Svarstomosios demokratijos procesas: kaip tinkamai pasiruošti?

Tinkamai išsikeltas tikslas toliau padiktuos reikiamus žingsnius renkantis svarstomosios demokratijos modelį, jo dydį ir susitikimų dažnį. 
Kaip ir įgyvendinant bendradarbiavimo modelį, tikslą nubrėžti turėtų už rezultatų panaudojimą atsakingi asmenys. Tikslas turi būti aiškus, susijęs su sprendžiama problema, realistiškas, pasiekiamas ir prasmingas, o gauti rezultatai – pamatuojami laike. 

Iš tikslo kylantis konkretus užduotas klausimas gali nulemti kokybiškesnes rekomendacijas ir didesnį visuomenės atstovų įsitraukimą. Klausimas neturėtų turėti atsakymo „taip arba ne“, taip pat jis turėtų būti pakankamos svarbos, kad atsvertų įgyvendinimo kaštus.

Daugiau informacijos apie tai, kaip tinkamai išsikelti iniciatyvos tikslą, rasite čia. 

Keli pavyzdžiai: 

• Piliečių taryba Škotijoje svarstė klausimą „Vėjo jėgainės Škotijoje sulaukia labai skirtingų nuomonių, kai vieni stipriai oponuoja, o kiti – jas palaiko. Kokie turėtų būti pagrindiniai vėjo jėgainių vystymo principai ir kodėl?“ 
• Piliečių komisija Vokietijoje uždavė klausimą „Kaip galėtume prisidėti prie teigiamo mobilumo ir eismo vystymosi Vorarlberge?” 
• Piliečių taryba Jungtinėje Karalystėje sprendė užduotį „Įvertinkite galimas ligoninių vietas ir rekomenduokite potencialias vietas, kurios būtų tinkamiausios išpildant miesto poreikius jau šiandien ir ateityje“.
   

Svarstymų demokratijos modelių įvairovė yra itin gausi: modelis priklauso nuo klausimo apimties ir svarbos, kokią dalį visuomenės paliestų pokyčiai. Esant mažesniems laiko, žmogiškiesiems ar finansiniams ištekliams, patariama rinktis mažesnius formatus, trunkančius kelias dienas. 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija iš viso išskiria 12 svarstomosios demokratijos modelių, kurie skirstomi į pagrindines grupes:

• Informuotos piliečių rekomendacijos (modeliai – piliečių asamblėja, piliečių panelė / komisija, konsensuso konferencija, planavimo grupė), 
• Piliečių nuomonė politikos klausimais (modeliai – G1000, piliečių taryba, piliečių dialogas, svarstomoji apklausa, World Wide Views),
• Informuotas piliečių vertinimas (modeliai – piliečių iniciatyvos apžvalga), 
• Nuolatinis svarstymų komitetas (modeliai – Ostbelgien modelis, miesto stebėsena).

Daugiau apie atskirus svarstomosios demokratijos modelius galima rasti EBPO atliktoje studijoje.

Kiek leidžia finansinės galimybės? 

Jungtinės Karalystės organizacija Involve yra parengusi atmintinę, kiek kainuoja įvairios svarstomosios demokratijos iniciatyvos. Įprastai, kokybiškai įgyvendinti svarstomosios demokratijos modelį kainuoja nuo 15 tūkst. Eur. (piliečių taryba) iki 800 tūkst. Eur. (piliečių asamblėja). Apie tai daugiau informacijos galite rasti organizacijos svetainėje.

Kokie svarstomosios demokratijos modeliai taikomi dažniausiai? 

• Piliečių asamblėja – modelis skirtas konstituciniams klausimams, gali tęstis net visus metus, susiburia itin didelis visuomenės atstovų skaičius (100–500 dalyvių). 
• Piliečių panelė – taikoma, jei svarstomas konkretus klausimas, trunka apie savaitę ir įtraukia apie 30 žmonių.
• Piliečių taryba – skirta kurti vizijai, veikiama labiau lokaliame lygmenyje, užsiimama bendrakūryba. Tai yra dažniausiai taikomas modelis, kurio pagrindu sukurtos rekomendacijos įgyvendinamos gana greit.

Kurį metodą pasirinkti? Kviečiame pasižvalgyti lentelėje, parengtoje organizacijos National Coalition for Dialogue and Deliberation.  
 

Tam, kad procesas vyktų sklandžiai, svarbu jį tinkamai suplanuoti ir komandoje pasiskirstyti užduotimis.  

• Komanda. Ją turėtų sudaryti dalyvaujančių institucijų atstovai bei pagrindiniai socialiniai partneriai, suinteresuotų šalių atstovai. Iš viso 5–7 asmenys. Taip pat svarbu numatyti, kurie sprendimų priėmėjai dalyvaus procesuose: jie svarbūs, nes nutaria, ar panaudoti pasiūlytus sprendimus, yra viso proceso veidas visuomenei. Tai turėtų būti aukščiausio lygmens vadovai (ministrai, ministerijų kancleriai ar pan.).
• Tikslai. Numatykite pagrindinius tikslus ir parametrus visuomenės įtraukimo iniciatyvai. Tai gali apimti tai, kokį žmonių skaičių norima pasiekti, kokio masto klausimas yra sprendžiamas, kaip suformuotos rekomendacijos bus pateikiamos sprendimų priėmėjams ir kt.
• Sprendžiama problema. Apibrėžkite, kodėl siekiama įgyvendinti svarstomosios demokratijos iniciatyvą, kokią problemą ja siekiama išspręsti.
• Procesai ir jų valdymas. Numatykite įtraukimo planą, kuris padėtų pasiekti tikslus. Nuspręskite, kas sudarys iniciatyvos organizatorių komandą, kokie bus dalyvių profiliai, proceso fasilitatorius, proceso dizainas, įtraukimo strategija, sėkmės priemonės, juodraštinis planas.
• Komunikacija. Suplanuokite iniciatyvos komunikaciją, taip užtikrindami proceso legitimumą ir visuomenės pasitikėjimą rezultatais. Dėl šių priežasčių svarbu nustatyti aiškius tikslus komunikacijai, priklausomai nuo keliamo klausimo ir jo svarbos visai ar tam tikrai visuomenės daliai. Taip pat svarbus ir aukščiausios politinės grandies įsitraukimas, komunikavimas, bendravimas su visuomene.

Pasirengimas iniciatyvai turėtų prasidėti likus maždaug 3–5 mėn. iki pirmojo susitikimo su atrinktais visuomenės atstovais. 

Susitikimų su atrinktais visuomenės atstovais dažnis ir trukmė priklauso nuo temos. Įprastai piliečių asamblėjos trunka nuo dienos iki kelių mėnesių. Tai gali vykti vieno susitikimo metu, nuosekliai visą savaitę ar per kelis mėnesius išsidėsčiusio ciklo metu susitinkant savaitgaliais. Iniciatyvos trukmė parenkama priklausomai nuo svarstymų temos sudėtingumo: susipažinti su sudėtingesnėmis temomis reiktų 2–3 d., tad ir proceso trukmė yra ilgesnė. Dalį susitikimų, pavyzdžiui, vykstant mokymosi fazei, galima rengti ir nuotoliniu būdu.  

Kaip parengti procesų planą? 

Pasirengimo metu svarbu numatyti planą ir jo įgyvendinimo terminus. Planą turėtų sudaryti: 

• Logistinis pasiruošimas renginiui (susitikimų vieta, dalyvių maitinimas, apgyvendinimas, kelionių išlaidų padengimas, honorarai dalyviams ir ekspertams);
• Fasilitatorių, moderatorių atranka;
• Visuomenės atstovų atranka (žinučių parengimas, sociologinių reikalavimų peržiūra);
• Informacinio turinio parengimas (dalijamoji medžiaga, temos pristatymas, pranešėjų atranka);
• Komunikacijos strategija ir planas.

Piliečių asamblėjoje dalyvauja skirtingos asmenų grupės: 

• Visuomenės atstovai – atsitiktinai atrinkti dalyviai. Ši atrinktų asmenų grupė teikia rekomendacijas siekiant atsakyti į keliamą klausimą ar išspręsti išsikeltą problemą.
• Patarėjų komanda – iniciatyvos organizatorių komandai padeda formuoti proceso dizainą, atlieka priežiūros funkcijas, ją sudaro akademikų ir suinteresuotų šalių atstovai.
• Ekspertai ir liudytojai – dalyvauja visuomenės atstovų susitikimų metu, padeda atrinktiems dalyviams pristatyti problematiką, įsigilinti į temą ir atsakyti į kylančius klausimus, jie atrenkami remiantis patarėjų komandos numatytomis gairėmis. 
   

Visuomenės atstovų atranka – piliečių loterija

Visuomenės atstovų atranka į piliečių asamblėją vadinama piliečių loterija. Ji vykdoma atsitiktinės atrankos būdu, kurios tikslas – pasiekti visuomenės atstovus ir suburti tokią grupę žmonių, kuri savo sociodemografiniais kriterijais atspindėtų visuomenę. Atsitiktinai atrinkti dalyviai gali atspindėti tiek visos visuomenės mikrokosmą (maža visuomenė, kuri turi visus būdingus daug didesnės visuomenės bruožus, todėl atrodo kaip mažesnė jos versija), tiek tam tikras visuomenės grupes.  
Svarbu apsispręsti, į kokią visuomenės grupę orientuojamasi siekiant sužinoti jos rekomendacijas. Jei piliečių asamblėja organizuojama dėl regioninio klausimo – atrinkite regiono gyventojus, jei klausimas susijęs su visaapimančiais klausimais, pavyzdžiui, klimato kaita, atrinkite visų grupių visuomenės atstovus, jei klausimas susijęs su švietimu – daugiau dėmesio skirkite jaunesnio amžiaus atstovams ir pan.

Visuomenės atranką patariama vykdyti remiantis atsitiktinės atrankos metodu. Jei atranka vykdoma visuomenės mastu, kiekvienas pilietis tarp dalyvių turėtų galėti atrasti į save panašų asmenį, taip asmuo galės jausti, jog jo nuomonė yra atstovaujama. 

Piliečių loterija atliekama dviem etapais: 

• pirminis kvietimas atsitiktinai atrinktiems asmenims (paštu, telefonu, el. paštu) su užklausa, ar sutiktų dalyvauti organizuojamoje piliečių asamblėjoje;
• demografiškai reprezentatyvios imties atranka iš sutikusiųjų ir kvietimas dalyvauti organizuojamame procese.

Atrinkus piliečius svarbu informuoti apie būsimą procesų eigą: nurodyti iniciatyvos tikslą, susitikimų datą, nurodyti, kaip pasiruošti susitikimui. Siekiant paskatinti dalyvavimą ir atkritimo mastą, už dalyvavimą galima pasiūlyti piniginę kompensaciją ar kitų paskatų (pavyzdžiui, nemokamas viešasis transportas tam tikru laikotarpiu, kultūriniai ir kt. renginiai ir pan.). Daugiau apie tai, kaip sukurti sąlygas visuomenės atstovams dalyvauti panašiose inciatyvose, skaitykite šioje skiltyje.

Patarėjų atranka

Patarėjai atrenkami remiantis šiais kriterijais, priklausomai nuo iniciatyvos klausimo svarbos ir gylio: 

• Nešališki ekspertai;
• Subalansuota įvairių suinteresuotų šalių atstovų grupė;
• Įvairių partijų atstovai (jei svarstomas valstybės lygmens klausimas).  

Ekspertų ir temos pristatymų atranka

Ekspertai ir liudytojai atrenkami remiantis poreikiu – kokios informacijos reikia, kas galėtų pasidalinti praktine svarstomo klausimo patirtimi, kas domisi ta sritimi.

Iniciatyvos procesas, kuriuo siekiama sužinoti visuomenės pasiūlymus, gali būti įvairus, tačiau pradėjus procesą, svarbu išpildyti pagrindinius aspektus, todėl patariama laikytis rekomenduojamos struktūros. 

Temos pristatymas ir mokymosi etapas

Temos pristatymas yra skirtas supažindinti asamblėjoje dalyvaujančius visuomenės atstovus su svarstoma tema. Tam gali būti skirtas atskiras susitikimas (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu) ar integruota bendro susitikimo dalis. 

Ekspertai ir liudytojai dalyvauja tam, kad būtų pakankamai gerai įsigilinta į temą, todėl svarbu suteikti galimybę visuomenės atstovams patiems užduoti juos dominančius klausimus. Tai galima daryti naudojantis ir interaktyviomis platformomis, tokiomis kaip sli.do ar menti.com. 

Susipažinimo su tema metu galima parengti informacinį paketą, praktiškai susipažinti su problemomis, kurios yra sprendžiamos, sukurti simuliaciją, supažindinti su suinteresuotų grupių pozicija. 

Tokius susitikimus galima daryti ir nuotoliniu būdu, svarbu iš anksto dalyviams pateikti visą reikalingą medžiagą susipažinti su tema. 

Svarstymai ir diskusijos

Svarstymų ir diskusijų tarp visuomenės atstovų metu turėtų dalyvauti fasilitatorius bei ekspertai tam, kad būtų atsakyti kylantys klausimai. Šio etapo tikslas – įsigilinus į problemą išdiskutuoti galimas jos sprendimo kryptis bei parengti tezes balsavimui. 

Diskusijų metu galima naudoti tokius įrankius, kurie padeda struktūruoti idėjas, kaip, pavyzdžiui, minčių žemėlapis. 

Nuotoliniu būdu vykdant diskusijas galima naudotis tam skirtomis platformomis, taip pat suteikti galimybę diskutuoti ir ne susitikimų metu, pavyzdžiui, internetinių forumų principu ir pan.  
Iniciatyvos metu galima transliuoti ekspertų pristatymus, padaryti juos prieinamus visiems. 

Bendrosios sesijos taip pat gali būti pristatomos viešai, tai gali daryti patys dalyviai, fasilitatoriai ar dalyvaujantys sprendimų priėmėjai. 

Proceso fasilitavimas

Procesas turi būti pritaikytas spręsti išsikeltą klausimą. Todėl rengiant planus svarbu sekti ne tik pagrindiniais gerųjų praktikų principais, bet ir stebėti, ar procesai padės atrasti reikiamus atsakymus. 

Tinkamas proceso fasilitavimas turėtų padėti dalyviams pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius kolektyviniam sprendimui priimti, išlaikyti neutralumą ir veikti kaip trečia nešališka šalis, suvaldyti galios pozicijos klausimą dalyviams dirbant grupėse.

Pagrindiniai fasilitavimo principai yra: 

• Pasitikėjimas procesu – fasilitatoriaus tikslas yra paskatinti dalyvius pasijusti proceso savininkais, galinčiais daryti įtaką priimamiems sprendimams;
• Kolektyvinis sutarimas – fasilitatorius turėtų prisidėti prie bendrų proceso taisyklių, kurias sukūrė patys dalyviai, įgyvendinimo;
• Laiko suvaldymas – svarbu užtikrinti pakankamai laiko diskusijoms ir aptarimui, todėl palankiau aptarti siauresnius klausimus, bet skirti jiems daugiau laiko, kad būtų gerai įsigilinta į temą;
• Aiški struktūra – fasilitatorius turėtų numatyti susitikimo ir diskusijų scenarijus, sukurti aplinkybes diskusijoms, ne tik užduodamas klausimus, bet ir paskatindamas diskutuoti mažose grupėse bei įtraukdamas visus dalyvius;
• Asmeninė refleksija – svarbu sukurti galimybę atskirai kiekvienam visuomenės atstovui pareflektuoti apie klausimą, pavyzdžiui, atvirutės sau ateityje formatu;
• Užrašų rinkimas – svarbiausios išsakytos mintys turėtų būti renkamos viso renginio metu, pavyzdžiui, ant lipnių lapelių klijuojant juos ant sienos visiems matomoje vietoje;
• Skirtingos įtraukimo priemonės – tai svarbu siekiant išlaikyti dalyvių dėmesį. 

Šie principai turėtų būti taikomi visos svarstomosios demokratijos iniciatyvos metu.

Kaip būti geru fasilitatoriumi? Kelis patarimus rasite šioje skiltyje.

Balsavimas ir rekomendacijos

Diskusijoms pasibaigus, visuomenės atstovai turėtų būti parengę tezes su pasiūlymais sprendimų priėmėjams (parlamentui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai). 

Yra įvairių būdų, kaip asamblėjos dalyviai gali suformuluoti rekomendacijas sprendimų priėmėjams, pavyzdžiui, konsensuso, derybų ar panašiu būdu.

Vis dėlto, dažniausiai naudojama sutarimo forma – balsavimas: 

• Tai neturėtų būti tik dviejų pasirinkimų klausimas (taip / ne, už / prieš ar pan.); 
• Verčiau balsuoti dėl labiau priimtinų pasirinkimų;
• Dalyviai turėtų turėti galimybę plačiau pakomentuoti pasirinkimą. 

Balsavimui galima naudoti tokius įrankius kaip Sli.do ar Menti.com.

Svarstomosios demokratijos iniciatyvos metu surinktos rekomendacijos ar išgrynintos tendencijos turėtų padėti pasiekti anksčiau išsikeltą tikslą. Surinktas rekomendacijas panaudoti galima įvairiais būdais: 

• Tiesiogiai perduoti rekomendacijas savivaldos ar centrinės valdžios atstovams;
• Perduoti svarstymams parlamente; 
• Panaudoti visuomeninėje veikloje, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su visuomenės atstovais, dalyvavusiais iniciatyvoje, ar su ekspertais ir srities nevyriausybinėmis organizacijomis.  
   

Daugiau informacijos apie svarstomosios demokratijos iniciatyvas galite rasti organizacijos DemocracyNext parengtose gairėse, o idėjų pasisemti galite EBPO svarstomosios demokratijos iniciatyvų duomenų bazėje.

Daugiau šaltinių galite rasti čia.