Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?

KAM, atnaujindama Pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą 2026–2030 m. laikotarpiui, norėjo tiksliau įvertinti Lietuvos gyventojų poreikius ir galimybes prisidėti prie įvairių pilietinio pasipriešinimo veiklų. Šio plano priemonės skirtos sustiprinti Lietuvos gyventojų atsparumą ir pasirengimą imtis veiksmų iškilus grėsmei valstybės saugumui. Tai apima ne tik fizines gyventojų galimybes, bet ir psichologinius aspektus, tokius kaip motyvacija ar baimė priešintis. Taigi, rengiant planą buvo svarbu atsižvelgti į realias piliečių nuostatas, žinias, gebėjimus ir galimybes.

Diskusijose buvo kalbama apie piliečių savijautą ir pilietinio pasipriešinimo sampratą, vaidmenis, situacijas ir įvairius realius pasirinkimus esant skirtingiems scenarijams, kliūtis ir galimybes, kurios padėtų piliečiams būti labiau pasirengusiems. Svarbiausi svarstyti klausimai:

• Kaip piliečiai jaučiasi šiame saugumo kontekste?
• Kaip pilietinį pasipriešinimą supranta skirtingos visuomenės grupės?
• Kokį vaidmenį pilietiniame pasipriešinime gali užimti kiekvienas gyventojas?

Renginyje dalyvavo 40 piliečių, kurie buvo atrinkti iš visų išreiškusių norą dalyvauti per viešai skelbiamą registracijos anketą (viso registravosi 190 asmenų, pakviesti – 60). Registracijos anketa buvo platinama tiek KAM, tiek Vyriausybės socialiniuose tinkluose, paskelbta Vyriausybės puslapyje, siunčiama turimiems suinteresuotų šalių kontaktams (pvz., savivaldybių atstovams), kurie taip pat buvo kviečiami dalintis informacija su savo aplinka, bendruomenėmis, pasitelkiant „sniego gniūžtės“ principą. Kvietimas taip pat buvo prieinamas E.piliečio svetainėje.

Į renginį buvo kviečiami registruotis visi norintys, tačiau remiantis piliečių asamblėjos dalyvių atrankos idėja (minivisuomenės pjūvis, atitinkantis gyventojų įvairovę), pakviesta dalyvauti 40 dalyvių pagal 9 socioekonominius kriterijus:

Norint užtikrint, kad į renginį atvyktų visi kviečiami dalyviai, dalyviams buvo siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose buvo prašoma papildomai patvirtinti registraciją, o nesulaukus atsakymo – skambinama telefonu. Norint apsidrausti dėl galimo kelių dalyvių neatvykimo pačią renginio dieną, iš anksto buvo pakviesti 4 papildomi dalyviai (tad viso buvo kviesti 44 norintys, tačiau atvyko 40).

Šiuo atveju buvo svarbu ne statistiškai atitikti visuomenės paveikslą, kaip tai daroma piliečių asamblėjose (pvz., jei visuomenėje yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių, jų proporcingai daugiau kviečiama dalyvauti asamblėjoje), o užtikrinti kuo didesnę dalyvių įvairovę. Būtent šis – įvairovės – kriterijus buvo kertinis sudarant galutinį dalyvių sąrašą. Dalyvių pasiskirstymą pagal lytį, amžiaus grupę, gyvenamą vietą ir kt. iliustruoja žemiau pateikti grafikai.

Renginio formatas buvo įkvėptas piliečių dialogo ir piliečių asamblėjos metodų. Piliečių dialogo metodas – ypač tinkamas sprendžiant jautrius arba visuomenei itin svarbius klausimus. Skirtingai nei formalios viešosios konsultacijos, kurios dažnai grindžiamos tik rašytiniu grįžtamuoju ryšiu, kai valdžios institucijos tiesiogiai klausia suinteresuotų šalių nuomonės, piliečių dialogas yra gyvas pokalbis, kuris vyksta susitikimų, kūrybinių dirbtuvių, diskusijų forma, skatinant atvirą ir konstruktyvų bendravimą tarp visų dalyvių. Šis metodas sėkmingai taikomas Suomijoje (susipažinti galima čia), jį išbandę ir latviai (daugiau apie Latvijos patirtį skaitykite čia). Pokalbius paprastai veda profesionalūs fasilitatoriai (daugiau apie tai skaitykite čia), kurie padeda dalyviams jaustis patogiai, rasti bendrą kalbą, jei reikia – išgirsti itin prieštaringas nuomones, suvaldyti aštrias diskusijas ar kylančias emocijas.

Šis vienos dienos dialogas vyko trimis diskusijų etapais, kuriuose buvo nagrinėjami skirtingi pilietinio pasipriešinimo aspektai. Tarp jų buvo numatytos kavos pertraukos, per kurias dalyviai galėjo neformaliai pabendrauti tiek tarpusavyje, tiek su Vyriausybės kanceliarijos bei KAM atstovais. Renginio pradžią pažymėjo ir dalyvius pasveikino Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, o po diskusijų sekė atsargos pulkininko Gintaro Bagdono pranešimas „Karo grėsmė ir atgrasymas” bei nemokama ekskursija po Karo muziejų.

Konkrečius diskusijų metodus parinko, renginį moderavo ir galutinę ataskaitą su diskusijų rezultatais parengė agentūra The Critical.  

Kiekvieno etapo logika plačiau aprašyta renginio ataskaitoje.

I etapas. Savijauta, asociacijos ir reikšmės, siejamos su esama Lietuvos saugumo situacija

1. Dalyviai atsitiktine tvarka suskirstyti į grupeles po keturis.
2. Trumpas susipažinimas atsakant į klausimus, kodėl dalyvauja ir ką norėtų apsaugoti agresijos akivaizdoje.
3. Individualiai raštu apsvarstomi klausimai:

• Kaip šiuo metu jaučiatės galvodami apie valstybės saugumą ir kas tai lemia?
• Su kuo asocijuojasi terminai „pilietinis pasirengimas“, „pilietinis pasipriešinimas“ ir „visuotinė gynyba“?
• Iš kokių šaltinių dažniausiai semiatės informacijos apie grėsmes ir saugumo situaciją?

4. Diskusijos grupelėse – ieškoma atsakymų panašumų.
5. Įspūdžių ir įžvalgų pasidalinimas su visais dalyviais.

II etapas. Skirtingos saugumo situacijos ir piliečių vaidmenų pasirinkimas

1. Naujos grupelės: dalyviai atsitiktine tvarka vėl suskirstyti po keturis.
2. Trumpas susipažinimas atsakant į I etapo klausimus.
3. Individualiai raštu apsvarstomi klausimai:

• Kokius vaidmenis (siūlomi 8 vaidmenys) skirtingų scenarijų atveju – taikos meto, karo dalyje Lietuvos teritorijoje, ir dalinės / pilnos okupacijos – pasirinktumėte?
• Kodėl pasirinkote tokį vaidmenį?
• Ką manote apie savo galimybes įgyvendinti šiuos vaidmenis?
• Kurie iš vaidmenų yra nepriimtini ir kodėl?
• Kaip šiuo metu jaučiatės galvodami apie valstybės saugumą ir kas tai lemia?

4. Diskusijos grupelėse: kokie vaidmenys būtų reikalingi, bet jų nepasirinko? Kodėl?
5. Įspūdžių ir įžvalgų pasidalinimas su visais dalyviais.

III etapas. Sprendimų ir pagalbos poreikis: kas padėtų piliečiams pasirengti?

Šiame etape taikytas minties žemėlapio metodas:

1. Visi dalyviai susėdo į bendrą ratą.
2. Į gautus užduočių lapus užrašė savo rolę pasirinktos saugumo situacijos metu ir ją aprašė.
3. Užduoties lapą perdavė iš dešinės sėdinčiam dalyviui.
4. Iš kito dalyvio gavę užduočių lapą, visi dalyviai buvo pakviesti pažymėti, kodėl įvardinto vaidmens nepavyktų įgyvendinti, t. y. sugalvoti jam barjerą.
5. Tai padarius, užduočių lapą perdavė iš dešinės sėdinčiam dalyviui.
6. Šiame žingsnyje dalyviai buvo pakviesti sugalvoti sprendimą, kaip įrašytą barjerą siūlytų spręsti.
7. Tokia veiksmų eiga pakartota šešis kartus.
8. Etapo pabaigoje dalyviai pakviesti pasidalinti, kokius barjerus bei kokius sprendimus į jų sugalvotą vaidmenį pasiūlė sesijos dalyviai.

Pasibaigus renginiui dalyviams buvo išdalinti dovanų krepšeliai, kuriuose buvo įdėta glausta, informatyvi knygelė apie tai, ką reikėtų daryti ekstremalios situacijos atveju bei knygelė „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Patarimai, kaip kovoti be ginklų“, kurioje yra ne tik patarimų, bet ir testų apie įvairius pilietinio pasipriešinimo aspektus.

Agentūra The Critical  parengė galutinę renginio ataskaitą kartu su rekomendacijomis sprendimų priėmėjams. Ataskaita buvo derinama su organizatorių komanda, o vėliau pristatyta Pilietinio pasipriešinimo tarybai kartu su Pilietinio pasipriešinimo plano projektu. Renginio dalyviai buvo informuojami apie šiuos žingsnius, taip užtikrinant nuoseklų grįžtamąjį ryšį.

Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2026–2030 m. įgyvendinimo planas buvo patvirtintas  gruodžio 17 d. Vyriausybės posėdyje (26-tas klausimas).

Po renginio, dalyviai galėjo palikti atsiliepimą užpildydami trumpą anketą. Tą padarė kiek daugiau nei pusė dalyvių (22 iš 40).

• Dauguma atsiliepimų buvo teigiami – dalyviams patiko muziejaus atmosfera, dalyvių įvairovė, pagyrė organizatorių darbą, renginio sklandumą, džiaugėsi galintys prisidėti prie plano kūrimo, sudalyvauti neįprasto formato renginyje.
• Keli dalyviai teigė, kad ši diskusija privertė susimąstyti apie dabartinę padėtį, ateitį, jų pačių pasiruošimą, pilietinio ugdymo bei bendruomeniškumo ugdymą.
• Kaip renginio privalumą dalyviai pabrėžė kavos ir pietų pertraukas, kurios suteikė galimybę pabendrauti su kitais dalyviais, renginio organizatoriais ne tik diskusijos forma.
• Dalis išreiškė viltį, kad tokie renginiai būtų organizuojam dažniau. Dalyviai teigė, kad tokie renginiai ypač reikalingi dabartiniame politiniame, pasauliniame kontekste. Taip pat svarbu, kad piliečių dialogai vyktų ir regionuose, ne tik šia, bet ir kitomis temomis.
• Vis dėlto dalis atsiliepimą palikusių dalyvių įvardino tai, kad diskusijoje kažko trūko: nepatiko koncentravimasis į rašytinį formatą, teigė, jog diskusija buvo gana paviršutiniška, trūko erdvės nukrypti nuo numatytų atsakymų į klausimus bei sunku įsivaizduoti realią renginio naudą rengiant pilietinio pasipriešinimo planą.

Šie atsiliepimai rodo, kad piliečių dialogo formatą verta išbandyti ir plačiau, tačiau reikėtų geriau apgalvoti diskusijų eigą, galbūt parinkti kitus metodus ir taip suteikti dar daugiau erdvės gyventojų pokalbiams apie tai, kas rūpi.  

Organizuojant tokio ar panašaus pobūdžio renginį svarbu įsivertinti rizikas ir iššūkius, su kuriais gali tekti susidurti. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Dalyvių kvietimas ir atranka. Atrankos procesas turi būti aiškus ir nuoseklus, rekomenduojama iš anksto numatyti komunikacijos strategiją – kaip bus kviečiami dalyviai, kokiu būdu pasiekiamos skirtingos auditorijos ir pan. Registracijos procesui turėtų būti skiriamas bent mėnuo, kad potencialūs dalyviai turėtų laiko sužinoti apie renginį ir apsispręsti dėl dalyvavimo. Rekomenduotina su atrinktais kandidatais palaikyti asmeninį ryšį (el. laiškais, jeigu reikia ir telefoniniais skambučiais). Etapui po atrankos taip pat reikėtų skirti bent porą savaičių, kad jau atrinkti kandidatai galėtų pasiruošti dalyvauti (atsiprašyti iš darbo, surasti priežiūrą vaikams ir pan.), o kažkam atsisakius dalyvauti, organizatoriai galėtų pakviesti kitą užsiregistravusį dalyvį.
• Renginio vieta. Organizuojant piliečių dialogą yra svarbu pasirinkti tinkamą lokaciją. Šiuo atveju diskusija vyko Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune. Vieta buvo pasirinkta dėl renginio tematikos ir patogios vietos. Muziejaus erdvė sukūrė puikią atmosferą kalbėti apie pilietinį pasipriešinimą, o ekskursija puikiai papildė diskusijas atitinkama kultūrine programa. Renginio organizavimas Kaune buvo didelis privalumas norint į renginį sukviesti daugiau dalyvių iš visos Lietuvos – dalyviams reikėjo mažiau laiko ir resursų, nei norint atvažiuoti į Vilnių. Svarbu ir tai, kad renginys vyko ne valdžios institucijoje – paprastai tai mažina formalumo jausmą, dalyviai gali labiau atsipalaiduoti, kalbėti atviriau.
• Renginio trukmė. Dienos trukmės renginys, vykstantis darbo metu, apsunkina dirbančiųjų galimybes dalyvauti, ypač jei tenka vykti iš tolimesnių miestų. Ilga trukmė gali varginti dalyvius todėl rekomenduotina renginio laiką ir struktūrą planuoti lanksčiau, apgalvoti turinį taip, kad dalyviams būtų vertinga pasilikti visą dieną. Svarbu, kad žmonėms, kurie turi sveikatos problemų, vaikų ar kitų poreikių, renginys būtų prieinamas.
• Fasilitatoriaus rolė. Diskusijos sėkmei itin svarbu tinkamai parinkti fasilitatorių. Jis turėtų gebėti skatinti dalyvių įsitraukimą, kurti bendradarbiavimui palankią atmosferą ir valdyti įvairių nuomonių susidūrimą, pagarbiai spręsti kylančius konfliktus ar nemalonias situacijas. Atsižvelgiant į dalyvių įvairovę – skirtingas patirtis, nuostatas ir pilietinio aktyvumo lygį – šis vaidmuo yra ypač reikšmingas. Nors šio renginio metu didesnių iššūkių nekilo, pastebėta, kad aktyvesni, daugiau išankstinių žinių turintys dalyviai kartais dominavo diskusijoje, o mažiau aktyvūs – liko nuošalyje. Daugiau patarimų apie fasilitatoriaus vaidmenį galite rasti čia
• Renginio organizatorių komanda. Norint užtikrinti renginio sėkmę svarbu suburti komandą, kuri galėtų efektyviai pasidalinti visomis su renginiu susijusiomis užduotimis (komunikacija, dalyvių atranka, renginio turinys ir fasilitavimas, bendravimas su partneriais, koordinavimas, ir t. t.). Toks renginys reikalauja visų įsitraukimo, tad norint, kad viskas, nuo organizavimo pradžios iki išsipildymo bei rezultatų analizės, vyktų sklandžiai ir profesionaliai, sklandus komandos darbas ir pakankamas komandos narių skaičius yra kertiniai sėkmės garantai. Taip pat verta paminėti, kad politinės vadovybės įsitraukimas į bent dalį proceso dalyviams suteikia daugiau pasitikėjimo, kad diskusijos rezultatai bus reikalingi ir vertingi platesniame kontekste.