Kas, kodėl ir kada turėtų sužinoti apie planuojamus pokyčius?

Ar institucijos komunikacija bus veiksminga labai priklauso nuo to, kaip tiksliai ji bus nukreipta į svarbiausias gyventojų grupes. Kas šiuo atveju svarbu?   

Visų pirma – kuo tiksliau apsibrėžti gyventojų grupes ir nuspręsti, kada jas reikėtų informuoti. Nors atrodo paprasta ir akivaizdu, tačiau dažnai smulkios detalės pasimeta įvykių sraute. 

Žemiau pateikiami klausimai padės ne tik geriau apsibrėžti jums svarbiausias visuomenės grupes, bet ir suplanuoti dalį informavimo proceso. Naudingą pavvyzdį, kaip apibrėžti visuomenės grupes ir parinkti joms tinkamus komunikacijos kanalus rasite čia.  

Kitas svarbus aspektas – visoms gyventojų grupėms pateikiama informacija turėtų būti aiški, lengvai suprantama bei prieinama. Kitaip tariant, institucinė komunikacija turėtų atsižvelgti į gyventojų galimybes ir įpročius pastebėti, susipažinti ir pasinaudoti informacija. Kodėl tai svarbu ir kaip pasiekti skirtingas visuomenės grupes rasite čia.  

Kam ir kodėl tai aktualu? 

Kada ši informacija reikalinga? 

  • Kurie gyventojai turėtų imtis veiksmų? 

  • Kurie gyventojai susidurs su ilgalaikiais pokyčiais? 

  • Kas gali patirti nuostolių arba gauti naudos? 

  • Kurių gyventojų elgsena ar gyvenimo būdas pasikeis? 

  • Kas bus paveiktas netiesiogiai (per šeimą ar darbą)? 

  • Kam informacija bus svarbi dėl asmeninių įsitikinimų? 

  • Kurių gyventojų ši informacija neliečia? Ar tikrai? 

  • Kada gyventojai turi imtis veiksmų? 

  • Ar gyventojams reikia laiko pasiruošti pokyčiams? Kiek laiko tai užtruks? 

  • Kiek laiko gali užtrukti veiksmų įgyvendinimas?  

  • Kokiu metu ši informacija gyventojams yra svarbiausia, o galbūt net būtina? 

  • Ar gyventojams gali tekti imtis papildomų, su kitų institucijų ar įstaigų veikla susijusių veiksmų? 

 

Atnaujinimo data: 2025-03-13