Visuomenės įgalinimas: kas tai ir ką svarbu apgalvoti?
Pagrindinis įgalinimo principas – visuomenei suteikti ne tik galimybes įsitraukti, bet ir reikalingus išteklius (informaciją, duomenis, techninius sprendimus, bendradarbiavimo platformą ir kt.).
Įgalinimo procesas neturi griežtų įgyvendinimo formulių, verčiau remiasi kokybiško įtraukimo principais. Renkantis įgalinimo principu grįstą iniciatyvą svarbu atrasti konkrečiai situacijai spręsti tinkamą būdą, nesikoncentruojant į konkretaus metodo taikymą, o veikiau – į tikslo siekį ir įgalinamą visuomenės grupę.
Kodėl verta išbandyti inovatyvius ir įgalinančius metodus?
- Pasaulyje paplitę metodai taikomi vis dažniau;
- Metodai padeda spręsti įsisenėjusius ir jautrius klausimus;
- Demokratijos inovacijos suteikia galimybę pasiekti tikslinę visuomenės dalį;
- Įgalinimo iniciatyvos ugdo pilietinės visuomenės gebėjimus, didina sprendimų legitimumą ir pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.
Šioje svetainėje siūlome susipažinti su dviem įgalinimo metodais: dalyvaujamojo biudžeto ir svarstomosios demokratijos iniciatyvomis. Nors abi praktikos skiriasi savo prieiga, jos viena kitą papildo – svarstomosios demokratijos principai gali būti naudojami dalyvaujamojo biudžeto diskusijose.
Dalyvaujamasis biudžetas (angl. participatory budgeting) – konkretus modelis, leidžiantis piliečiams tiesiogiai nuspręsti, kaip paskirstyti tam tikrą viešųjų lėšų dalį. Ši iniciatyva labiau orientuota į finansinių išteklių valdymą, taikoma planuoti biudžeto panaudojimą, dažniausiai savivaldos lygmenyje.
Iniciatyvos tikslas – didinti viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumą ir tikslingumą, skatinti piliečių įgalinimą ir pasitikėjimą valdžia. Tai abipusiu pasitikėjimu grįstas savivaldybės išteklių valdymas, kai į vietos savivaldos klausimų sprendimą praktiškai įtraukiami savivaldybės gyventojai. Dažniausiai dalyvaujamajam biudžetui yra skiriama nedidelė organizacijos finansų dalis.
Pirmoji Lietuvoje 2018 m. dalyvaujamąjį biudžetą išbandė Alytaus miesto savivaldybė, čia iki šiol gyventojai gali spręsti dėl dalies lėšų panaudojimo: mažos apimtiems projektams įgyvendinti savivaldybės taryba kasmet skiria iki 25 tūkst. eurų, o didelės apimties iki 150 tūkst. eurų. Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje per pastaruosius metus sparčiai populiarėja, ypač savivaldybių lygmenyje – jau daugiau nei 50 savivaldybių įgyvendino šią iniciatyvą bent kartą.
Dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendinti galima ne tik savivaldoje, bet ir mokyklose ar nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Portugalijoje nacionaliniu mastu dalyvaujamasis biudžetas inicijuotas jau tris kartus, kai buvo svarstoma dėl 3–5 mln. eurų panaudojimo.
Norite įgyvendinti panašią iniciatyvą? Daugiau informacijos apie dalyvaujamąjį biudžetą galite rasti organizacijos Participatory Budgeting Project svetainėje bei šiame EBPO lankstinuke.
Svarstomoji demokratija (angl. deliberative democracy) – tai įvairaus masto ir trukmės iniciatyvos, kuriose reprezentatyviai atrinkti dalyviai atstovauja visą ar tam tikrą visuomenės dalį. Proceso metu pirmiausia susipažįstama su problema, gilinamasi į galimus sprendimo būdus, kol galiausiai tariantis tarpusavyje suformuojamos rekomendacijos.
Tikslas – remiantis idėja, kad politiniai sprendimai turėtų kilti iš informuotų diskusijų tarp piliečių, užtikrinti, kad sprendimai būtų pagrįsti piliečių nuomone, kuri formuojama radus konsensusą po informuoto ir struktūruoto diskusijų proceso.
Konsensuso principas svarstomosios demokratijos iniciatyvose yra labai svarbus, nes jo pagrindu yra rengiamos piliečių balso rekomendacijos.
Svarstomosios demokratijos įrankiai visuomenei suteikia svarbesnį vaidmenį sprendžiant klausimus. Visuomenė, dalyvaudama šiuose procesuose, taip pat yra atsakinga ir turi remtis pagrindiniais principais – mokymusi, tarpusavio supratimu, atvirumu, remtis įrodymais ir aiškiais argumentais.
Svarstomosios demokratijos modeliai gali būti įvairūs, dažniausiai jie yra grindžiami skirtingais visuomenės įtraukimo būdais – atviras dialogas, svarstomoji analizė ar naratyvo kūrimas. Egzistuoja įvairių svarstomosios demokratijos taikymo būdų, tarp jų – piliečių asamblėja, piliečių taryba ir kt.
Norite įgyvendinti tokią iniciatyvą? Informaciją apie praktinį iniciatyvos įgyvendinimą galite rasti šioje skiltyje.
Norisi idėjų? EBPO renka įvairių šalių patirtį ir ja dalijasi Svarstomosios demokratijos duomenų bazėje.
Atnaujinimo data: 2025-03-13