Kaip tinkamai įtraukti pažeidžiamas visuomenės grupes?
Įgalinimo procesas gali būti įrankis, užtikrinantis labiau pažeidžiamų grupių dalyvavimą sprendimuose ne tik per atstovus, bet patiems asmenims tiesiogiai suteikiant galimybę išsakyti savo pozicijas ir pagal tai formuojant sprendimus.
Tokių grupių asmenys dažnai sudaro tyliąją daugumą, kuri aktyviai nedalyvauja viešojoje politikoje, konsultacijose, rinkimuose, todėl dažnai nepasitiki visa sistema, ir, užsisukus ratui, nesijaučia galintys daryti įtaką priimamiems sprendimams.
Pažeidžiamos visuomenės grupės gali būti įvairios, kurioms paprastai gali būti sudėtinga tiesiogiai ir aktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimą. Tai gali būti skurdą patiriantys asmenys, jaunimas, senjorai, asmenys su negalia, LGBT bendruomenės atstovai, migrantai.
Siekiant užtikrinti įtraukimo principą, viešojo sektoriaus atstovai turėtų imtis papildomų priemonių, būtinų užtikrinant galimybę sprendimų priėmime dalyvauti ir labiau pažeidžiamų grupių atstovams. Pavyzdžiui, mažiau pajamų gaunantys asmenys susiduria su didesniais iššūkiais norėdami dalyvauti sprendimų priėmime dėl to, kad viešasis ar kitas transportas tokiems asmenims yra per brangus, nėra galimybės pasiimti laisvo laiko darbo metu ir pan. Todėl svarbu užtikrinti patogų laiką ir vietą ar rasti galimybių padengti kelionės kaštus bei kompensuoti už praleistą darbo dieną.
Pagrindiniai įtraukimo principai, norint tinkamai įtraukti pažeidžiamas grupes:
Tai galima padaryti atrenkant reprezentatyvias arba įvairialypes gyventojų grupes, remiantis demografiniais rodikliais, geografija ir kartais skirtingomis nuomonėmis apie tam tikrą temą. Bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis ar bendruomenių centrais (pavyzdžiui, bibliotekomis, mokyklomis, savivaldybės įstaigomis), galima komunikuoti apie planuojamą iniciatyvą jų bendruomenių nariams. Tai leidžia pasiekti „tyliąją daugumą“. Rekomenduojame šį požiūrį papildyti, siekiant įtraukti tam tikras grupes, kurios neproporcingai nukenčia dėl priimamo sprendimo arba yra mažiausiai matomos (dažnai tai yra asmenys, esantys toliausiai nuo valdžios).
Jei norite įtraukti tuos, kurie paprastai neturi laiko, pavyzdžiui, dirbančią mamą, reikia pasiūlyti paskatas dalyvauti. Keli būdai – padengti kelionės išlaidas, pasiūlyti maitinimą. Kelių dienų trukmės iniciatyvų atveju, galima atsidėkoti dovanų kuponais – taip įprastai daroma svarstomosios demokratijos procesuose. Žmonės, kurie negali skirti savo laiko dalyvavimui dėl mažų pajamų, tačiau yra itin svarbūs norint surinkti visą informaciją, turi būti paskatinti.
Aiškiai nurodykite dalyviams, ko iš jų tikimasi įtraukimo proceso metu ir kokio tikslo siekiate. Tai padeda suformuoti lūkesčius dėl dalyvių indėlio, pasiūlymų, į kuriuos žmonės investuoja savo laiką ir energiją. Grįžtamasis ryšys apie tai, kas bus daroma po iniciatyvos, kaip panaudoti pasiūlymai, suteikia erdvę didesnio pasitikėjimo kūrimui. Todėl tai ypač svarbu žmonėms, kurie mažiausiai pasitiki sistema – žemesnių pajamų ir nusivylusioms žmonių grupėms.
Žmonės nori kalbėtis su kitais žmonėmis, kurie atrodo ir kalba kaip jie, yra jų bendruomenės nariai. Jei sprendimų priėmėjai, inicijuojantys klausimą visuomenei, nėra palankiai vertinami bendruomenės akyse, pagalvokite, kas galėtų būti jūsų partneriai ir padėti ar vadovauti procesui. Tai gali būti įvairios nevyriausybinės organizacijos, jau turinčios patirtį su pažeidžiamomis grupėmis, bendruomenės, įvairios įstaigos. Pavyzdžiui, jauni žmonės gali bendrauti su jaunais žmonėmis mokyklose.
Dažnai nepažįstama aplinka procesų dalyviams gali sukelti diskomfortą, apriboti jų kūrybingumą ir norą įsitraukti. Kartais viešosios įstaigos aplinka gali sukelti neigiamų jausmų dėl įvairių apribojimų, oficialumo. Įsitikinkite, kad vieta, kurioje vyksta įtraukimas, yra prieinama tiems, kuriuos norite įtraukti. Galima eiti į esamus bendruomenės renginius, vietas, kur žmonės jau lankosi, pavyzdžiui, prekybos centrą ar vietinę kavinę. Arba pagalvokite, kaip galite pasiekti žmones per bendruomenės, savanoriškas organizacijas.
Siekiant užtikrinti pažeidžiamos visuomenės grupės dalyvavimą, galima apsvarstyti įvairias alternatyvas:
- Kompensuoti kelionės išlaidas arba atvykti į visiems patogiausią susitikimo vietą;
- Iniciatyvą organizuoti asmenims su negalia draugiškoje aplinkoje;
- Iniciatyvą organizuoti po darbo laiko (pamokų laiko), savaitgaliais;
- Suteikti vertimo paslaugas;
- Kvietimus dalyvauti, medžiagą iniciatyvai parengti lengvai suprantama kalba;
- Kviečiant dalyvius, aktyviai bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis, bibliotekomis, mokyklomis, kurie gali tiesiogiai paskatinti suinteresuotus asmenis dalyvauti.
Daugiau informacijos, kaip bendrauti su skirtingomis visuomenės grupėmis, rasite šioje skiltyje bei organizacijos Involve straipsnyje.
„Lietuva 2050“ rengimo metu daug dėmesio buvo skirta visuomenės įtraukimui, atsižvelgiant į suinteresuotų šalių įvairovę, skirtingais būdais buvo siekiama įtraukti rečiau dalyvaujančias grupes: socialinę atskirtį patiriančius ar negalią turinčius asmenis, pasaulio lietuvių bendruomenę, jaunimą.
Strategijos rengimo procesas buvo atviras ir įtraukus, nes suinteresuotų grupių ir piliečių dalyvavimas buvo esminis būsimos Strategijos legitimumo veiksnys.
Į Strategijos rengimą įtrauktos įvairios suinteresuotos šalys (akademinė bendruomenė, verslas, nevyriausybinės organizacijos, viešojo sektoriaus atstovai), taip pat visuomenė ir jos grupės (ypatingą dėmesį skiriant jaunimui). Dalyvauti tikslingai buvo kviečiami ne tik aktyvūs piliečiai, nuolat dalyvaujantys diskusijose, reiškiantys savo pilietinę poziciją. Didelis dėmesys buvo skirtas siekiant įtrukti tuos, kurie dažnai lieka neišgirsti. Tuo tikslu skirtingose Lietuvos vietovėse buvo organizuojamos tikslinės diskusijos, kuriose regioniniai partneriai padėjo surinkti informaciją apie gyventojų nuomones, lūkesčius ir baimes dėl Lietuvos ateities.
Skiriant dėmesį jaunimui, diskusijos apie ateitį Klaipėdoje ir Žemaičių Kalvarijoje vyko išskirtinai su jaunimu, Žemaičių Kalvarijos gimnazijoje – su moksleiviais. Jaunimui skirta daugiau dėmesio, kadangi tai yra amžiaus grupė, kuri gyvens ateities Lietuvoje ir reikšmingai prisidės prie strategijos įgyvendinimo.
Tokios diskusijos Šiauliuose buvo organizuojamos ir siekiant įtraukti asmenis su negalia bei skurdą patiriančius asmenis.
Dalyvių atrankos vyko bendradarbiaujant su viešosiomis bibliotekomis, kurių darbuotojai patys kvietė dalyvius pagal kriterijų sąrašą. Taip pat buvo naudojamas ir sniego gniūžtės metodas, ieškant kuo įvairesnių dalyvių, kurie tiksliau atitiktų kriterijus. Pagal patvirtintą metodiką buvo siekiama į piliečių diskusijas įtraukti tokius žmones, kurie paprastai neturi galimybių įsitraukti į aukšto lygmens strateginių šalies dokumentų rengimą. Taip vykdant dalyvių atranką siekta atspindėti įvairių socialinių grupių požiūrius.
Išsamią informaciją galite rasti strategijos „Lietuva 2050“ svetainėje.
Atnaujinimo data: 2025-03-13