Viešoji konsultacija dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano papildymo naujomis priemonėmis

Aplinkos ministerija pradeda Nacionalinio oro taršos mažinimo plano peržiūrą, kurios metu jis bus atnaujintas ir papildytas priemonėmis, leisiančiomis greičiau įgyvendinti Jungtinių Tautų tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Geteborgo protokole ir Europos direktyvoje (ES) 2016/2284 Lietuvai nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.

Oro tarša vizualiai nematoma, tačiau didelę įtaką gyvenimo kokybei ir žmogaus sveikatai darantis aplinkos veiksnys. Skaičiuojama, kad dėl oro užterštumo kasmet prieš laiką miršta apie 300 tūkst. Europos gyventojų.

Peržiūrint Nacionalinį oro taršos mažinimo planą didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų identifikuotos ir nustatytos papildomos priemonės azoto oksidus, amoniaką, nemetaninius lakiuosius organinius junginius išmetančiuose sektoriuose, taip pat namų ūkiuose.

Kelių transporto sektoriuje taikomos finansinio skatinimo ir kitos priemonės automobilių parkui atnaujinti ir elektrifikuoti dar yra nepakankamos. Bus ieškoma būdų, kaip sparčiau keisti judumo įpročius, įsigyti ekonomiškesnes, mažiau taršias transporto priemones, užtikrinti gerą jų techninę būklę. Numatoma stiprinti transporto priemonių taršos kontrolę keliuose, siekti, kad eisme dalyvautų tik techniškai tvarkingi, mažiau taršūs automobiliai. 

Žemės ūkio sektoriuje labai aktualu tinkamai reglamentuoti, kaip naudoti tręšimo produktus ir sudaryti sąlygas sumažinti nacionaliniu mastu naudojamus neorganinių azoto trąšų kiekius. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos šiuo metu derinamame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo pakeitimo projekte.

Būtina mažinti ir laukuose paskleidžiamo mėšlo bei srutų kiekį, kuo plačiau taikyti pažangias saugojimo, skleidimo, įterpimo į dirvą technologijas, skatinti ekologinį ūkininkavimą. Šioje srityje svarbi numatoma biometano dujų gamybos plėtra, teikiant įmonėms finansinę paramą.

Bus ieškoma papildomų būdų, kaip paskatinti gyventojus keisti vartojimo įpročius, ypač susijusius su būsto šildymu, kad jie aktyviau naudotųsi teikiama finansine parama keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereitų prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius. Taip pat naudoti mažiau tirpiklių higienai, aplinkos priežiūrai ir kitiems asmeniniams poreikiams. Tai leistų sumažinti taršą nemetaniniais organiniais junginiais.

Siekiant sumažinti nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį pramonėje ir energetikoje būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą, keisti gamybos technologijas, mažinti pastaruoju metu išaugusį tirpiklių vartojimą. Naftos perdirbimo bei naftos produktų saugojimo srityje reikia diegti naujas, mažiau taršias technologijas. 

Apie tai, kad Lietuva kartu su dar 14 Europos Sąjungos valstybių neįgyvendino oro taršos mažinimo tikslų iki 2020 m., prieš kelis mėnesius pranešė Europos Komisija. Nepavyko sumažinti 3 teršalų – azoto oksidų, nemetaninių lakiųjų organinių junginių ir amoniako  – kiekio, palyginus su išmestu 2005 m.

Mažinant išmetamą azoto oksidų kiekį nuo tikslo atsiliekame 24,1 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 11,1 proc., amoniako – 7,8 proc.

Siekiant kuo greičiau sumažinti į aplinkos orą išmetamą minėtų teršalų kiekį, kviečiame argumentuotai siūlyti papildomas konkrečias priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Suformavus atnaujintą oro taršos mažinimo priemonių rinkinį, jis bus pristatytas visuomenei.

Viešosios konsultacijos tikslas – informuoti gyventojus ir suinteresuotąsias grupes apie būtinybę Nacionalinio oro taršos mažinimo planą papildyti naujomis priemonėmis, išsiaiškinti suinteresuotųjų asmenų nuomonę ir suteikti galimybę pasiūlyti konkrečias priemones oro taršai azoto oksidais, amoniaku, nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais ir kitais teršalais mažinti.

Pasiūlytos priemonės bus apsvarstytos ir įvertintos Nacionalinio oro taršos mažinimo plano atnaujinimui sudarytoje darbo grupėje. Į didžiausią poveikį (naudą) nacionaliniu mastu išmetamo teršalų kiekio kuo greitesniam sumažinimui iki Lietuvai nustatytų tikslų turinčius pasiūlymus bus atsižvelgta tikslinant plano projektą.

Atnaujintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą Vyriausybė turi patvirtinti iki 2024 m. birželio 30 d. Vyriausybei patvirtinus atnaujintą planą, per du mėnesius jis turės būti pateiktas Europos Komisijai.

Kviečiame visus suinteresuotus asmenis, verslo organizacijas, mokslo ir akademinę bendruomenę, socialinius partnerius siūlyti naujas, papildomas priemones oro taršai azoto oksidais, amoniaku, nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais ir kitais teršalais mažinti, įskaitant namų ūkiuose taikytinas priemones.Pasiūlymus teikite užpildydami šią elektroninę anketą iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (imtinai).

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Danguolė Sužiedėlytė, el. p. [email protected].