Viešoji konsultacija dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymų projektų

Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektų paketą, kuriame:

1. Daugiabučių gyvenamųjų Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75, 4.82, 4,83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

3. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 2, 3, 4, 6, 9, 12, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

4. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo pripažinimo netekusios galios įstatymo projektas.

5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 11, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

6. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Daugiau galimybių, aiškumo ir skaidrumo

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – Bendrijų įstatymas) siūloma pakeisti ir pavadinti Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu.

Galiojančio Bendrijų įstatymo nuostatos daugiausiai pritaikytos daugiabučių gyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams. Bendrijų negali steigti administracinės, gamybinės ir kitos negyvenamosios paskirties pastatų patalpų savininkai, neatsižvelgta į kai kurias specifines individualių namų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo sąlygas. Be to, šio įstatymo galiojančios nuostatos taikomos tik pastatų savininkams ir nenumato galimybės žemės sklypų savininkams kartu su pastatų savininkais ar atskirai steigti bendrijas.

Poreikis atsakingai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus didėja – statomi individualių namų kvartalai (savininkai – ir namų, ir žemės sklypų), būtina prižiūrėti ir atnaujinti negyvenamosios paskirties pastatus. Bendrojo naudojimo objektų valdymo forma steigiant bendriją atitinka savivaldos principus, todėl daugeliui nekilnojamojo turto savininkų yra patraukli ir priimtina. Didėjantis poreikis steigti bendrijas rodo augantį nekilnojamojo turto savininkų sąmoningumą, didėjančią atsakomybę ir norą demokratiškai ir skaidriai spręsti bendrus su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusius klausimus. Tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra užtikrina žmonių ir aplinkos saugumą, kuris yra valstybės ir viešas interesas.

Rengiant bendrijų įstatymo keitimo įstatymo projektą buvo atsižvelgta į tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymas taip pat nustato nekilnojamojo turto savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą steigiant bendrijas, ir radosi siekis į naują vieningą bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją sistemą integruoti ir sodininkų bendrijas, tuo pačiu atsisakant specialaus teisinio reguliavimo, taikomo ,,specifinėse“ mėgėjų sodo teritorijose, kuris neatitinka faktinės situacijos mėgėjų sodo teritorijose ir nepagrįstai suteikia vienų žemės sklypų savininkų (naudotojų) pranašumą prieš kitus ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis. 

Bendrijų įstatymo pakeitimas suteiks galimybę steigti bendrijas visiems bendrojo naudojimo objektų turintiems nekilnojamojo turto savininkams – ir butų ir kitų patalpų gyvenamuosiuose ar negyvenamuosiuose pastatuose savininkams, ir pastatų (išskyrus laikinus pastatus) savininkams, ir žemės sklypų savininkams, be to, bus pakeistos kai kurios neaiškumų praktikoje kėlusios Bendrijų įstatymo nuostatos.

Įgyvendinant siekiamus tikslus radosi būtinybė atitinkamai patikslinti Civilinio kodekso 4.7, 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatas, Sodininkų bendrijų įstatymo, Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas.

Sodininkų bendrijų įstatymas neteks galios 20231 m. sausio 1 dieną, sodininkų bendrijų prisitaikymui veikti pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą suteikiamas ilgas laiko tarpas – 5 metai. Pabrėžiame, kad sodininkų bendrijos nėra naikinamos, jos ir toliau galės tęsti veiklą pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą.

Įstatymų pakete – taip pat ir Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, jis pasiūlytas atsižvelgus į daugiabučių gyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo ypatumus, kai savininkai yra pasyvūs, kai vilkinamas pastato modernizavimas ar stabdomas naujų projektų įgyvendinimas ir pan. Siūloma sukurti dar vieną, be jau galiojančių trijų, bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – viešąją įstaigą. Statytojui ar butų ir kitų patalpų savininkams bendru sutarimu įsteigus viešąją įstaigą, bendrojo naudojimo objektai būtų perduoti viešajai įstaigai valdyti, naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise, o butų ir kitų patalpų savininkai taptų viešosios įstaigos dalininkais, kurie ne tik galėtų ir toliau naudotis bendrojo naudojimo objektais, bet ir privalėtų apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Viešosios įstaigos valdymas paprastesnis, reikalaujantis mažesnio savininkų įsitraukimo, todėl kai kam galėtų būti patrauklus pasirinkimas. Viešajai įstaigai nuosavybės teise valdant bendrojo naudojimo objektus būtų lengviau gauti bankų ir kredito įstaigų finansavimą pastato atnaujinimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti. Bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarant jungtinės veiklos sutartį, steigiant bendriją ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka pasirenkant bendrojo naudojimo objektų administratorių ir toliau būtų galima rinktis.

Įgyvendinus Bendrijų įstatymo projektus, nekilnojamojo turto savininkai įsteigtų daugiau bendrijų, o tai reikštų, kad dar daugiau savininkų atsakingai prižiūrėtų savo bendrojo naudojimo objektus.

Gauti bendrijas jau įsteigusių ir bendrijas steigti planuojančių asmenų, taip pat su bendrijų veikla susijusių asmenų ir organizacijų pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75, 4.82, 4,83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 2, 3, 4, 6, 9, 12, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo pripažinimo netekusios galios įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 11, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.

Gautos pastabos ir pasiūlymai bus įvertinti tikslinant projektus.

Pastabas ir pasiūlymus prašome teikti el. paštu [email protected]iki 2024 m. balandžio 16 d.

Vaiva Rumbutienė, Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vyriausioji specialistė. El. p. [email protected], tel. +370 695 31 922.