p. [email protected], tel. (8 5) 266 1420
Etapai
- Inicijavimas
- Projekto rengimas
- Projekto derinimas TAIS
- Svarstymas Vyriausybėje
- Svarstymas Seime