Kūrybinės dirbtuvės-diskusija dėl užsienio kilmės gyventojų integracijos savivaldybėse

Vienas iš pagrindinių užsieniečių integracijos valdymo ir įgyvendinimo iššūkių – aiškiai apibrėžtų savivaldos ir savivaldybėms pavaldžių institucijų atsakomybių stoka. Kuriant tvarią, ateities iššūkiams atsparią ir subalansuotą užsieniečių integracijos sistemą, savivaldos įsitraukimas yra itin svarbus, nes migrantai būtent čia pradeda kurti savo gyvenimus ir susiduria su įvairiais ir labai konkrečiais gyvenimo iššūkiais, tokiais kaip būsto ar darbo paieška, įsiliejimas į vietos bendruomenių veiklas, švietimo, gydymo įstaigas.

Dirbtuvių tikslas buvo, bendradarbiaujant vietos ir nacionalinio lygmens institucijoms bei NVO, apibrėžti pagrindinius savivaldos lygmeniu užsieniečių integracijai kylančius iššūkius, aptarti geruosius pavyzdžius ir ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie leistų užtikrinti tvarų savivaldos įsitraukimą integruojant užsienio kilmės gyventojus iš ne ES valstybių narių.

Preliminarūs klausimai, į kuriuos buvo tikimasi atsakyti dirbtuvių metu, buvo šie:

1. Kaip Kauno apskrities savivaldybės (Jonavos r., Kauno r., Kėdainių r., Birštono, Kaišiadorių r., Kauno m., Prienų r., Raseinių r.) šiandien užtikrina užsienio kilmės gyventojų integraciją?
2. Kokios skirtingos priemonės taikomos, kaip jos padeda tiek vietos gyventojams priimti, tiek užsieniečiams sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą?
3. Su kokiais pagrindiniais sisteminiais iššūkiais / kasdieniais sunkumais susiduriama?
4. Kaip šiuos iššūkius gali padėti spręsti nacionalinio lygmens institucijos ir (ar) NVO?
5. Kokių tiksliai įrankių, priemonių, funkcijų trūksta sėkmingai užsieniečių integracijai savivaldos lygmeniu?
6. Kaip užtikrinsime pasiteisinusių ar pasirinktų sprendimų tvarumą?
7. Kaip / kokiais rodikliais matuosime integracijos sėkmę?

Šiam renginiui pasirinkta tikslinė auditorija – su užsieniečių integracija dirbančių įstaigų ir organizacijų, migrantų bendruomenių ir savivaldybių administracijų atstovai. Dirbtuvėse dalyvavo ir ministro pirmininko patarėjas regionų politikos klausimams – tai buvo reikšmingas aspektas, suteikiantis pasitikėjimo procesu ir suteikiantys galimybę sustiprinti tiesioginį ryšį tarp nacionalinės valdžios ir vietos institucijų, organizacijų bei migrantų bendruomenių.

Pagrindinės dalyvių grupės:

• Nacionalinio lygmens institucijų atstovai – politikos formuotojai (LRV, SADM);
• Savivaldybės administracijos atstovai, užsieniečių integracijos koordinatoriai Jonavos apskrities savivaldybėse (Jonavos raj., Kauno raj., Kėdainių raj.);
• Kasdienių paslaugų užsieniečiams savivaldybėse teikėjai, pvz., Jonavos socialinių paslaugų centras, NVO (Raudonasis kryžius ir kt.);
• Kiti integracijos paslaugų teikėjai: Ruklos priėmimo centras – Priėmimo ir integracijos agentūra;
• Migrantų bendruomenių atstovai (sirų, čėčėnų, ukrainiečių bendruomenės).

Dirbtuvių-diskusijos formatas buvo pritaikytas neformaliems, atviriems, asmenine patirtimi ir žiniomis paremtiems pokalbiams tarp skirtingų suinteresuotų šalių – dalyviai pasiskirstė mažomis grupelėmis (5–7 dalyviai grupelėje), kuriose tarpusavyje diskutavo ir ieškojo sprendimų. Dirbtuvių eiga trumpai pristatoma žemiau.

1. Įžanga

Po trumpų sveikinimo kalbų dalyviai trumpai susipažino savo grupelėse ir pasidalino asmeninėmis patirtimis susiduriant su kitataučiais kelionėse, renginiuose, išbandant kitų šalių virtuves ir pan. Susipažinimas buvo skirtas visiems labiau atsipalaiduoti ir lengvai pradėti pokalbį.

2. Gerosios praktikos: kokias integracijos priemones jau įgyvendiname?

Prieš pradedant gilesnę diskusiją, buvo išsamiau pristatytas diskusijos kontekstas, migrantų integracijos priemonės, įvairūs iššūkiai. Trumpus pristatymus parengė ir įžvalgomis pasidalino Jonavos Socialinių paslaugų centro, Lietuvos sirų bendruomenės, Priėmimo ir integracijos agentūros integracijos koordinavimo skyriaus, Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos bei JT Pabėgėlių komisaro valdybos atstovai.

3. Patirtys ir sunkumai: kas trukdo judėti sėkmingos integracijos link?

Dalyvių buvo prašoma tarpusavyje pasidalinti patirtimis iš savo kasdienybės, susiduriant su migrantų integracijos klausimais. Grupelėse aptartos patirtys buvo perkeliamos į bendrą patirčių žemėlapį, kuriame išryškėjo skirtingų suinteresuotų grupių a) pozityvios patirtys ir b) integracijos sunkumai ir iššūkiai. Patirčių žemėlapis sudarytas naudojantis žemiau pateiktomis kortelėmis. Tuomet grupelėse buvo sudaromas pirminis idėjų sąrašas, ko reikėtų, kad migrantai galėtų sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę.  

4. Politikos rekomendacijų kūrimo laboratorija

Paskutinė renginio dalis – politikos formavimo dirbtuvės (angl. policy lab) – buvo skirta suformuluoti ir pasiūlyti sprendimus atsakant į šiuos klausimus:

• Kokios priemonės yra tinkamiausios iškeltiems migracijos integracijos iššūkiams spręsti?
• Kurias priemones galima tikslingai įgyvendinti savivaldos lygmeniu?
• Kokios atsakomybės tenka kiekvienai suinteresuotų šalių grupei?
• Kokie galėtų būti ilgalaikiai veikiantys migrantų integracijos modeliai savivaldybėse?

Per trumpą laiką renginio dalyviams pavyko suformuluoti rekomendacijas apimančias skirtingas migrantų integracijos sritis, tokias kaip būsto prieinamumą, įdarbinimą, kultūrinę integraciją.

Dirbtuvių santrauka buvo pasidalinta su visais dirbtuvių dalyviais.

Dirbtuvių medžiaga buvo tiesiogiai panaudota rengiant rekomendacijas dėl užsienio kilmės migrantų integracijos modelio Lietuvoje. Šios rekomendacijos buvo integruotos į gaires migrantų integracijos sistemai kurti (trumpoji versija prieinama čia) ir perduotos su migracijos klausimais dirbančioms įstaigoms.

Dauguma renginį įvertinusių dalyvių teigė, kad diskusija-dirbtuvės buvo naudingos (7 / 15) ar net labai naudingos (6 / 15). Ypač pozityviai įvertintas migrantų bendruomenių atstovų įtraukimas. Vis dėlto buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis dalyvių jautėsi suvaržyti, tad ateityje verta geriau apgalvoti, kaip sukurti dalyviams komfortiškesnę aplinką.

Dalyviai išreiškė lūkestį, kad projektas dėl migrantų integracijos priemonių bus tęsiamas, o rekomendacijos įgyvendintos. Taip pat minėta, kad ateityje sprendžiant tokius iššūkius vertėtų organizuoti daugiau diskusijų, kurių kiekviena būtų skirta konkrečiam iššūkiui spręsti (pvz., būsto prieinamumo, įsidarbinimo), tokiu būdu kiekvieną jų aptariant giliau ir išsamiau. 

Organizuojant tokio ar panašaus pobūdžio renginį svarbu įsivertinti rizikas ir iššūkius, su kuriais gali tekti susidurti. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Renginio dalyviai. Organizuojant renginį kitoje vietoje ar su kitomis nei įprasta grupėmis (šiuo atveju Jonavoje, kviečiant savivaldybes), verta pakviesti vietoje veikiantį partnerį, kuris padėtų suburti dalyvius. Šiuo atveju tai buvo Jonavos socialinių paslaugų centras – pagrindinė su migrantų integracija dirbanti įstaiga Jonavoje. Taip pat, organizuojant renginį, į kurį kviečiamos pažeidžiamos ar retai į politikos formavimo procesus įtraukiamos grupės, svarbu užtikrinti visų dalyvių komfortą ir saugumą (daugiau apie tai skaitykite čia). Tam svarbu parinkti tinkamus diskusijų moderavimo metodus, sudaryti tiek fiziškai, tiek psichologiškai saugią, aplinką, ir, jei aktualu, pakviesti vertėją ar kitą specialistą (psichologą, socialinį darbuotoją ir pan.).
• Tinkamas dirbtuvių formatas ir fasilitavimas. Priklausomai nuo organizatorių tikslo, svarbu pasirinkti kuo tinkamesnį įtraukimo būdą (daugiau apie tai skaitykite čia arba čia). Šis renginys buvo organizuotas kaip kūrybinės dirbtuvės-diskusija ir turėjo politikos laboratorijos (angl. policy lab) elementų. Organizuojant tokio pobūdžio renginį svarbu skirti pakankamai dėmesio pasiruošimui ir aiškių užduočių suformulavimui – net ir dažnai įvairiuose procesuose dalyvaujantys asmenys turi mažai patirties formuluojant konkrečius pasiūlymus ar politikos rekomendacijas. Dėl šios priežasties ypač svarbi fasilitatoriaus rolė– jis turėtų padėti dalyviams sklandžiai keliauti iš vieno diskusijos etapo į kitą, gebėti suburti bendram darbui itin skirtingų suinteresuotų šalių atstovus, kurti ir palaikyti pozityvią atmosferą.
• Tiek renginiui, tiek pasiruošimui skiriamas laikas. Organizuojant tokį renginį svarbu skirti pakankamai laiko pasiruošimui ir tiksliai įvertinti rizikas (pvz., kiek laiko gali užtrukti dalyvių pakvietimas, ypač jei konkrečias grupes pakviesti yra sunkiau). Atitinkamai, reikėtų nusimatyti papildomo laiko renginio metu – net ir itin meistriškai valdant renginiui skirtą laiką, viskas gali užtrukti ilgiau nei numatyta dėl dalyvių noro dalintis savo įžvalgomis ir patirtimis.

Vienas iš naudingiausių dirbtuvių-diskusijos aspektų – galimybė įvairioms interesų grupėms susipažinti, sustiprinti tarpusavio ryšius bei pasitikėjimą, pagilinti žinias apie jų lauke vykstančius pokyčius. Taigi, verta apgalvoti, kaip tokios progos gali pasitarnauti kaip tinklaveikos galimybės ir tolimesnio bendradarbiavimo pagrindas.