Viešoji konsultacija dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimo

Vyriausybės nutarimu patvirtinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano (toliau – Planas) pakeitimo tikslas – Planą (2 priedą) papildyti priemonėmis oro taršos mažinimo tikslams pasiekti ir oro kokybei pagerinti. Nacionalinio oro taršos mažinimo planas keičiamas siekiant užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis mažėtų greičiau, įgyvendintume tarptautiniuose bei ES teisės aktuose Lietuvai nustatytus jo sumažinimo tikslus, gerėtų oro kokybė. Su Plano pakeitimo projektu galite susipažinti čia.

Keičiamame Plane taip pat atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai (priedai papildyti atnaujinta informacija apie sąsajas su strateginiais ir kitais planavimo dokumentais, susijusiais su oro taršos mažinimu; atnaujinta informacija apie padarytą pažangą 2005–2019 m. mažinant išmetamų teršalų kiekį ir numatomą pažangą įgyvendinant esamas, papildomas priemones).

Direktyva (ES) 2016/2284 nustato prievolę Plane numatytą išmetamųjų teršalų mažinimo politiką ir priemonesatnaujinti per 18 mėnesių nuo naujausio nacionalinės išmetamųjų teršalų apskaitos arba nacionalinių išmetamųjų teršalų prognozių pateikimo, jei iš pateiktų duomenų matyti, kad nevykdomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai (sieros dioksido (SO₂), azoto oksidų (NO_x), amoniako (NH₃), smulkiųjų kietųjų dalelių (KD_2,5) ir (ar) nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio sumažinimo 2020 m. tikslai(taikytini nuo 2020 m. iki 2029 m.) ir 2030 m. tikslai (taikytini nuo 2030 m.) arba yra rizika, kad jie nebus vykdomi. 

Europos Komisija 2020 m. pabaigoje Lietuvai pranešė, kad pagal Europos Komisijos tarnybų atliktą rizikos vertinimą nustatyta, kad didžiausia rizika Lietuvai kyla neįvykdyti įsipareigojimų dėl NO_x ir NMLOJ išmetamo kiekio sumažinimo 2020–2029 m.; SO₂, NO_x ir NMLOJ – nuo 2030 m., ir nurodė įvertinti situaciją ir imtis būtinų veiksmų Plano įgyvendinimo priemonėms atnaujinti.

Nuo 2005 m. iki 2019 m. NO_x, SO₂, KD_2,5, NMLOJ ir NH₃ išmetamas kiekis Lietuvoje mažėjo. Daugiausia sumažėjo SO₂ išmetamas kiekis (57,7 proc.), mažiausia – amoniako (4,7 proc.), NO_x – 21,8 proc., NMLOJ – 20,4 proc., KD_2,5 – 37,1 proc.Vis dėlto, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros prognozių duomenimis, esamų ir strateginiuose teisės aktuose numatytų oro taršos mažinimo priemonių nepakaks Lietuvos įsipareigojimų dėl NO_x, NMLOJ ir NH₃ išmetamo kiekio sumažinimo 2020–2029 m. ir nuo 2030 m. įgyvendinimui. 

Kadangi prognozuojamas šių teršalų kiekio mažėjimas bus nepakankamas, Plane būtina numatyti papildomas oro taršą per kuo trumpesnį laiką sumažinsiančias priemones visuose ūkio sektoriuose (energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės).

Remiantis aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-446 „Dėl Darbo grupės nacionaliniam oro taršos mažinimo planui atnaujinti sudarymo“ sudarytos darbo grupės narių (iš Aplinkos, Energetikos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijų, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Fizinių ir technologijos mokslų centro) pasiūlymais, Plano 2 priedą siūloma papildyti:

1) naujomis priemonėmis:

• P4. Naujų ar pakeistų ES teisės aktų (įskaitant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB)), reglamentuojančių išmetamųjų teršalų ribines vertes, įgyvendinimas;
• P5. Mažų kurą deginančių įrenginių išmetamųjų teršalų ribinių verčių suderinimas su ekologinio projektavimo reikalavimais;
• P6. Kietąjį kurą deginančių įrenginių ir kietojo kuro kokybės rinkos priežiūros stiprinimas;
• P21. Viešojo transporto įkrovimo/papildymo infrastruktūros sukūrimas;
• P22. Taršių kelių transporto priemonių įsigijimą ribojantis teisinis reglamentavimas;
• P25. Naujų elektrinių traukinių įsigijimas;
• P28. Alternatyviųjų degalų (suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio) infrastruktūros sukūrimas / plėtra;
• P36. NMLOJ sumažinimui skirtų gamybos modernizavimo priemonių įgyvendinimas naftos perdirbimo pramonėje;
• P38. Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių taršos apmokestinimas;
• P44. Subalansuotas organinių ir mineralinių trąšų naudojimas;
• P45. Neorganinių (azoto) trąšų naudojimo reglamentavimas;
• P46. Ekologinio ūkininkavimo plėtra ir skatinimas;
• P50. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pramonės mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ);
• P51. Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) diegimo skatinimas pramonės MVĮ;
• P53. Kietojo kuro deginimo ribojimas centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) teritorijoje;
• P56. Gyvenamųjų individualių pastatų kurą deginančių įrenginių ir dūmtakių priežiūros ir kontrolės sistemos sukūrimas;
• P57. Kietojo kuro (išskyrus biokurą) sudėties ir kokybės reikalavimų nustatymas;
• P64. Visuomenės informuotumo apie aplinkos oro užterštumo neigiamą poveikį visuomenės sveikatai didinimas.

2) priemonėmis, nurodytomis kituose patvirtintuose strateginiuose dokumentuose (siekiant vertinti ir jų poveikį oro taršos sumažėjimui):

• P8. Individualių namų  renovacija;
• P9. Viešųjų centrinės valdžios pastatų atnaujinimas (modernizavimas);
• P10. Viešųjų savivaldybių pastatų atnaujinimas (modernizavimas);
• P13. Elektromobilių naudojimo skatinimas;
• P16. Netaršių sunkiųjų transporto priemonių įsigijimo skatinimas;
• P17. Visuomeninio transporto prieinamumo ir naudojimosi juo didinimas;
• P18. Transporto parko atnaujinimas, taikant žaliuosius pirkimus ir užtikrinant būtinuosius viešojo pirkimo tikslus transporto srityje;
• P19. Privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra;
• P20. Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra;
• P23. Plati socialinė sklaida, visuomenės informavimas, įpročių formavimas, pilotiniai projektai, mažinantys iškastinio kuro vartojimą transporto sektoriuje;
• P26. Paskatų naudoti kombinuotą krovininį transportą įvedimas;
• P30. Darnaus judumo mieste planų įgyvendinimas;
• P31. Taršių transporto priemonių patekimo į nustatytas miestų zonas ribojimas;
• P47. Palankių aplinkai ūkininkavimo metodų rėmimas;
• P54. Mokestinių lengvatų mažinimas iškastiniam kurui ir nuoseklus akcizų tarifų didinimas gazoliams, akmens angliai, koksui, lignitui, akcizo nustatymas durpėms.

Įvertinus, kaip keisis išmetamas į aplinkos orą teršalų kiekis įgyvendinus į Planą siūlomas įtraukti papildomas priemones (remtasi Aplinkos apsaugos agentūros apskaičiuotais keičiamo Plano priemonių poveikio oro taršos mažinimui rezultatais ir parengtomis išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozėmis 2021 m.), nustatyta, kad SO₂ ir KD_2,5 sumažinimo 2020 m. ir 2030 m. tikslai būtų pasiekti; NO_x, NMLOJ ir NH₃ sumažinimo 2030 m. tikslai būtų pasiekti, tačiau 2020 m. tikslai būtų įgyvendinti vėliau nei privaloma (NO_x 2020 m. tikslas būtų įgyvendintas tik nuo 2027 m.; NMLOJ – nuo 2025 m.; NH₃ – nuo 2026 m.).

Pagrindiniai NO_x taršos šaltiniai: daugiausia išmeta kelių transportas (ypač sunkiosios transporto priemonės ir autobusai); energetika, kitas transportas (ypač geležinkelių), pramonė.

Pagrindiniai NMLOJ taršos šaltiniai: daugiausia išmeta energetika (ypač naftos perdirbimas, kietojo kuro deginimas buityje); maisto ir gėrimų gamybos pramonė; tirpiklių vartojimas pramonėje ir buityje, kuris pastaraisiais metais smarkiai išaugo.

Pagrindinis NH₃ taršos šaltinis: žemės ūkis (neorganinių azoto (N) trąšų, įskaitant karbamidą, naudojimas (pastaraisiais metais reikšmingai didėja), dirvožemio tręšimas gyvulių mėšlu ir kitas mėšlo tvarkymas).

Siekiant, kad numatytas NO_X, NMLOJ ir NH₃ išmetamo kiekio sumažinimo 2020 m. tikslas būtų kuo greičiau pasiektas, kviečiame siūlyti (užpildant elektroninę anketą) papildomas konkrečias priemones, pateikti argumentuotą nuomonę dėl pasiūlytų įtraukti į Planą priemonių.

Patvirtinti Vyriausybės nutarimu atnaujintą Planą būtina iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., Vyriausybei patvirtinus atnaujintą Planą, per du mėnesius jis turės būti pateiktas Europos Komisijai.

Viešosios konsultacijos tikslas – informuoti gyventojus ir suinteresuotąsias grupes apie planuojamus Plano pakeitimus, išsiaiškinti suinteresuotųjų asmenų nuomonę ir suteikti galimybę pateikti argumentuotus siūlymus į Planą įtraukti naujas papildomas priemones oro taršai azoto oksidais, amoniaku, nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais mažinti.

Pateikti siūlymai bus apibendrinti, apsvarstyti darbo grupėje ir įvertinus jų poveikį (naudą) nacionaliniu mastu išmetamo teršalų kiekio kuo greitesniam sumažinimui iki Lietuvai nustatytų tikslų, į juos bus atsižvelgta patikslinant Plano projektą.

Pasiūlymus galite teikti užpildydami šiąelektroninę anketąiki 2022 m. gegužės 17 d. (imtinai).